Vėjo jėgainių šešėliai

Siųsti Versija spausdinimui

Kristina BENDŽIŪTĖ

O Jūs ar buvote informuoti apie vėjo jėgainių zonas?

Jei esate lankęsi Palangoje, pro akis tikrai negalėjo prasprūsti pakeliui į vasaros sostinę stūksančios ir agresyviai sparnais mojuojančios vėjo jėgainės.
Kitąmet, o gal net jau šiemet, mūsų rajono kraštovaizdį taip pat ruošiamasi „papuošti“ vėjo jėgainių parkais.
Šių metų vasario 8 dieną Raseinių r. savivaldybės tinklapyje pasirodė informacinis pranešimas, kuriame skelbiama Raseinių rajono savivaldybės teritorijos vėjo jėgainių ir elektros įrenginių (statinių) išdėstymo specialiojo plano koncepcija su visais gražiais aprašais ir brėžiniais. Tačiau ko gero nedaugelis mūsų rajono gyventojų šį sumaniai užmaskuotą informacinį pranešimą aptiko, o jokiose kitose žiniasklaidos priemonėse jis nebuvo paviešintas. Kažin, ar bent dalis Gylių, Šienlaukio, Alėjų, Anžilių, Ramonų, Dumšiškių, Gabšių, Pagojo, Girkalnio ir gretimų kaimų bei vienkiemių gyventojų žino, kad vos vieno dviejų kilometrų atstumu nuo jų namų planuojama statyti vėjo jėgaines – dienąnakt savo galingais 100 m skersmens sparnais malančius 200 m aukščio metalinius monstrus, kurie kelių kilometrų atstumu skleidžia nuolatinį, žmones erzinantį ir savijautą neigiamai veikiantį žemų dažnių triukšmą bei vibraciją.

Pasekmių aplinkai vertinimas – neatliktas

Pernai rugpjūtį Savivaldybės tarybos sprendimu Vilniaus bendrovėms „Windlita“ ir „Atsinaujinantieji ištekliai“ buvo leista rengti vėjo jėgainių išdėstymo mūsų rajone specialųjį planą. Specialiojo plano koncepcija tarybai buvo pateikta svarstyti š.m. vasario mėnesio posėdyje. Kad ir kaip besistengė administracijos direktorius Liudas Kavaliauskas įrodinėdamas, kad šis sprendimo projektas turi būti patvirtintas skubos tvarka, tačiau taryba tam nepritarė. Tąkart svarų argumentą pateikė Architektūros ir urbanistikos skyriaus ve-dėja Kristina Krikštanaitė: pasirodo, koncepcijos rengėjai – UAB „Archstudija“ – nutarė nerengti strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV). Vedėja teigė, kad rengėjai turėjo arba pateikti visuomenei SPAV ataskaitą (vėjo jėgainių įtakos gamtinei ir gyvenamajai aplinkai ir kt. tyrimų rezultatus), arba nurodyti motyvus, kodėl šie vertinimai neatliekami.
Įstatymuose numatyta, kad net ir koncepcijos stadijoje visuomenė turi būti informuota apie paruoštus sprendinius bei jų alternatyvas, visuomenės informavimo priemonėse turi būti paskelbta parengto teritorijų planavimo viešo svarstymo tvarka, vieta ir laikas, rengiami vieši susirinkimai ir kt. Plano rengėjai tokiu svarbiuklausimu kaip vėjo jėgainės, dėl kurio visuomenė paprastai neigiamai reaguoja, galėjo atlikti ne tik privalomas, bet ir papildomas procedūras. Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatuose numatyta, kad Planavimo organizatorius gali atlikti papildomus viešumą užtikrinančius veiksmus: apklausą dėl teritorijų planavimo dokumento sprendinių, jų pristatymą visuomenės informavimo priemonėse, susitikimus su suintereuota visuomene, pavienėmis visuomenės grupėmis ir panašiai.„Alio, Raseiniai“ šią savaitę pasiteiravo keleto kaimų bendruomenių pirmininkų: ar žino, kad netoli jų kaimų planuojama statyti vėjo jėgaines. Pirmininkai buvo nustebinti – apie ketinimus rajone rengti jėgainių parkus jie girdėjo pirmą kartą! Net ir praėjus daugiau kaip mėnesiui po sprendimo projekto atidėjimo, visuomenei vis dar nėra viešai pateikta vėjo jėgainių išdėstymo koncepcija, nebuvo jokių viešų susitikimų, diskusijų, gyventojų apklausų, nėra ir SPAV ataskaitos. Tačiau jau šį ketvirtadienį, kovo 24 d., rajono taryba ir vėl svarstys šį klausimą. Labai tikėtina, kad šįkart jis bus patvirtintas.

