Ugn? TIMONYT?
[1]
Raseinišk? Eugenija Vitkut? ši? savait? išvyko ? Vokietij? slaugyti senuk?. Iki tol kur? laik? emigrant?s duonos krimtusi Didžiojoje Britanijoje moteris, nuo ši?met?s geguž?s atsiv?rus naujai darbo rinkai, pasineš? ? Vokietij?, nes tikisi, jog ten galb?t pravers net jos slaugytojos patirtis bei diplomas. Lagamin? jau susikrov? ir statybininkas Rimas Vitkauskas.
Baig?si apribojimai
Eugenij? pamalonino tai, kad vokie?iai, prieš atverdami vartus emigrantams, akcentavo, jog jie laukia išsilavinusi? darbuotoj?, kad jiems reik?t? medik?, slaugytoj?, o taip pat informacini? technologij? specialist?, inžinieri?. Ta?iau bene didžiausia darbo viet? pasi?la yra slaugos paslaug? sektoriuje, nors antai bavarai jau ir internetu prad?jo kviesti inžinierius bei kit? technini? profesij? atstovus.
Vokie?i? skai?iavimais, nuo geguž?s 1 dienos, kai buvo panaikinti darbo j?gos jud?jimo apribojimai, ? j? šal? kasmet atvyks dirbti 100–140 t?kst. nauj? darbinink? iš Lenkijos, Vengrijos, Slovakijos, Slov?nijos, ?ekijos, o taip pat iš Baltijos šali?. Ta?iau jau šiandien akivaizdu, jog šie skai?iai bus kur kas didesni. Keleivi? pervež?jai jau kelioms savait?ms ? priek? registruoja norin?iuosius išvykti ? Vokietij?. Didžioji j? dalis bilietus perka ? vien? pus?. Tolim?j? reis? vairuotojas K?stutis J. prisipaž?sta pats nuvež?s jau dvi slaugytojas iš Lietuvos: „Aš neturiu teis?s teikti tokias paslaugas, bet paž?stamos moterys nor?jo išvykti kuo grei?iau, praš? pam?t?ti, tai ir pad?jau, nors tuo tikrai neužsiimin?ju. Tos moterys net ne iš pa?i? Raseini?, tod?l joms ? k? nors ?sitverti vietoje buvo dar sunkiau.“ K?stutis pasakoja, jog jo pakeleiv?s kelion?s metu pasakojusios, kad laukusios, kuomet Vokietija panaikins darbo j?gos jud?jimo apribojimus, nes neblogai mok?jusios vokie?i? kalb? ir gyveno viltimi, jog tai pad?s joms lengviau ?sitvirtinti svetimoje šalyje. Laukdamos geguž?s 1-osios, kalbos moterys mok?si savarankiškai, pad?dav? raseiniškiai vokie?i? kalbos mokytojai.
Beje, Vokietijos senuk? slaugyti lietuvait?s brauk? jau seniai, tik iki tol jos buvo savotiškos nelegal?s, be socialini? garantij?. Tokia buvo ir Eugenijos paž?stama, šiandien suradusi jai darbo viet?. Vokietijos darbo ministr? Ursula fon der Lejen pareišk?, kad dabar kur kas griež?iau tikrinami statyb?, gastronomijos, sveikatos apsaugos sektoriai, jog b?t? deramai registruojami darbuotojai ir užtikrinta minimali alga.
[2]Statistika – dar ne tiesa
Liaudies išmintis šmaikštauja, kad yra trys melo r?šys: melas, šventas melas ir statistika. Taigi, tre?ioji melo r?šis prognozuoja, jog ? nauj? darbo rink? gali patraukti 4–6 t?kst. nauj? Lietuvos gyventoj?, kurie d?l kalbos barjer? dar buvo užsilik? Lietuvoje. Ta?iau emigrant? skai?i? neabejotinai padidins ir dirban?i? m?s? tautie?i? legalizavimas. Lietuvos slaugos specialist? organizacijos (LSSO) prezident?s Danut?s Margelien?s pasteb?jimu, užsienis pavilios mokslus baigus? m?s? jaunim?, nes m?s? slaugytojai yra ruošiami pagal naujas mokymo programas, kurios atitinka ES direktyv? reikalavimus, tod?l ?gyti diplomai tinka ir visos Europos darbo rinkai. Bet kažkiek išvažiuos ir iš senosios slaugytoj? kartos, nors tokiems jiems reik?t? galvoti apie pensij?, o ne apie emigracij?, nes šiandien m?s? šalyje slaugytoj? amžius yra apie 50 met?.
Internete gausu svetaini?, kvie?ian?i? mokytis vokie?i? kalbos ir, pasak UAB „Kalba.lt“ filialo vadov?s Dianos Veblauskien?s, d?l atsiv?rusios naujos darbo rinkos teko suformuoti vokie?i? kalbos pradmen? besimokan?i?j? grup?. Tokie „studentai“ pirmiausiai stengiasi pramokti specifini? medicinos, slaugos termin? ir neslepia, jog jie ruošiasi darbui ? Vokietij?.
