V?jo j?gaini? �e�?liai

Kristina BEND�I?T?

O J?s ar buvote informuoti apie v?jo j?gaini? zonas?

Jei esate lank?si Palangoje, pro akis tikrai negal?jo praspr?sti pakeliui ? vasaros sostin? st?ksan?ios ir agresyviai sparnais mojuojan?ios v?jo j?gain?s.
Kit?met, o gal net jau �iemet, m?s? rajono kra�tovaizd? taip pat ruo�iamasi �papuo�ti� v?jo j?gaini? parkais.
�i? met? vasario 8 dien? Raseini? r. savivaldyb?s tinklapyje pasirod? informacinis prane�imas, kuriame skelbiama Raseini? rajono savivaldyb?s teritorijos v?jo j?gaini? ir elektros ?rengini? (statini?) i�d?stymo specialiojo plano koncepcija su visais gra�iais apra�ais ir br?�iniais. Ta?iau ko gero nedaugelis m?s? rajono gyventoj? �? sumaniai u�maskuot? informacin? prane�im? aptiko, o jokiose kitose �iniasklaidos priemon?se jis nebuvo pavie�intas. Ka�in, ar bent dalis Gyli?, �ienlaukio, Al?j?, An�ili?, Ramon?, Dum�i�ki?, Gab�i?, Pagojo, Girkalnio ir gretim? kaim? bei vienkiemi? gyventoj? �ino, kad vos vieno dviej? kilometr? atstumu nuo j? nam? planuojama statyti v?jo j?gaines � dien?nakt savo galingais 100 m skersmens sparnais malan?ius 200 m auk�?io metalinius monstrus, kurie keli? kilometr? atstumu skleid�ia nuolatin?, �mones erzinant? ir savijaut? neigiamai veikiant? �em? da�ni? triuk�m? bei vibracij?.

Pasekmi? aplinkai vertinimas � neatliktas

Pernai rugpj?t? Savivaldyb?s tarybos sprendimu Vilniaus bendrov?ms �Windlita� ir �Atsinaujinantieji i�tekliai� buvo leista rengti v?jo j?gaini? i�d?stymo m?s? rajone special?j? plan?. Specialiojo plano koncepcija tarybai buvo pateikta svarstyti �.m. vasario m?nesio pos?dyje. Kad ir kaip besisteng? administracijos direktorius Liudas Kavaliauskas ?rodin?damas, kad �is sprendimo projektas turi b?ti patvirtintas skubos tvarka, ta?iau taryba tam nepritar?. T?kart svar? argument? pateik? Architekt?ros ir urbanistikos skyriaus ve-d?ja Kristina Krik�tanait?: pasirodo, koncepcijos reng?jai – UAB �Archstudija� � nutar? nerengti strateginio pasekmi? aplinkai vertinimo (SPAV). Ved?ja teig?, kad reng?jai tur?jo arba pateikti visuomenei SPAV ataskait? (v?jo j?gaini? ?takos gamtinei ir gyvenamajai aplinkai ir kt. tyrim? rezultatus), arba nurodyti motyvus, kod?l �ie vertinimai neatliekami.
?statymuose numatyta, kad net ir koncepcijos stadijoje visuomen? turi b?ti informuota apie paruo�tus sprendinius bei j? alternatyvas, visuomen?s informavimo priemon?se turi b?ti paskelbta parengto teritorij? planavimo vie�o svarstymo tvarka, vieta ir laikas, rengiami vie�i susirinkimai ir kt. Plano reng?jai tokiu svarbiuklausimu kaip v?jo j?gain?s, d?l kurio visuomen? paprastai neigiamai reaguoja, gal?jo atlikti ne tik privalomas, bet ir papildomas proced?ras. Visuomen?s informavimo ir dalyvavimo teritorij? planavimo procese nuostatuose numatyta, kad Planavimo organizatorius gali atlikti papildomus vie�um? u�tikrinan?ius veiksmus: apklaus? d?l teritorij? planavimo dokumento sprendini?, j? pristatym? visuomen?s informavimo priemon?se, susitikimus su suintereuota visuomene, pavien?mis visuomen?s grup?mis ir pana�iai.�Alio, Raseiniai� �i? savait? pasiteiravo keleto kaim? bendruomeni? pirminink?: ar �ino, kad netoli j? kaim? planuojama statyti v?jo j?gaines. Pirmininkai buvo nustebinti � apie ketinimus rajone rengti j?gaini? parkus jie gird?jo pirm? kart?! Net ir pra?jus daugiau kaip m?nesiui po sprendimo projekto atid?jimo, visuomenei vis dar n?ra vie�ai pateikta v?jo j?gaini? i�d?stymo koncepcija, nebuvo joki? vie�? susitikim?, diskusij?, gyventoj? apklaus?, n?ra ir SPAV ataskaitos. Ta?iau jau �? ketvirtadien?, kovo 24 d., rajono taryba ir v?l svarstys �? klausim?. Labai tik?tina, kad �?kart jis bus patvirtintas.