Pagal kokius kriterijus atrinktos zonos jėgainių statybai?

Šiuo metu žemės sklypai vėjo jėgainių statybai yra suprojektuoti žemės ūkio paskirties žemėse. Teigiama, kad vėjo jėgainės ūkininkauti netrukdo, aplink jas galima sėti, šienauti. Būtina sąlyga vėjo jėgainių įrengimui – galimybė jungtis prie esamo elektros tinklo, todėl vėjo jėgainių parkai planuojami greta elektros linijų. Parengtame plane rašoma, kad teritorijos vėjo jėgainių parkams parenkamos atmetimo būdu, t.y., išskiriamos teritorijos, kuriose vėjo jėgainių įrengimas negalimas: saugomos teritorijos; gyvenamos teritorijos ir apsauginės zonos aplink jas; miestų ir miestelių urbanizuotos plėtros teritorijos; miškai.Pažvelgę į vėjo jėgainių išdėstymo specialųjį planą, aiškiai matome suformuotas 7 konkrečias teritorijas, kuriose galėtų būti įrengiamos vėjo elektrinių grupės. A zona -Viduklės seniūnijoje ribojama miškų bei Gylių ir Šienlaukio gyvenviečių. Numatomame rajone yra 6 kaimai. Iki artimiausių didesnių gyvenviečių – Gylių ir Šienlaukio  ~ 1 km. B zona – Raseinių ir Paliepių seniūnijų ribų zonoje netoli A rajono. Galimą vėjo jėgainių parko zoną riboja Alėjų I, Alėjų II, Anžilių, Ramonų gyvenvietės, kurias nuo vėjo jėgainių skirtų 1-2 km. C zona susideda iš kelių teritorijų, kurios išsidėsčiusios rytinėje rajono dalyje. Anot koncepcijos, į galimą vėjo jėgainių parko zoną nepatenka didesnių gyvenviečių, išskyrus Pagojį, o viena nedidelė teritorija nuo Gabšių kaimo nutolusi apie 700 m.Įprastai koncepcijoje būna išdėstyti tik pagrindiniai principai, nurodytos didesnės teritorijos, kuriose galima vėjo jėgainių statyba, o tik vėliau sprendiniuose detalizuojama ir dar kartą patikslinama, atmetamos teritorijos, kur statyba negalima.  Pagal įstatymą visuomenė visą specialiojo plano rengimo laikotarpį iki pat galutinio varianto patvirtinimo rengėjams gali teikti pageidavimus, pasiūlymus, prieštaravimus, ir rengėjai turi įtraukti į specialųjį planą gyventojų siūlomas zonas. Na, bet mūsų rajone tai ko gero negalioja, visuomenė apie jėgainių išsidėstymą galbūt bus informuota tik po specialiojo plano patvirtinimo. Panašu, kad plano rengėjai pasistengė nevarginti rajono gyventojų ir parengė sau palankų specialųjį planą.  Redakcijos žiniomis, kai kurių kaimų gyventojams investuotojai suskubo siųsti sutikimo projektus, kuriuose raginama pasirašyti, kad gyventojas sutinka, jog greta jo sklypo būtų statomos vėjo jėgainės. Gyventojai tikrai neprivalo šių sutarčių pasirašyti.

