Verslo optimizmas nebl?sta

Versija spausdinimui

Viktoras VITKUS

Jau tryliktus metus M-1 plius Lietuvoje inicijuoja Auksinio boso rinkimus. Nuo 2010 met? prie ios akcijos prisijung? TELE 2. iais metais auksiniu bosu tapo Raseini? turizmo ir verslo informacijos centro direktorius Benediktas Sili?nas.

urnalistas Viktoras Vitkus kalbina B. Sili?n? apie 2011 met? rajono verslo pasiekimus.

Gerbiamas direktoriau, kokie buvo 2011 metai Raseini? verslininkams?

Kalbant apie verslo situacij? Raseini? rajone galima teigti, kad verslas nemir?. Smulkios ir vidutin?s verslo ?mon?s veikia, gal kiek suma?jo j? apyvarta, bet reikia paym?ti, kad iuo sunkiu laikotarpiu steigiasi ir naujos ?mon?s. Statistika rodo, kad daugiau ?moni? ?siregistravo nei isiregistravo. 2011 metais sausio 1 d. buvo 630 veikian?i? ?kio subjekt?, t.y. 25 ?mon?mis daugiau nei 2010 metais. Pernai ?siregistravo 60 ?moni?, isiregistravo – 22. 2011 metais pirm?j? pusmet? ?registruot? ?moni? buvo 36, iregistruot? 30. Rajonas n?ra didelis, nukreiptas ? em?s ?k?, tod?l ?ia vyksta migracija. Per pastar?j? penkmet? rajono gyventoj? skai?ius ma?ja. 2007 metais rajone buvo 42 377 gyventojai, o 2011 metais 39 476.

Ar migracija i esm?s ?takoja verslo vystym?si?

Nepaisant didel?s migracijos, pastebimi teigiami paramos verslui poky?iai. Reikia pasidiaugti, kad 2011-06-10 rajono Tarybos nutarimu Nr. 85 buvo patvirtinta rajono smulkaus ir vidutinio verslo pl?tros programa, kuri t?siasi jau antrus metus. Nors finansikai sunku, ta?iau i programa bus vykdoma ir kitais metais, inoma, v?l gavus rajono Tarybos pritarim?. io projekto esm? ta, kad smulkaus ir vidutinio verslo ?mon?s, kuriose dirba iki 250 moni?, gal?t? dalyvauti smulkaus ir vidutinio verslo programoje ?sisavinant tikslines l?as, t.y. darbo vietoms sukurti, programinei ?rangai ?sigyti ir t.t. Norintiems dalyvauti ioje programoje belieka upildyti nustatytos formos dokumentus ir pateikti j? kopijas (kur fiksuotos patirtos ilaidos) bei ?mon?s registracijos paym?jim?, kad ji veikia m?s? rajone. Tai yra esminis ingsnis, padedantis pl?toti versl?.

Kokia situacija iuo klausimu Lietuvoje?

Reikia paym?ti, kad elektronin?s komunikacijos ir elektronin?s paslaug? priemon?s yra tiek ipl?totos, kad jos tapo realios ir prieinamos verslui. Yra b?tent verslininkams sukurtas verslo portalas Versli Lietuva, veikiantis vienolangelio principu. Daug met? mon?s tur?jo pildyti ?snis dokument?, paraik? form?, kas n?ra lengva. Dabar is rutininis mechanizmas subyr?jo, ?mon? galima ?steigti praktikai neieinant i savo buvein?s. Tai yra naujov? m?s? alyje. Sprendiant i io portalo lankomumo galima teigti, kad juo labai
domimasi. Per dien? jame apsilanko 1000 1200 interesant?, nors ne visi jie ?registrav? savo ?mones. Tai tikrai didelis ir svarbus valstyb?s ingsnis paramos verslui link. Kitas svarbus akcentas – ?mon?s steigimo dokumentai skelbiami ?kio ministerijos tinklapyje.

Ta?iau rajono verslo centras taip pat teikia reikiam? informacij??

Taip, mon?s, ketinantys kurti savo versl?, ateina ? m?s? centr?, konsultuojasi. Sudaroma galimyb? patiems upildyti reikiamus dokumentus. Jiems nereikia gaiti brangaus laiko vykstant ? Kaun? ar ? Vilni?, dalyvauti toli vykstan?iuose mokymuose, seminaruose.

Ar patys verslininkai dar paj?g?s kovoti su ikilusiais ekonominiais sunkumais?

?moni? vadovai, su kuriais tenka susitikti, bendrauti, mano, kad reikia t?sti versl?, j? pl?toti. Galb?t ne tokiais dideliais uoliais kaip prie 5 metus, bet optimizmo tikrai nestinga. Be to, tai yra ir rajono gerov?, ir pragyvenimo altinis. Darbo vietas sukuria ir mokes?ius moka kad ir nedidel? verslo ?mon?. Ji reikalinga rajonui, nes duoda jam naudos. Tod?l reikia tik d?koti t? ?moni? vadovams, kurie neapleidia savo verslo. Nuo met? pradios vyko derybos su ?kio ministerija d?l Lietuvos Danijos ?mon?s Danspin pl?tros. Derybos, kuriose teko b?ti tarpininku, baig?si s?kmingai. ?mon? ple?iasi, yra pastatytas dar vienas cechas. Ateityje numatoma dar didesn? ?mon?s pl?tra, o tai reikia, kad atsiras nauj? darbo viet?, bus ?darbintas ne vienas imtas moni?.