Pagal kokius kriterijus atrinktos zonos j?gaini? statybai?

�iuo metu �em?s sklypai v?jo j?gaini? statybai yra suprojektuoti �em?s ?kio paskirties �em?se. Teigiama, kad v?jo j?gain?s ?kininkauti netrukdo, aplink jas galima s?ti, �ienauti. B?tina s?lyga v?jo j?gaini? ?rengimui – galimyb? jungtis prie esamo elektros tinklo, tod?l v?jo j?gaini? parkai planuojami greta elektros linij?. Parengtame plane ra�oma, kad teritorijos v?jo j?gaini? parkams parenkamos atmetimo b?du, t.y., i�skiriamos teritorijos, kuriose v?jo j?gaini? ?rengimas negalimas:? saugomos teritorijos;? gyvenamos teritorijos ir apsaugin?s zonos aplink jas;? miest? ir miesteli? urbanizuotos pl?tros teritorijos; mi�kai.Pa�velg? ? v?jo j?gaini? i�d?stymo special?j? plan?, ai�kiai matome suformuotas 7 konkre?ias teritorijas, kuriose gal?t? b?ti ?rengiamos v?jo elektrini? grup?s. A zona -Vidukl?s seni?nijoje ribojama mi�k? bei Gyli? ir �ienlaukio gyvenvie?i?. Numatomame rajone yra 6 kaimai. Iki artimiausi? didesni? gyvenvie?i? – Gyli? ir �ienlaukio� ~ 1 km. B zona – Raseini? ir Paliepi? seni?nij? rib? zonoje netoli A rajono. Galim? v?jo j?gaini? parko zon? riboja Al?j? I, Al?j? II, An�ili?, Ramon? gyvenviet?s, kurias nuo v?jo j?gaini? skirt? 1-2 km. C zona susideda i� keli? teritorij?, kurios i�sid?s?iusios rytin?je rajono dalyje. Anot koncepcijos, ? galim? v?jo j?gaini? parko zon? nepatenka didesni? gyvenvie?i?, i�skyrus Pagoj?, o viena nedidel? teritorija nuo Gab�i? kaimo nutolusi apie 700 m.?prastai koncepcijoje b?na i�d?styti tik pagrindiniai principai, nurodytos didesn?s teritorijos, kuriose galima v?jo j?gaini? statyba, o tik v?liau sprendiniuose detalizuojama ir dar kart? patikslinama, atmetamos teritorijos, kur statyba negalima.� Pagal ?statym? visuomen? vis? specialiojo plano rengimo laikotarp? iki pat galutinio varianto patvirtinimo reng?jams gali teikti pageidavimus, pasi?lymus, prie�taravimus, ir reng?jai turi ?traukti ? special?j? plan? gyventoj? si?lomas zonas. Na, bet m?s? rajone tai ko gero negalioja, visuomen? apie j?gaini? i�sid?stym? galb?t bus informuota tik po specialiojo plano patvirtinimo. Pana�u, kad plano reng?jai pasisteng? nevarginti rajono gyventoj? ir pareng? sau palank? special?j? plan?.� Redakcijos �iniomis, kai kuri? kaim? gyventojams investuotojai suskubo si?sti sutikimo projektus, kuriuose raginama pasira�yti, kad gyventojas sutinka, jog greta jo sklypo b?t? statomos v?jo j?gain?s. Gyventojai tikrai neprivalo �i? sutar?i? pasira�yti.

Poveikis sveikatai

M?s? �alyje kol kas ?statymi�kai n?ra apibr?�tos normatyvin?s sanitarin?s apsaugos zonos, kiekvienai j?gainei jos yra nustatomos individualiai, atsi�velgiama ? v?jo j?gaini? park? dyd?, j?gaini? galingum? ir daugel? kit? faktori?. Ne ma�iau svarbu yra tai, kokio dyd�io �em?s sklype planuojama statyti v?jo elektrines. Mat kuo daugiau i�kyla j?gaini?, tuo skleid�iamas didesnis triuk�mas. Investuotojai ? v?jo j?gaines paprastai laikosi nuostatos, kad neigiamo poveikio gyventojams n?ra. Ta?iau triuk�mo poveikis �mogaus sveikatai gerai �inomas; jis neigiamai veikia ne tik centrin? nerv? sistem?, sukelia nemig?, nervingum?, galvos skausmus, bet ir trikdo �irdies bei kraujagysli? veikl?. Kuo daugiau j?gaini?, tuo smarkesnis triuk�mas � o tai rei�kia, jog turi b?ti didesn? sanitarin? apsaugos zona. ES rekomenduoja ne� didesn? kaip 35 dBA (decibel?)� bendr?j? triuk�m? nakties metu, ta?iau Lietuvoje leid�iamas net 55-65 dBA triuk�mas. �tai Anglijoje v?jo j?gain?s negali b?ti statomos ar?iau nei 3 kilometrai iki gyvenam?j? vietovi?, Pranc?zijoje � net 5 km. Lietuvoje, deja, �inomi atvejai, kai atstumai iki gyvenam?j? nam? siek? vos 100 m.Kita problema, kuri atsiranda veikiant v?jo j?gain?ms � sparn? �e�?liavimas. Sukantis sparnams sukeliamas mirg?jimo efektas. J?gaini? metamas �e�?lis gali pasiekti gyvenam?j? nam? teritorijas ir sukelti �mon?ms psichologin? diskomfort?. Be abejo, investuotojai �ada pasir?pinti gyventojais, numatomos prevencin?s bei poveikio ma�inimo priemon?s: i�d?styti bok�tus taip, kad b?t? i�vengta neigiamo poveikio gyvenamai aplinkai ir i�laikyti visi normatyviniai atstumai (triuk�mo, �e�?liavimo zonos). Ka�in, ar tai pad?s? Esama pavyzd�i?, kaip paj?rio kra�to gyventojai, kuri? kaimynyst?je st?kso v?jo j?gain?s, pateko aklaviet?n � nei patys apsiken?ia gyventi tokioje zonoje, nei parduoti vald? pavyksta, nes greta v?jo j?gaini? esan?ios sodybos ar sklypai pirk?j? nevilioja.