Poveikis sveikatai

Mūsų šalyje kol kas įstatymiškai nėra apibrėžtos normatyvinės sanitarinės apsaugos zonos, kiekvienai jėgainei jos yra nustatomos individualiai, atsižvelgiama į vėjo jėgainių parkų dydį, jėgainių galingumą ir daugelį kitų faktorių. Ne mažiau svarbu yra tai, kokio dydžio žemės sklype planuojama statyti vėjo elektrines. Mat kuo daugiau iškyla jėgainių, tuo skleidžiamas didesnis triukšmas. Investuotojai į vėjo jėgaines paprastai laikosi nuostatos, kad neigiamo poveikio gyventojams nėra. Tačiau triukšmo poveikis žmogaus sveikatai gerai žinomas; jis neigiamai veikia ne tik centrinę nervų sistemą, sukelia nemigą, nervingumą, galvos skausmus, bet ir trikdo širdies bei kraujagyslių veiklą. Kuo daugiau jėgainių, tuo smarkesnis triukšmas – o tai reiškia, jog turi būti didesnė sanitarinė apsaugos zona. ES rekomenduoja ne  didesnį kaip 35 dBA (decibelų)  bendrąjį triukšmą nakties metu, tačiau Lietuvoje leidžiamas net 55-65 dBA triukšmas. Štai Anglijoje vėjo jėgainės negali būti statomos arčiau nei 3 kilometrai iki gyvenamųjų vietovių, Prancūzijoje – net 5 km. Lietuvoje, deja, žinomi atvejai, kai atstumai iki gyvenamųjų namų siekė vos 100 m.Kita problema, kuri atsiranda veikiant vėjo jėgainėms – sparnų šešėliavimas. Sukantis sparnams sukeliamas mirgėjimo efektas. Jėgainių metamas šešėlis gali pasiekti gyvenamųjų namų teritorijas ir sukelti žmonėms psichologinį diskomfortą. Be abejo, investuotojai žada pasirūpinti gyventojais, numatomos prevencinės bei poveikio mažinimo priemonės: išdėstyti bokštus taip, kad būtų išvengta neigiamo poveikio gyvenamai aplinkai ir išlaikyti visi normatyviniai atstumai (triukšmo, šešėliavimo zonos). Kažin, ar tai padės? Esama pavyzdžių, kaip pajūrio krašto gyventojai, kurių kaimynystėje stūkso vėjo jėgainės, pateko aklavietėn – nei patys apsikenčia gyventi tokioje zonoje, nei parduoti valdų pavyksta, nes greta vėjo jėgainių esančios sodybos ar sklypai pirkėjų nevilioja.

Miesto siluetas bus sugadintas

Plano rengėjai SPAV atrankos dokumente rašo, kad „numatomose teritorijose vyrauja agrarinio tipo kraštovaizdis (planuojama ūkinė veikla neturės reikšmingos įtakos esamam kraštovaizdžiui); numatytose teritorijose planuojamos ūkinės veiklos įrengimo metu inžineriniai tinklai būtų klojami po žeme – toks sprendimas nedarkytų esamo kraštovaizdžio vizualinės vertės.“ Tačiau pamirštama pažymėti, kad pačios jėgainės neigiamai veiks miestų, miestelių ir gyvenviečių siluetą, panoramas, apžvelgiamas nuo automagistralės ar kitų masinio stebėjimo taškų, o ne inžineriniai tinklai, klojami po žeme. Raseinių miesto kraštovaizdį itin sudarkytų ties automagistralės ir kelio Raseiniai-Ežvilkas sankryža bei prie Gabšių kaimo įrengti vėjo jėgainių parkai. Dar 2007 m. tvirtinant Raseinių miesto bendrąjį planą buvo diskutuojama, kad Raseinių miestui labai trūksta vertikalaus akcento, kuris matytųsi nuo automagistralės. Tai galėtų būti paaukštinti bažnyčios bokštai ar naujas daugiaaukštis statinys. Jei minėtose zonose išdygs jėgainių parkai, apie bet kokį kitą vertikalų miesto akcentą teks pamiršti, nes tuomet dominuos tik vėjo jėgainės,
o Raseinių miesto siluetas bus visiškai sugadintas.

