Wladyslaw Wielhorski. Dienoratis 19151917 m.
Raseini? krato istorijos inovus iemet maloniai nustebino 2019 m. pabaigoje Lietuvos nacionalin?s Martyno Mavydo bibliotekos leidinys Wladyslaw Wielhorski. Dienoratis 19151917 m. Tai maai kam Lietuvoje inomo lenko, em?s ?kio ininieriaus, publicisto Wladyslaw Wielhorski dienoratis, raytas Pirmojo pasaulinio karo metais (19151917 m.). Daugeliui gali kilti klausimas, kuo ypatingas is dienoratis Raseini? kratui? Atsakymas gana paprastas: jis raytas Bal?i? dvare (dab. Bal?i? kaimas, Nemak?i? seni?nija) ir aprao karo metu vykusius ?vykius fronte bei visame pasaulyje; Bal?i? ir aplinkini? dvar? gyvenimo b?d?, j? sugyvenim? su vokie?i? valdia. Dienoratyje minimos ir apraomos tokios vietov?s kaip Nemak?iai, Milav?nai, Lyduv?nai, iluva, Raseiniai, aukotas, Kelm? ir kt.
W.Wielhorski dienora?io puslapiuose aprao to meto dvaro gyvenim?, minimos tradicijos, apraomi ?kio darbai. Be abejo, Lietuvos kontekste galima rasti panaaus pob?dio prisiminim? (pvz., Gabriel?s Giunteryt?s-Puzinien?s atsiminim? knyga Vilniuje ir Lietuvos dvaruose. 18151843 met? dienoratis, Mykolo Kleopo atsiminimai ir pan.) ir dvar? kult?ros tyr?j? toks dienoratis itin nestebina, ta?iau tokio isamaus pob?dio altinio Raseini? krato istorijos lobynuose neb?ta. Raseini? rajone buvo apie 150 dvarvie?i?, ta?iau iki i? dien? iliko tik 9 Kult?ros paveldo registre esan?ios dvar? sodybos. Knygoje apraomas Bal?i? dvaras, deja, iki i? dien? neiliko. Nors inome, kad pokario metais dvaro r?muose veik? mokykla, klubas-skaitykla, v?liau ten gyveno Bal?i? mokyklos mokytojai. ?domus faktas, kad dvare ?rengtoje mokykloje mok?si Juozas Aputis, ten pat buvo jo pirmoji darboviet?, 19531954 m. jis dirbo dvare ?sik?rusio klubo-skaityklos ved?ju.
Pabandysiu aptarti ? dienorat? keliais, mano manymu, svarbiais aspektais, paminint konkre?ius W.Wielhorski apraytus siuetus. Pirmiausia jame rastume itin daug informacijos apie Pirm?j? pasaulin? kar?, fronto jud?jim?, moni? gyvenim? karo s?lygomis ir pan. Daugelis yra gird?j? apie ?nirtingas vokie?i? ir rus? kovas Pirmojo pasaulinio karo metais prie Dubysos. Dienoratyje randame puiki? to iliustracij?, pvz., Vakar vakare [1915 m. gegu?s 29 d.] nuo 11 valandos gird?josi labai stiprus ir garsus audymas nuo Dubysos tarp Raseini? ir Lyduv?n? (p. 86). Be abejo, m?iai nepra?jo be pasekmi?, buvo daug sueist?j?, tai liudija iki iol m?s? rajone likusios Pirmojo pasaulinio karo kari? kapin?s (prie Bedan?i?, Milaai?i? ir kt.). Apie tai kalbama ir dienoratyje: Toliau nuo Lyduv?n? ir iluvos eina labiausiai suniokota zona. Pus? pastat? sudeginta. Laukai ikasin?ti apkasais, visur matyti spygliuotos vielos utvarai, kurie kai kur kaip tinklas juosia laukus. Dubysos krantai nesibaigian?ios kapin?s; viename krante rus?, kitame vokie?i? (p. 126).
W.Wielhorski ufiksavo kelet? kuriozini? situacij? kasdien?je buityje. Vienu metu Bal?i? dvare buvo ?sik?r?s vokie?i? kariuomen?s dalinys su savo vir?jais. tai kaip lietuv?s vir?jos sugyveno su vokie?iais: ?domu, kad lietuv?s su vabais [vokie?iais] ne tik susikalba ?kin?mis temomis, bet ir veda politinius disputus, ypa? kai susipyksta. O tai nutinka labai danai. Tada galima pamatyti tai tok? vaizd?. Ant suolo, netoli vienas nuo kito, s?di vir?ja ir karinink? vir?jas. Abu skuta bulves. Vir?ja sako: Oho, pr?sams bus kaput! O vokietis ? tai: Was?! Russen schon caput! [liet. K??! Rusijai jau kaput!] Tada mergina paoka ir bulvi? peiliu vediodama sau per gerkl? aukia: O kazokas pr?sui br?kt br?k br?k! Pr?sas niekinamai nusispjauna ir nusisuka. Por? kart? merginos ir kareiviai net susipe? (p. 104).
