Kristina BENDŽI?T?
[1]
O J?s ar buvote informuoti apie v?jo j?gaini? zonas?
Jei esate lank?si Palangoje, pro akis tikrai negal?jo praspr?sti pakeliui ? vasaros sostin? st?ksan?ios ir agresyviai sparnais mojuojan?ios v?jo j?gain?s.
Kit?met, o gal net jau šiemet, m?s? rajono kraštovaizd? taip pat ruošiamasi „papuošti“ v?jo j?gaini? parkais.
Ši? met? vasario 8 dien? Raseini? r. savivaldyb?s tinklapyje pasirod? informacinis pranešimas, kuriame skelbiama Raseini? rajono savivaldyb?s teritorijos v?jo j?gaini? ir elektros ?rengini? (statini?) išd?stymo specialiojo plano koncepcija su visais gražiais aprašais ir br?žiniais. Ta?iau ko gero nedaugelis m?s? rajono gyventoj? š? sumaniai užmaskuot? informacin? pranešim? aptiko, o jokiose kitose žiniasklaidos priemon?se jis nebuvo paviešintas. Kažin, ar bent dalis Gyli?, Šienlaukio, Al?j?, Anžili?, Ramon?, Dumšiški?, Gabši?, Pagojo, Girkalnio ir gretim? kaim? bei vienkiemi? gyventoj? žino, kad vos vieno dviej? kilometr? atstumu nuo j? nam? planuojama statyti v?jo j?gaines – dien?nakt savo galingais 100 m skersmens sparnais malan?ius 200 m aukš?io metalinius monstrus, kurie keli? kilometr? atstumu skleidžia nuolatin?, žmones erzinant? ir savijaut? neigiamai veikiant? žem? dažni? triukšm? bei vibracij?.
Pasekmi? aplinkai vertinimas – neatliktas
Pernai rugpj?t? Savivaldyb?s tarybos sprendimu Vilniaus bendrov?ms „Windlita“ ir „Atsinaujinantieji ištekliai“ buvo leista rengti v?jo j?gaini? išd?stymo m?s? rajone special?j? plan?. Specialiojo plano koncepcija tarybai buvo pateikta svarstyti š.m. vasario m?nesio pos?dyje. Kad ir kaip besisteng? administracijos direktorius Liudas Kavaliauskas ?rodin?damas, kad šis sprendimo projektas turi b?ti patvirtintas skubos tvarka, ta?iau taryba tam nepritar?. T?kart svar? argument? pateik? Architekt?ros ir urbanistikos skyriaus ve-d?ja Kristina Krikštanait?: pasirodo, koncepcijos reng?jai – UAB „Archstudija“ – nutar? nerengti strateginio pasekmi? aplinkai vertinimo (SPAV). Ved?ja teig?, kad reng?jai tur?jo arba pateikti visuomenei SPAV ataskait? (v?jo j?gaini? ?takos gamtinei ir gyvenamajai aplinkai ir kt. tyrim? rezultatus), arba nurodyti motyvus, kod?l šie vertinimai neatliekami.
?statymuose numatyta, kad net ir koncepcijos stadijoje visuomen? turi b?ti informuota apie paruoštus sprendinius bei j? alternatyvas, visuomen?s informavimo priemon?se turi b?ti paskelbta parengto teritorij? planavimo viešo svarstymo tvarka, vieta ir laikas, rengiami vieši susirinkimai ir kt. Plano reng?jai tokiu svarbiuklausimu kaip v?jo j?gain?s, d?l kurio visuomen? paprastai neigiamai reaguoja, gal?jo atlikti ne tik privalomas, bet ir papildomas proced?ras. Visuomen?s informavimo ir dalyvavimo teritorij? planavimo procese nuostatuose numatyta, kad Planavimo organizatorius gali atlikti papildomus viešum? užtikrinan?ius veiksmus: apklaus? d?l teritorij? planavimo dokumento sprendini?, j? pristatym? visuomen?s informavimo priemon?se, susitikimus su suintereuota visuomene, pavien?mis visuomen?s grup?mis ir panašiai.„Alio, Raseiniai“ ši? savait? pasiteiravo keleto kaim? bendruomeni? pirminink?: ar žino, kad netoli j? kaim? planuojama statyti v?jo j?gaines. Pirmininkai buvo nustebinti – apie ketinimus rajone rengti j?gaini? parkus jie gird?jo pirm? kart?! Net ir pra?jus daugiau kaip m?nesiui po sprendimo projekto atid?jimo, visuomenei vis dar n?ra viešai pateikta v?jo j?gaini? išd?stymo koncepcija, nebuvo joki? vieš? susitikim?, diskusij?, gyventoj? apklaus?, n?ra ir SPAV ataskaitos. Ta?iau jau š? ketvirtadien?, kovo 24 d., rajono taryba ir v?l svarstys š? klausim?. Labai tik?tina, kad š?kart jis bus patvirtintas.