Nauda rajonui?

Vėjo energijos panaudojimas Lietuvoje pastaruoju metu itin skatinamas, nes tai atsinaujinantis energijos šaltinis, kitaip tariant, „žalioji“ energetika, neteršianti aplinkos.  Vėjo jėgaines besiruošiančios statyti bendrovės tvirtina, kad į mūsų rajoną bus investuota 200 milijonų litų; vienos vėjo jėgainės pastatymas kainuoja apie 2 milijonus. Tačiau ar tikrai investuojama į rajoną? Raseinių r. savivaldybei vėjo jėgainių įrengimas nieko nekainuos, tačiau ir jokios naudos neatneš – už elektrą tikrai nemokėsime mažiau. Vėjo jėgainėse gaminama elektra pajungiama į bendruosius įtampos tinklus, tad rajonai, kuriuose jos veikia, iš to neturi jokios tiesioginės energetinės naudos. Tačiau galėsime didžiuotis, kad prisidėjome prie visos Lietuvos energetinės nepriklausomybės bei aplinkosaugos. Pernai rugpjūtį dar segintis mero ženklelį Petras Vežbavičius džiūgavo, kad prasidėjus statyboms, Raseinių rajono gyventojai turės konkrečios naudos: bus įdarbinti statybų aikštelėse. Šį vasarį investuotojų interesus gynė ir administracijos direktorius  L. Kavaliauskas, taip pat tvirtindamas, kad rajone atsiras darbo vietų.Neteko girdėti, kad mūsų rajone gyvuotų firmos, kompetentingos atlikti vėjo jėgainių statybų darbus, tačiau jei ir padarytumėme prielaidą, kad tokios firmos egzistuoja, pasibaigus statyboms, raseiniškiai iš statybų aikštelių turės išsiskirstyti, taigi nuolatinių darbo vietų neatsiras ir ilgalaikio ekonominio efekto rajonas nepatirs.

5 Komentarai

  1. Marius

    2011 - 04 -05 23:54

    Laba diena, pirmiausiai idomu kieno sis straipsnis uzsakytas yra, galbut jau Raseiniuose atomine elektrine ruosiasi statyti, kad vejo jegaines pavojingos gadina miesto silueta ir rt.t..

    1. Visoje europje jegaines statomos jau senai ir taip piginama elektra.
    2. Jegaines statosi ukininkai salia gyvenamuju zonu, savo namu kur auga vaikai. Puikiausias pavizdys Danija, si savo plotu nedaug skiriasi nuo Lietuvos, taciau elektra gaunama is vejo jegainiu tikriausiai galetu aprupinti dar puse europos.
    3. Vibracija atsiranda ne nuo jegainiu, o nuo pilstuko kiekio isgerto gyventoju, kurie suzino apie jegaines kai i kaima atvaziuoja televizija ir tada pradeda “viska” zinoti.

  2. Lietuvis

    2011 - 05 -04 13:06

    Matem tas jegaines ir buvom prie Vidmantu. Nesinoretu tureti zemes ar gyventi arciau nei per 2 km nuo jegaines. O jei dar gyveni i vyraujancia vejo puse, tai ir visi 2-3 km butu neblogai.

    O siaip viskas gerai su tom jegainem. As uz.

    Tik BUTINA kompensuoti del ju atsiradimo nukentejusiems.