Ar verslininkai nepasigenda enklesn?s vyriausyb?s paramos?
Maos ?mon?l?s laikosi nuomon?s, kad vyriausyb?s ir valstyb?s parama tur?t? b?ti didesn?. Yra paskolos pal?kan? padengimas, vienkartin?s investicijos ? versl?, ta?iau n?ra sistemos smulkiam verslui remti. ES parama – enklus ind?lis ? versl?, ta?iau ji neteikiama, jeigu ?mon?s metin? apyvarta nesiekia 500 000 Lt. ?mon?, turinti 9-10 darbuotoj?, vargu ar gali patekti ? ? sraut?. Galb?t pat? paramos mechanizm? periodikai reik?t? pervelgti. J? reik?t? daugiau nukreipti ? smulkias verslo ?mones, ne tik ? stamb?j? versl?. Verslo paramos internetiniame puslapyje skelbiami geriausi?, perspektyviausi? met? ?moni? konkursai. iose nominacijose dalyvavo ir Raseini? ?mon?s. Ta?iau tenka nusivilti, kad pripainimo nesulaukia ne tik Raseini?, bet ir visos alies maosios ?mon?s. Nugal?tojais tampa stamb?s verslo rykliai. Gal vert?t? konkurso vertinimo kriterijus susisteminti, iskirti atskiras kategorijas.

Gyventojams b?t? ?domu suinoti apie verslo liudijim? kai-nas. Ar yra koki? naujovi??
Kiekvienais metais verslo liudijim? kainos nustatomos rajono Tarybos sprendimu atskiroms verslo r?ims. ?kaini? augimo tendencijos n?ra, atskirais atvejais jie net sumainami. Pavyzdiui, 90 nuoim?i? bedarbiams, ne?galiems asmenims, studentams ir 60 nuoim?i? pensininkams. iais metais ?kainiai svyravo nuo 120 iki 400 lit?, atsivelgiant ? verslo r??. Tai yra teigiamas poslinkis, atsivelgiant ? mog?, gyvenant? m?s? rajone ir norint? usiimti verslu.

Kokiuose projektuose dalyvavo verslo centras?

iais metais partnerio teis?mis dalyvauta ?vairiuose ES remiamuose projektuose. Daugiausiai ?vairios paskirties projekt? buvo vykdoma kaimynin?je Lenkijoje. Vienas j? buvo siejamas su turizmu. Buvo ileistas em?lapis su paym?tais turistiniais marrutais Raseini? rajone ir Mlavos (Lenkija) savivaldyb?je. Rugpj??io 3-8 dienomis man, kaip projekto koordinatoriui, ir 8 bendro lavinimo rajono mokykl? moksleiviams, teko dalyvauti iame projekte (programa Veiklus jaunimas). Pagrindinis projekto tikslas buvo pristatyti visas lankytinas vietas. Apskritai su Lenkijos jaunimu m?s? rajono moksleivija buvo susitikusi ne kart?. Apie tai buvo rayta vietin?je spaudoje.

Kalbant apie jaunimo verslum? ir jaunimo projektus norisi paym?ti, kad glaudiai ne vienerius metus bendradarbiaujame su Ariogalos gimnazija, Kalno vidurine mokykla, Vidukl?s gimnazija.

Kokios kit? met? pagrindin?s vizijos?

inoma, bus t?siama verslo pl?tros programa. ?mon?s, gavusios nors ir nedidel? injekcij?, pajus paskat? verslui. Norisi tik?ti, kad ? verslo centr? ateis daugiau moni?, norin?iu ?silieti ? versl?. Gaila, kad respublikoje suma?jo toki? verslo konsultacini? centr?. Lietuvoje i 42 verslo centr? liko tik 24. ?kio ministerija madaug prie 2,5 3 metus prad?jo kalb?ti apie it? konsultacini? ?moni? pertvark?, buvo sudaryta kokyb?s vertinimo rodikli? lentel?, buvo paskirti kompetentingi vertintojai, kurie vyko ? kiekvien? centr?, vertino finansinius rodiklius, veiklos rezultatus, interesant? lankomum?, rengini? tematik?. M?s? centras buvo ?vertintas kaip paj?gus vykdyti uduot? ir atitinkantis keliamus reikalavimus. alies analogiki centrai tur?jo du finansavimo dalininkus: ?kio ministerij? ir rajono savivaldybes. Kadangi ?vairiose savivaldyb?se finansin? situacija yra skirtinga, tod?l tai nemaa dalimi atsiliep? centr? egzistavimui. M?s? rajono Tarybos nariai, administracijos vadovai tuo metu suprato, kad centras reikalingas, kad jis daug nuveikia konsultuodamas ir nukreipdamas verslininkus.

Komentarų nėra