[2]Pagal kokius kriterijus atrinktos zonos j?gaini? statybai?
Šiuo metu žem?s sklypai v?jo j?gaini? statybai yra suprojektuoti žem?s ?kio paskirties žem?se. Teigiama, kad v?jo j?gain?s ?kininkauti netrukdo, aplink jas galima s?ti, šienauti. B?tina s?lyga v?jo j?gaini? ?rengimui – galimyb? jungtis prie esamo elektros tinklo, tod?l v?jo j?gaini? parkai planuojami greta elektros linij?. Parengtame plane rašoma, kad teritorijos v?jo j?gaini? parkams parenkamos atmetimo b?du, t.y., išskiriamos teritorijos, kuriose v?jo j?gaini? ?rengimas negalimas:? saugomos teritorijos;? gyvenamos teritorijos ir apsaugin?s zonos aplink jas;? miest? ir miesteli? urbanizuotos pl?tros teritorijos; miškai.Pažvelg? ? v?jo j?gaini? išd?stymo special?j? plan?, aiškiai matome suformuotas 7 konkre?ias teritorijas, kuriose gal?t? b?ti ?rengiamos v?jo elektrini? grup?s. A zona -Vidukl?s seni?nijoje ribojama mišk? bei Gyli? ir Šienlaukio gyvenvie?i?. Numatomame rajone yra 6 kaimai. Iki artimiausi? didesni? gyvenvie?i? – Gyli? ir Šienlaukio ~ 1 km. B zona – Raseini? ir Paliepi? seni?nij? rib? zonoje netoli A rajono. Galim? v?jo j?gaini? parko zon? riboja Al?j? I, Al?j? II, Anžili?, Ramon? gyvenviet?s, kurias nuo v?jo j?gaini? skirt? 1-2 km. C zona susideda iš keli? teritorij?, kurios išsid?s?iusios rytin?je rajono dalyje. Anot koncepcijos, ? galim? v?jo j?gaini? parko zon? nepatenka didesni? gyvenvie?i?, išskyrus Pagoj?, o viena nedidel? teritorija nuo Gabši? kaimo nutolusi apie 700 m.?prastai koncepcijoje b?na išd?styti tik pagrindiniai principai, nurodytos didesn?s teritorijos, kuriose galima v?jo j?gaini? statyba, o tik v?liau sprendiniuose detalizuojama ir dar kart? patikslinama, atmetamos teritorijos, kur statyba negalima. Pagal ?statym? visuomen? vis? specialiojo plano rengimo laikotarp? iki pat galutinio varianto patvirtinimo reng?jams gali teikti pageidavimus, pasi?lymus, prieštaravimus, ir reng?jai turi ?traukti ? special?j? plan? gyventoj? si?lomas zonas. Na, bet m?s? rajone tai ko gero negalioja, visuomen? apie j?gaini? išsid?stym? galb?t bus informuota tik po specialiojo plano patvirtinimo. Panašu, kad plano reng?jai pasisteng? nevarginti rajono gyventoj? ir pareng? sau palank? special?j? plan?. Redakcijos žiniomis, kai kuri? kaim? gyventojams investuotojai suskubo si?sti sutikimo projektus, kuriuose raginama pasirašyti, kad gyventojas sutinka, jog greta jo sklypo b?t? statomos v?jo j?gain?s. Gyventojai tikrai neprivalo ši? sutar?i? pasirašyti.
Poveikis sveikatai
M?s? šalyje kol kas ?statymiškai n?ra apibr?žtos normatyvin?s sanitarin?s apsaugos zonos, kiekvienai j?gainei jos yra nustatomos individualiai, atsižvelgiama ? v?jo j?gaini? park? dyd?, j?gaini? galingum? ir daugel? kit? faktori?. Ne mažiau svarbu yra tai, kokio dydžio žem?s sklype planuojama statyti v?jo elektrines. Mat kuo daugiau iškyla j?gaini?, tuo skleidžiamas didesnis triukšmas. Investuotojai ? v?jo j?gaines paprastai laikosi nuostatos, kad neigiamo poveikio gyventojams n?ra. Ta?iau triukšmo poveikis žmogaus sveikatai gerai žinomas; jis neigiamai veikia ne tik centrin? nerv? sistem?, sukelia nemig?, nervingum?, galvos skausmus, bet ir trikdo širdies bei kraujagysli? veikl?. Kuo daugiau j?gaini?, tuo smarkesnis triukšmas – o tai reiškia, jog turi b?ti didesn? sanitarin? apsaugos zona. ES rekomenduoja ne didesn? kaip 35 dBA (decibel?) bendr?j? triukšm? nakties metu, ta?iau Lietuvoje leidžiamas net 55-65 dBA triukšmas. Štai Anglijoje v?jo j?gain?s negali b?ti statomos ar?iau nei 3 kilometrai iki gyvenam?j? vietovi?, Pranc?zijoje – net 5 km. Lietuvoje, deja, žinomi atvejai, kai atstumai iki gyvenam?j? nam? siek? vos 100 m.Kita problema, kuri atsiranda veikiant v?jo j?gain?ms – sparn? šeš?liavimas. Sukantis sparnams sukeliamas mirg?jimo efektas. J?gaini? metamas šeš?lis gali pasiekti gyvenam?j? nam? teritorijas ir sukelti žmon?ms psichologin? diskomfort?. Be abejo, investuotojai žada pasir?pinti gyventojais, numatomos prevencin?s bei poveikio mažinimo priemon?s: išd?styti bokštus taip, kad b?t? išvengta neigiamo poveikio gyvenamai aplinkai ir išlaikyti visi normatyviniai atstumai (triukšmo, šeš?liavimo zonos). Kažin, ar tai pad?s? Esama pavyzdži?, kaip paj?rio krašto gyventojai, kuri? kaimynyst?je st?kso v?jo j?gain?s, pateko aklaviet?n – nei patys apsiken?ia gyventi tokioje zonoje, nei parduoti vald? pavyksta, nes greta v?jo j?gaini? esan?ios sodybos ar sklypai pirk?j? nevilioja.
