Vidukliškiai tapo italais

Siųsti Versija spausdinimui

Ugnė TIMONYTĖ

Šį mėnesį mūsų rajonas, o kartu ir visa Lietuva neteko dar dviejų savo piliečių, dviejų ir trejų metukų broliukų iš Viduklės geležinkelio stoties, kuriuos jų gimdytoja pragėrė dar negimusius. Berniukus įsivaikino italų šeima.          

Be motinos meilės   

Vaikų teisių apsaugos skyriaus vedėja Regina Klevinskienė pasakoja, kad italų įvaikintieji broliukai niekada nepažino motinos meilės. Jų gimdytoja nė karto neapkabino, nepriglaudė. Berniukai iškart po gimimo buvo apgyvendinti kūdikių namuose. Negalėjo broliukai tikėtis ir tėvo atjautos, nes net pati vaikų gimdytoja nežinojo, kas jis toks ir netgi nesuprato, kodėl jai tai turėtų rūpėti. Kita vertus, sako skyriaus vedėja, toji moteris nė neturėjo kur parsinešti savo naujagimių, nes gyveno vėjo perpučiamoje lauko virtuvėlėje, arba kur pakliuvo. Bet blogiausia, kad ji nė nenorėjo gyventi kitaip nei pirmajam sūneliui gimus, nei antrajam. Ji nė nesistengė keisti savo gyvenimo būdo. „Jei moteris būtų nors kiek stengusis, savivaldybė tikrai nebūtų palikusi jos vienišos su vaikais vėjų pagairėje. Bet kaip padėti žmogui, kuris to nenori, kuris bet kokią siūlomą pagalbą sutinka kaip kišimąsi į jo asmeninius reikalus?“ Dar keis-čiau yra tai, kad šitoji moteris vaikų susilaukė būdama brandaus amžiaus, arba kaip pasakytų kaimo žmonės, būdama nebe piemenė. Arti 30-ties jau buvo.   

Viduklės seniūnijos socialinė darbuotoja Gerda Visockienė labai gerai prisimena Viduklės geležinkelio stotyje gyvenusią moteriškę, kuri it pamėklė trainiojosi po apylinkes. Šiandien jos čia nebėra. Kažkuriai kitai savivaldybei atiteko tas galvos skausmas.    

R. Klevinskienė tikslina: „Jei vaikų nėra, tai ir bėdos kaip ir nėra. Tai yra paties žmogaus pasirinktas gyvenimo būdas ir nieko čia nepadarysi, nors ir labai norėtum. Baisu būna, kai tokios moterys pradeda gimdyti vaikus. O kai vaikų problema išsisprendžia, tėvais jau nebesidomime. Tai – nebe mūsų funkcijos,“ – sakė R. Klevinskienė.   

G. Visockienė mano, kad tokiose situacijose yra ir medikų kaltės, o gal ir pačiuose įstatymuose kažkas ne taip sustyguota: „Juk visi matėme, kad tai moteriškei nėra gerai su proteliu. Bet niekas to nepripažino, niekas ir nesistengė pripažinti. Aš asmeniškai manau, kad nė viena sveiko proto moteris negali išsižadėti savo vaiko. Juk tai yra ėjimas prieš gamtą. O ėjimas prieš gamtą jau nėra normalu“.            

Lietuviai ligotų bijo   

Vidukliškiai broliukai, teismui neterminuotam laikui apribojus motinos teises, buvo įrašyti į įvaikinamųjų sąrašą. Pagal galiojančius įstatymus pusę metų tokie vaikai
yra siūlomi kilmės šalies piliečiams, t.y. lietuviams. Deja, per tą laikotarpį neatsirado norinčiųjų juos įsivaikinti. „Mūsų tautiečiai iš vis labai atsargiai renkasi įvaikinamuosius. Jie nori sveikų, gražių. Ligoti vaikai mūsiškių, deja, nedo-mina. Per 14 mano darbo metų šioje srityje nėra nė vieno atvejo, kad būtų buvęs įvaikintas nesveikas vaikas“, – atsidūsta R. Klevinskienė. Tuo tarpu šiems broliukams diagnozuotas… alkoholinis vaisiaus sindromas. Arba paprasčiau sakant, iš girtos motinos gimė girti vaikai. Jie gimė jau kaip alkoholikai, nuo pat vaisiaus užsimezgimo „išmirkyti“ toje smarvėje.  

Į gerus namus  

Berniukus įrašius į tarptautinio įvaikinimo sąrašus, netrukus jais susidomėjo pasiturinti inteligentų italų šeima, kurie netrukus atvyko susipažinti su pamestinukais. Šeimai berniukai patiko, o būsimo tėvelio, dirbančio vaikų gydytoju, neišgąsdino netgi įsūnių diagnozė. Rugsėjo 12-ąją Vilniuje vykęs tarptautinio įvaikinimo teismas leido broliukus išvežti Italijon. Vedėja Regina pastebi, kad broliukai, nė nepradėję normaliai kalbėti, veikiausiai, savo gimtosios kalbos nebeprisimins. 

Vedėja sako, kad visuomet, kai reikia į svetimą šalį išlydėti savos šalies vaikus, užvaldo dvejopi jausmai. Būna gaila, kad ir taip maža mūsų šalis praranda savo piliečius, bet iš kitos pusės, vaikai ten ras laimingesnį ir sotesnį gyvenimą. „Be to, mes turime labai gerą grįžtamąjį ryšį. Gauname labai daug informacijos apie tai, kaip mūsų vaikams ten sekasi. Tikrai taip nėra, kad išleidome ir jie ten pradingo. Ir patikėkite, jiems ten sekasi puikiai“. Pasakysite, kad ir tose šalyse yra sąvartynų skurdžių? Yra, bet tokie neieško vaikų įsivaikinti. Įsivaikinimas yra ilgas ir nepigus procesas, todėl tai daryti gali tik pasiturintys žmonės ir tie, kurie išties myli vaikus. Juk niekas neperka menkaverčio daikto, kurio jam nereikia.      

Pernai užsieniečiai įsivaikino 6 lietuvaičius. Šiemet – du, ir jie buvo mūsiškiai.

Komentarų nėra