  3. ole to Marius

    2011 - 05 -31 08:45

    Prieš rašydamas pasidomėk kas tai yra ta vėjo jėgainė, kaip ji veikia ir t.t. Nors senas tas straipsnis, bet…
    1. Vėjo gaminama energija yra labai brangi, jei Lietuvoje būtų tik vėjo jėgainės alektros kaina būtų apie litą, Raseiniiuose tai gal ir 1,5 Lt/kWh.
    2. Skirk ūkininko jėgainę, kurios dydis max 15 metrų ir pramoninę jėgainę, kokios jų sanitarinės znos ir t.t. Apie Daniją, jei esi matęs žemėlapį tai įdėk pastangų susirask Daniją, po to Lietuvą ir pamatysi kodėl ten apsimoka tas vėjo jėgaines statyti. O apie tai, akd Danija aprūpintų puse Europos elektra išvis patylėsiu, čia didesnė fantastika nei HAris Poteris.
    3. Jėgainės turi būti statomos ten, kur nebūtų pažeisti niekieno interesai. t.y. turi būti išpirkta visa žemė apie jėgainę 2 km atstumu, jei neparduoda, tai ir nestatai.
    Kas dėl straipsnio tai jis labai geras, laukiam naujų žinių.

  4. Zygimantas

    2012 - 03 -22 14:45

    Lietuvoje vėjo metinis vidurkis yra nuo 4m/s iki 6.5m/s. Tad Lietuvoje vidutiniškai naujos vėjo jėgainės dirba 24-25 proc. efektyvumu, o naudotos 10-18 proc. efektyvumu. Jei planuojama statyti 225kw vėjo jėgainę, tai ji pagamins nuo 300000kWh iki 500000kWh elektros energijos. Šiuo metu elektros supirkimo kaina yra 30 centų už 1 kWh, tai susumavus gaunasi nuo 90000Lt iki 150000Lt.

    Koks gaunamas efektas – naudingumas?
    Vėjo jegainės efektyvumas skaičiuojamas vėjo jėgainės, esant atitinkamam vėjo greičiui, prigaminamos elektros energijos kiekį padalinus iš bendro galimo pagaminimo energijos kiekio. Pvz.: prie 5 m/s metinio vėjo greičio, 225 kw vėjo jėgainė pagamina e1=284000 kWh per metus. Jei 225 kw vėjo jėgainė ištisus metus dirbtų pilnu pajėgumu ji galėtų pagaminti e0=(jėgainės galingumas)*(metinis valandų skaičius)= 225kW*8760h=1971000kWh. Tai vėjo jėgainės efektyvumas lygus e1/e0= 14%.

    1. kWh savikaina tikrai ne 1.5 Lt, kuo daugiau jegainiu statoma, tuo savikaina mazeja
    2. Danijoje netoliese vejo jegainiu gyvena zmones, jie nemire ir neserga jokiom ligom, sioks toks garsas yra, bet prie jo tikrai priprantama, tai vistiek mazesnis garsas, nei didmiesciuose gyvenantys zmones girdi gyvendami prie pagrindiniu gatviu, ar gelezinkeliu. Maziau klausyt reikia ziniasklaidos, kuri raso straipsnius uz pinigus, jokios vejo jegaines nekenkia. Jos nebus statotos kazkieno kieme
    3. Danijoje vejo jegaines pagamina 40% savo salies poreikiu, aisku, kad ne kitoms valstybems gamina

  5. Nepavėjui

    2013 - 01 -09 00:22

    Sveiki visi turintys sveiko proto ir matantys kas slepiasi po šia vėjo jėgainių stichija.
    Tai pasaulinio lygio afera. Pasidomėkite kas pasaulyje dedasi. Mes kaip visada atsiliekam 50 metų. Daugelyje šalių jau visiem aišku kad iš vėjo jėgainių naudos jokios. Ir nelabai čia daug proto tereikia, kad tai suvoktum. Truputi mokėti skaičiuoti ir blaiviai mastyti. O gyventojų patirtis jau parodė baisius rezultatus, Bet kol visiem šiem nemastantiems komentatoriams neteks susidurti su šia problema, tol regis joks šviesus spindulys į galvas ir neateis.
    2012 01 12d. Vyks Organizacijos NEPAVĖJUI susirinkimas. Tik kartu galėsime kažką padaryti. Atvykite, rašykite, bendraukite, kalbėkime…. Mes jau keli metai ieškom teisybės. Susilaukiam grasinimų, Paties įvairiausio teroro… Būkime vieningi, nes po šia verslo (aferos) šaka tupi didelis žvėris. nepavejui@gmail.com