Miesto siluetas bus sugadintas
Plano reng?jai SPAV atrankos dokumente rašo, kad „numatomose teritorijose vyrauja agrarinio tipo kraštovaizdis (planuojama ?kin? veikla netur?s reikšmingos ?takos esamam kraštovaizdžiui); numatytose teritorijose planuojamos ?kin?s veiklos ?rengimo metu inžineriniai tinklai b?t? klojami po žeme – toks sprendimas nedarkyt? esamo kraštovaizdžio vizualin?s vert?s.“ Ta?iau pamirštama pažym?ti, kad pa?ios j?gain?s neigiamai veiks miest?, miesteli? ir gyvenvie?i? siluet?, panoramas, apžvelgiamas nuo automagistral?s ar kit? masinio steb?jimo tašk?, o ne inžineriniai tinklai, klojami po žeme. Raseini? miesto kraštovaizd? itin sudarkyt? ties automagistral?s ir kelio Raseiniai-Ežvilkas sankryža bei prie Gabši? kaimo ?rengti v?jo j?gaini? parkai. Dar 2007 m. tvirtinant Raseini? miesto bendr?j? plan? buvo diskutuojama, kad Raseini? miestui labai tr?ksta vertikalaus akcento, kuris matyt?si nuo automagistral?s. Tai gal?t? b?ti paaukštinti bažny?ios bokštai ar naujas daugiaaukštis statinys. Jei min?tose zonose išdygs j?gaini? parkai, apie bet kok? kit? vertikal? miesto akcent? teks pamiršti, nes tuomet dominuos tik v?jo j?gain?s,
o Raseini? miesto siluetas bus visiškai sugadintas.
Nauda rajonui?
V?jo energijos panaudojimas Lietuvoje pastaruoju metu itin skatinamas, nes tai atsinaujinantis energijos šaltinis, kitaip tariant, „žalioji“ energetika, neteršianti aplinkos. V?jo j?gaines besiruošian?ios statyti bendrov?s tvirtina, kad ? m?s? rajon? bus investuota 200 milijon? lit?; vienos v?jo j?gain?s pastatymas kainuoja apie 2 milijonus. Ta?iau ar tikrai investuojama ? rajon?? Raseini? r. savivaldybei v?jo j?gaini? ?rengimas nieko nekainuos, ta?iau ir jokios naudos neatneš – už elektr? tikrai nemok?sime mažiau. V?jo j?gain?se gaminama elektra pajungiama ? bendruosius ?tampos tinklus, tad rajonai, kuriuose jos veikia, iš to neturi jokios tiesiogin?s energetin?s naudos. Ta?iau gal?sime didžiuotis, kad prisid?jome prie visos Lietuvos energetin?s nepriklausomyb?s bei aplinkosaugos. Pernai rugpj?t? dar segintis mero ženklel? Petras Vežbavi?ius dži?gavo, kad prasid?jus statyboms, Raseini? rajono gyventojai tur?s konkre?ios naudos: bus ?darbinti statyb? aikštel?se. Š? vasar? investuotoj? interesus gyn? ir administracijos direktorius L. Kavaliauskas, taip pat tvirtindamas, kad rajone atsiras darbo viet?.Neteko gird?ti, kad m?s? rajone gyvuot? firmos, kompetentingos atlikti v?jo j?gaini? statyb? darbus, ta?iau jei ir padarytum?me prielaid?, kad tokios firmos egzistuoja, pasibaigus statyboms, raseiniškiai iš statyb? aikšteli? tur?s išsiskirstyti, taigi nuolatini? darbo viet? neatsiras ir ilgalaikio ekonominio efekto rajonas nepatirs.