Vidukliškių išvyka į Zarasų kraštą paliko daug įspūdžių

Siųsti Versija spausdinimui

Įgyvendinant projektą „Bendruomeninės veiklos stiprinimas Viduklės seniūnijoje“ penkiasdešimt Viduklės kaimų bendruomenės narių Žolinės dieną išvyko į Zarasų kraštą. Tai ypatingas Lietuvos rajonas, nes jame tyvuliuoja net 325 ežerai. Ekskursiją vedė Zarasų turizmo ir verslo informacijos centro gidė Irena Baliulė. Ji įdomiai ir charakteringai pasakojo apie žymiausius šio krašto žmones, miesto šventes, ežerus, žmonių gyvenimo būdą.
Visų pirma keliauninkus svetingai sutiko Šlyninkos vandens malūno malūnininkas. Jis pasakojo malūno istoriją, mitus ir juokus apie dabartinį veikiantį malūną, kuriame malami miltai ir čia pat turistams kepami blynai bei duona. Visi privalgę razavų (vieną kartą maltų miltų) blynų pasukome į Zarasų miesto centrą, Sėlių aikštę, kur vyko Žolinės ir miesto gimtadienio šventė – mugė ir koncertas, vaikščiojome Zaraso ežero apžvalgos tiltu, grožėjomės kitoje pusėje besidriekiančiu Zarasaičiu.
Žinoma, atvykus į šį kraštą būtina aplankyti Stelmužės ąžuolą, pasigrožėti medžio didybe, dar žaliuojančiomis jo šakomis. Šalia ąžuolo stovi viena seniausių medinių bažnyčių Lietuvoje, ji garsėja medžio drožinių puošyba. Nuo Stelmužės pasukome į Švenčiausios Mergelės Marijos apsireiškimo vietą prie Ilgio ežero. Ten galėjome atgaivinti kojas įbrisdami į stebuklingą vandenį, pasigėrėti šalia pastatyta Popiežiaus kepurės formos koplyčia.
Toliau mūsų laukė didinga Salako akmeninė bažnyčia. Baigiantis kelionei galėjome atsigaivinti Šventojoje, o Tiltiškių vandens malūne susipažinti su senovinių radijo imtuvų, patefonų, įvairių grotuvų istorija, klausytis retų įrašų. Per išvyką gėrėjomės ir grožėjomės ne tik ežerų melsvumu, bet ir labai draugiškais sutiktais vestuvininkais, jie mus visus vaišino vestuvių saldainiais.
Už turiningai praleistą šventinę Žolinių dieną esame dėkingi bendruomenės pirmininkei ir projekto rengėjai Reginai Morkuvienei bei kelionės organizatorei Romenai Antanavičienei. Gera kelionė, patirti įspūdžiai visada nutiesia tiltą naujiems planams. O minčių jau Regina ir Romena turi, todėl atsisveikindami visi keliauninkai kartojome – „tik nepalikit mūsų ir kitą kartą“.
Zita Kačiušienė,
kelionės dalyvė, bendruomenės narė

Komentarų nėra