VYTAUTAS BUTKUS

Viktoras VITKUS 

  [1]   Vytautas Butkus gim? Betygalos seni?nijoje, Jagu?ioni? kaime. Iki penkeri? met? gyveno vienkiemyje, po to mok?si Raseini? I-oje vidurin?je mokykloje. 1977m. ?stojo ? Valstybin?s konservatorijos Teatro ir meno fakultet? Klaip?doje. Tapo saviveiklinio teatro režisieriumi. 1981 metais gr?žo ? Raseinius.      

Vytaut? Butk? kalbina Viktoras Vitkus.        

  Vytautai, kelet? žodži? apie tavo darbo pradži? Raseiniuose.      

  Po moksl? griž?s ? Raseinius prad?jau dirbti režisieriumi rajoniniuose kult?ros namuose, ta?iau, kaip daugeliui „rimt?“ vyr?, reik?jo atitarnauti tarybin?je armijoje. 1983 metais, gr?ž?s iš jos, penkerius metus dirbau  rajono kult?ros nam? direktoriumi.  Jaunam žmogui tai nebuvo lengva, nes noro ir k?rybini? ambicij? buvo daug. Kaip administratorius nebuvau geras, nors tuomet buvo susifomav?s tikrai draugiškas ir  petis petin dirbantis kolektyvas .                 

Kokios aplinkyb?s paskatino pereiti ? režis?r??             

  Viduje visuomet „kirb?jo“ menininko gyslel?, direktoriaus duona nebuvo skirta man, tod?l ir per?jau vadovauti liaudies teatrui. Buvo sukurti 3 spektakliai.         

  Kokius savo režisuotus veikalus išskirtum?              

Vienas mane, kaip meninink?, daugiau ar mažiau  tenkino. Tai buvo lyg kolektyvo „pašildymas“ – lietuvi? dramaturgo R.Kaškausko lengvo žanro pjes? „Vaiduokliai vienkiemyje“. R.Kaškauskas žinomas kaip linksmas, šmaikštus autorius. Jo darbuose jau?iasi savotiški gyvenimo „pipiriukai“. Nor?josi suvienyti kolektyv? labai nesigilinant ? sud?tingas teatro meno peripetijas. Ir tai mums pavyko. Suvaidinome š? spektakl? visose rajono sal?se. Mes džiaug?m?s, nes žmon?s jau buvo pasiilg? b?tent tokios menin?s veiklos. Po to pasirinkau kit? k?rin? – tai Broniaus Kivicko „Šm?kla“. Buvo gvildenamos šeimos problemos, dvasiniai dalykai. Manau, darbas pavyko, nes Akmen?s festivalyje buvome ?vertinti gana neblogai, patiko ir ži?rovams. Nor??iau pasteb?ti, kad egzistavo nuomon?, jog liaudies teatras žemesnio lygio. Su tokia nuostata nor??iau nesutikti. Teatras arba yra, arba jo n?ra. Profesionalai taip pat kartais padaro nevertus kritikos pastatymus.              

 V?liau buvo pastatyta latvi? dramaturgo A.Liverso pjes? „Žmogus margu kostiumu“. Ten buvo gvildenamas žmogaus dvilypumas, jo sielos margumo konfliktas. Pjes? buvo sunkoka statyti.         

Kada palikai režisieriaus darb??

  Prasid?jus Lietuvos Atgimimo laikotarpiui, visi teatriniai dalykai persik?l? ? aikštes, mitingus, ? atskiras pilietines akcijas. Važiavome ? Vilni?, stov?jome Nepriklausomyb?s aikšt?je. Pameni, kartu stov?jom, ?ia jau bendri prisiminimai. Keit?si kult?ros darbuotojo darbas, nes keit?si ir pats gyvenimas. Pasikeit? ir pati ekonomika, ?nešusi komercinius dalykus. Taip m?st? ir profesionalai, nes  teatrai patyr? šoko terapij?, buvo atleista dešimtys ir daugiau nusipelniusi? aktori?. Tie procesai tapo skausmingi, k? jau kalb?ti apie rajon? liaudies teatr? finansavim?, o nor?josi dirbti.

Tada atsirado televizija, kur buvo galima dirbti, kurti laidas, bendrauti su ?domiais žmon?mis, realizuoti sumanymus.           

  Ta?iau prieš tai  atliktas didžiulis parengiamasis – techninis darbas. 1994 metais buvo parengta pirmoji laida „Pasveikinimas su Šv. Kal?dom.“ Dirbome labai mažame (dabar virtuv?s didesn?s ) kambar?lyje, štai taip ir „prasid?jo“ televizija.

  Alma Radvilavi?i?t? – Bakutien? straipsnyje „Žiemos popiet? šild? poezijos posmai ir gitara“

(Alio, Raseiniai. 2009-03-06 Nr.9) tave ?vardino Raseini? rajono dainuojamosios poezijos pradininku. Kelet? žodži? apie tai.     

  Prie rajono dainuojamosios poezijos pradininku reikia pamin?ti ir Dari? Levick?. Aš prad?jau groti gitara nuo septintos klas?s, pamat?s film? „Mažoji išpažintis“, kuriame vaidino anapilin iš?j?s Vytautas Kernagis. Tai buvo lyg narkotikas,  tod?l, a?i? Dievui, ir prad?jau brazdinti gitar?, kuri lyd?jo vis? gyvenim?: ir moksl? metu, ir sovietin?je armijoje, ir dabar. Buvau suk?r?s kolektyv?, grojau ir pats. Kart?, administracijos paraginti, sureng?me dainuojamosios poezijos švent? „Šaltinis“, kuri organizuojama jau geras dešimtmetis.          .

  Kokie tavo tolimesnieji k?rybiniai planai?            

  Galvoju kažk? nuveikti televizijoje. ?ia yra „tekantis vanduo“, nauji žmon?s, naujos id?jos. Žinoma, nepaliksiu gitaros. Kalbant apie teatrines mintis, tai lems atsirandan?ios galimyb?s. Kod?l gi ne? Tai priklausys ir nuo supan?i? žmoni?, nuo to, kiek kult?r? veiks padlaižiavimas, protekcionizmas ir kitos gyvenimo r?dys.                   

A?i? už pokalb?.