Velykos
Viktoras VITKUS
Religijotyrininkas Romualdas Petraitis teigia, jog Nik?jos Susirinkimas nustat?s, kad Velykos turi b?ti ven?iamos pirm?j? sekmadien? po pavasario lygiadienio, tarp kovo 21d. ir balandio 25d., ir b?tinai atskirai nuo jud?j?.
Pabandykime nors trumpai vilgtelti ? Velyk? istorij?.
Velyk? pavadinimas ?vairiomis kalbomis yra gana skirtingas: m?s? kalboje Velykos yra skolinys i slav? kalbos: ??????? ???? didioji diena, lenk? kalba vadinama dar ir wielkanoc didioji naktis. German? kalbomis Velykos vadinamos easter ir oster. is pavadinimas kil?s i pagonikos german? deiv?s Eostre vardo. iai deivei senov?je buvo skiriamas pavasario m?nuo, atitink?s m?s? balandio m?nes?, kuris buvo vadinamas jos vardu. Lotyn?, graik? ir kai kuriomis slav? kalbomis Velykos vadinamos pascha. itas pavadinimas kildinamas i Palestinos, i hebraj? ir aram?j? kalb?, kur pavasario vent?s buvo vadinamos pesach arba pascha.
Senov?s Maojoje Azijoje, Egipte, Graikijoje ir kitose alyse ilg? laik? prie krik?ionyb? buvo paplitusios ?vairios vent?s ir apeigos, susijusios su saul?gr?a. Tuomet buvo garbinami frig? dievas Atis, finikie?i? Adonis, egiptie?i? Oziris, graik? Dionisijus, babilonie?i? Tamuzas ir kiti. Dievams gamtos glob?jams buvo neamos aukos: ?riukai, veriukai, oiukai. Tokios vent?s buvo paplitusios visoje Romos imperijoje.
Sekmadienis, kaip Kristaus prisik?limo diena, buvo pasirinktas neatsitiktinai: senov?s Romoje sekmadienis, pirmoji savait?s diena, vadinosi saul?s diena (dies solis), kuri v?liau tapo Viepaties diena (dies dominica). Katakomb? pieiniuose Kristus (gerasis ganytojas) buvo vaizduojamas su avin?liu ant pe?i?. V?liau ir pats Kristus buvo vadinamas Avin?liu ir vaizduojamas avin?lio su kryiumi ant galvos pavidalu. Tai patvirtina ir liturginis maldynas (1992m. psl. 160 ): (…) Tikrai verta ir teisinga, reikalinga ir iganinga kiekvienu metu Tave, Viepatie, garbinti, o ypa? iuo didingu laiku teikti Tau lov?, nes m?s? Velyk? Avin?lis Kristus jau yra paaukotas. viesos vaikus jis paventino aminajam gyvenimui, tikintiems atk?l? vartus ? dangaus karalyst?… Velykos tapo svarbiausia krik?ioni? vente, skirta J?zaus Kristaus prisik?limui i mirusi?j? atminti. Tiesa, b?ta nesutarim? d?l datos vieni vent? etadieniais (kaip jud?jai), kiti sekmadieniais. Sta?iatiki? bany?ios, tebenaudojan?ios Julijaus kalendori?, ven?ia Velykas 15 dien? v?liau. Profesoriaus J. Baldiaus teigimu, Kristaus prisik?limo data tur?t? b?ti pastovi, o ne kilnojama kaip dabar.
V?liau Velyk? apeigos isipl?t?, ? jas ??jo vis daugiau element? i mirtan?io ir prisikelian?io dievo kulto, kur?, istorik? manymu, krik?ionyb? per?m? i senov?s Ryt? religij?. Duonos virtimas ? k?n? ir vyno ? krauj? buvo praktikuojami frig? dievo A?io, dievo Adonio ir saul?s dievo Mitros apeigose. Sekmadienis buvo nenugalimojo saul?s dievo Mitros pergal?s diena.
Po Jeruzal?s ventyklos sugriovimo Velykos prarado aukojimo apeigos pob?d?, virto nam? vente, svarbiausia jos apeiga tapo Velyk? vakarien?. Velyk? apeigose iliko ir pagonik? pavasario ven?i? relikt?, kaip kiauini? daymas bei dauymas.