Miesto siluetas bus sugadintas

Plano reng?jai SPAV atrankos dokumente ra�o, kad �numatomose teritorijose vyrauja agrarinio tipo kra�tovaizdis (planuojama ?kin? veikla netur?s reik�mingos ?takos esamam kra�tovaizd�iui); numatytose teritorijose planuojamos ?kin?s veiklos ?rengimo metu in�ineriniai tinklai b?t? klojami po �eme � toks sprendimas nedarkyt? esamo kra�tovaizd�io vizualin?s vert?s.� Ta?iau pamir�tama pa�ym?ti, kad pa?ios j?gain?s neigiamai veiks miest?, miesteli? ir gyvenvie?i? siluet?, panoramas, ap�velgiamas nuo automagistral?s ar kit? masinio steb?jimo ta�k?, o ne in�ineriniai tinklai, klojami po �eme. Raseini? miesto kra�tovaizd? itin sudarkyt? ties automagistral?s ir kelio Raseiniai-E�vilkas sankry�a bei prie Gab�i? kaimo ?rengti v?jo j?gaini? parkai. Dar 2007 m. tvirtinant Raseini? miesto bendr?j? plan? buvo diskutuojama, kad Raseini? miestui labai tr?ksta vertikalaus akcento, kuris matyt?si nuo automagistral?s. Tai gal?t? b?ti paauk�tinti ba�ny?ios bok�tai ar naujas daugiaauk�tis statinys. Jei min?tose zonose i�dygs j?gaini? parkai, apie bet kok? kit? vertikal? miesto akcent? teks pamir�ti, nes tuomet dominuos tik v?jo j?gain?s,
o Raseini? miesto siluetas bus visi�kai sugadintas.

Nauda rajonui?

V?jo energijos panaudojimas Lietuvoje pastaruoju metu itin skatinamas, nes tai atsinaujinantis energijos �altinis, kitaip tariant, ��alioji� energetika, neter�ianti aplinkos.� V?jo j?gaines besiruo�ian?ios statyti bendrov?s tvirtina, kad ? m?s? rajon? bus investuota 200 milijon? lit?; vienos v?jo j?gain?s pastatymas kainuoja apie 2 milijonus. Ta?iau ar tikrai investuojama ? rajon?? Raseini? r. savivaldybei v?jo j?gaini? ?rengimas nieko nekainuos, ta?iau ir jokios naudos neatne� � u� elektr? tikrai nemok?sime ma�iau. V?jo j?gain?se gaminama elektra pajungiama ? bendruosius ?tampos tinklus, tad rajonai, kuriuose jos veikia, i� to neturi jokios tiesiogin?s energetin?s naudos. Ta?iau gal?sime did�iuotis, kad prisid?jome prie visos Lietuvos energetin?s nepriklausomyb?s bei aplinkosaugos. Pernai rugpj?t? dar segintis mero �enklel? Petras Ve�bavi?ius d�i?gavo, kad prasid?jus statyboms, Raseini? rajono gyventojai tur?s konkre?ios naudos: bus ?darbinti statyb? aik�tel?se. �? vasar? investuotoj? interesus gyn? ir administracijos direktorius� L. Kavaliauskas, taip pat tvirtindamas, kad rajone atsiras darbo viet?.Neteko gird?ti, kad m?s? rajone gyvuot? firmos, kompetentingos atlikti v?jo j?gaini? statyb? darbus, ta?iau jei ir padarytum?me prielaid?, kad tokios firmos egzistuoja, pasibaigus statyboms, raseini�kiai i� statyb? aik�teli? tur?s i�siskirstyti, taigi nuolatini? darbo viet? neatsiras ir ilgalaikio ekonominio efekto rajonas nepatirs.