M?s? pašnekov? Eugenija neslepia, kad ji nesitiki, jog Vokietijoje jos laukia lengva duona: „Žinau, kad emigrantams visur tenka sunkiausi darbai. Prie toki? yra priskiriamas ir slaugytoj? darbas, tod?l slaugytoj? visose šalyse tr?ksta. Vietiniai gyventojai renkasi lengvesnius darbus, o svetimšaliams lieka tie darbai, kuri? vietiniai kratosi.“
Pavilios ir gydytojus
Atsiv?rusi Vokietijos rinka gali pavilioti ir m?s? gydytojus, kuri? jau ir dabar tr?ksta provincijoje. Kaip jau raš?me, garbing? apdovanojim? ? Raseini? rajon? parvežusi
gydytoja Marina Ulinskaja važin?ja net ? Skaudvil?, nes viena ten likusi gydytoja nebesusp?ja vis? pacient? apr?pti, Raseiniai neišsiver?ia be Kauno medik? pagalbos ir t.t. Pasak Lietuvos gydytoj? s?jungos vadovo Liutauro Labanausko, gydytoj? išvykimo skai?ius priklausys nuo to, kokios bus jiems pasi?lytos s?lygos. Patraukliausias variantas – trumpalaikiai kontraktai, kai specialistams sudaromos s?lygos nenutraukti darbo Lietuvoje ir padirb?ti užsienyje.Taip šiandien m?s? gydytojai dirba Norvegijoje, Švedijoje. Be abejo, blaškymasis tarp dviej? valstybi? n?ra lengvas, bet kai užsienyje per dvi savaites gydytojas gali uždirbti tiek, kiek Lietuvoje uždirba per pusmet?, visi nepatogumai atsiperka. Tuo labiau, kad gydytojams, kaip labiau išsilavinusiems žmon?ms, barjeru netampa ir kalba.
Laukiami statybininkai
Kelion?s lagamin? jau susikrov? ir ariogalietis Rimas Vitkauskas. Jis yra kvalifikuotas statybininkas ir iki sunkme?io savo specialybe sk?stis tikrai negal?j?s. „Dirbau Vilniuje ir uždirbau daugiau nei profesoriai. Žinoma, lengva nebuvo, gyvenome bendrabu?iuose it kokie studentai, dirbome darbo valand? neskai?iuodami, bet ir uždirbome. Su sunkme?iu toji karvut? užtr?ko ir teko gr?žti, o namuose niekas nelauk? atkiš?s darbo“. Rimas sakosi band?s laim? užsienyje, bet greitai suprat?s, jog be kalbos svetur gali vergauti, bet ne uždarbiauti, tod?l nekantriai lauk?s Vokietijos rinkos atsiv?rimo, kadangi šios šalies kalbos šiek tiek moka, prieš 20 met? yra netgi šiek ties dirb?s pas Vokietijos fermer?. „Bet mano šeimininkas Klausas, pamat?s mano kaip statybininko geb?jimus, jau tuomet mane prie statyb? pristat?. Nors išvykau kaip žem?s ?kio praktikantas, bet to žem?s ?kio kaip ir nema?iau.“ Vyriškis prasitar?, jog buv?s šeimininkas ir dabar pad?s jam ?sitvirtinti, nes iki šiol yra išlik? geri santykiai. Aišku, gal?j?s ir anks?iau išvažiuoti, bet nenor?j?s nelegalo dalios.
Lietuvos statybinink? asociacijos prezidentas Adakras Šeštakauskas neabejoja, kad nemažai statybinink? paliks m?s? šal?. O blogiausia, jog paliks kvalifikuoti statybininkai, kuri? ir mums patiems stinga, ta?iau maži m?s? atlyginimai nepaj?g?s išvykstan?i?j? sulaikyti. Nemažai kvalifikuot? statybinink? jau per kriz? patrauk? ? Anglij?, Airij?, Skandinavij?, o dabar dar ir ? Vokietij?. Kad emigracija neišviliot? m?s? geriausi? statybinink?, jie tur?t? m?s? šalyje uždirbti bent 2500 lit?, ta?iau kuri statybos bendrov? yra paj?gi tiek pasi?lyti?
Ir pluta valgoma
Dažnai girdime sakant, kad ir svetur kepti karveliai neskraido, o duona visur esanti su pluta. K?stutis J., savo „fura“ vež?s moteriškes ? Vokietij?, sako, jog karvel? galima išsikepti pa?iam, o pluta taip pat valgoma: „Geriau tur?ti bent plut?, nei nieko netur?ti. Žmon?s nuo gero tikrai neb?ga. Jei jie b?ga, vadinasi, kitur randa geriau. O k? padar? m?s? šalis, kad žmon?s neb?gt?? Veikia žmones ir tie nuolatiniai g?sdinimai: tai pensin? amži? didins, tai išmokas apkarpys, tai naujus mokes?ius ?ves, tai dar kok? nors velni? sugalvos. Jau kur? laik? žmon?s gyvena nuolatiniame strese, nežinomyb?je d?l ateities, o nervai, patys žinot, prie ko veda. Taigi, tie kurie nenusižudo, tie išvažiuoja“, – labai kategoriška K?stu?io nuomon?. Dar jis sak?si pasteb?j?s, kad ir kitose šalyse brangsta produktai, yra kitoki? b?d?, bet ten kažkaip praeina kitaip: „Padid?ja kainos, padid?ja atlyginimai, niekas nuo ryto iki vakaro nekala, kad kažk? blogo valdžia sugalvojo“, – ?ia jau rimtas akmen?lis ? žurnalist? langus.
Ar kada besugr?š išvykusieji? Tai klausimas be atsakymo, nes tai priklausys pirmiausiai nuo situacijos m?s? šalyje. Ta?iau kuo ilgiau pas mus t?sis sunkmetis, tuo mažiau bus begr?žtan?i?j?, nes svetur gims vaikai, jie prad?s ten lankyti mokyklas, jie ten susikurs gyvenimus.