Tokie siuetai ?rodo, kad lietuviai m?s? krate nebuvo itin maloniai nusiteik? naujos, vokikos, valdios atvilgiu. Nedaugelis ino, kad lietuviai tualetus prad?jo naudoti b?tent vokie?i? d?ka. Tai buvo l?is lietuvi? kasdieniniame gyvenime, pakeit?s higienos ?g?dius i esm?s. tai kaip Bal?i? apylinki? gyventojai 1916 m. reagavo ? nauj? Vakar? civilizacijos irast? daikt? tualet?: Vertas d?mesio nurodymas, kad nuo balandio 1 d. kiekvienoje sodyboje turi b?ti pastatyta nuoali b?del? su dviem nuliais ant dur?. inoma, higienin?s io nurodymo pus?s liaudis visikai nesuprato, tai ?rodo faktas, kad tie tualetai, pastatyti pagal andar? ?sakym?, daniausiai naudojami ne pagal paskirt?, o tarnauja kaip sand?liukai, ok? tvarteliai ir pan. Netgi gird?jome pasipiktinim?, es? vokie?i? smalsumas perengia visas ribas, nes koks jiems skirtumas, kur mon?s ieko vienatv?s. O tie niekai nori ir itai inoti! (p. 217)
Be abejo, b?ta dar keistesni? vokie?i? ?sakym?, kurie k?l? juok?. 1916 m. sausio 14 d. paskelbtas ?sakymas pristatyti vokie?iams visus guminius gaminius, ponas Janikovskis atsiunt? nauj? vokie?i? ?sakym?: visi civilinei valdybai turi nusi?sti senus kalious ir apskritai visus guminius gaminius, kokius tik turi (p. 178), o kovo 14 d. liepta prisiriti visus katinus: Tik vakar buvo atsi?stas vienas vienintelis ?sakymas, utat neprastas: visi katinai turi b?ti sugauti ir pririti! Neinome, ar tai poktas, ar rimta administracijos akcija (p. 206). V?iautojai taip pat gavo tikslius valdios nurodymus d?l v?i? gaudymo: Ten randame, kad grietai draudiama gaudyti v?ius, nuo galvos iki uodegos galo neturin?ius vienuolikos centimetr?. Sugav?s maesn? v??, gaudytojas turi tu?tuojau paleisti j? ? vanden?, ir paleisti taip, kad v?ys, prie paleidiant j? i rankos, uodega paliest? vanden?. Nesilaikantis io nurodymo kaltininkas bus nubaustas 100 marki? bauda arba 1 m?nes? kal?ti (p. 224).
Nors vokie?i? valdia m?s? krate nebuvo itin m?gstama, ta?iau b?tent Pirmojo pasaulinio karo metais j? d?ka ?vyko keli itin svarb?s ?vykiai m?s? krate, aprayti W.Wielhorski. Apraomuoju laikotarpiu Raseini? mieste buvo ?vesta elektra, Lyduv?nuose pastatytas geleinkelio tiltas, apgriauta iluvos Apsireikimo koply?ia, Nemak?i? ir Bal?i? apylink?se ?rengtas siaurasis geleinkelis, o Milav?nuose stotis. Visoje Lietuvoje ?vestas Vakar? Europos laikas.
Po keli? savai?i? Raseiniuose turi b?ti ?vestas elektrinis apvietimas. O kol kas gatv?se viepatauja juoda tamsa. et? valand? vakaro usidaro parduotuv?s, gatv?mis vaik?ioti draudiama. Tik patruliai slankioja vis? nakt?, taip 1916 m. gruod? W.Wielhorski apra? vokie?i? sumanym? Raseiniuose panaudoti broli? Leibo ir Leizerio Perlov? mal?n? ir apviesti miest?.
M?s? krato paiba iluva dienoratyje minima ne kart?. 1916 m. kovo 7 d. miestelis atrod? taip: iluva jau tiek persmelkta vokikos kult?ros, kad turi andarmerij? ir gatvi? pavadinimus: Wilhelmstrasse, Mackensenstrasse, Hindenburgstrasse ir t. t. Ta?iau miestelis daro tragik? ?sp?d?. Vasar? rusai ive? i jo visus ydus. Tod?l trys ketvir?iai nam? stovi tuti, nuniokoti, apipl?ti. Lang? stiklai idauyti, v?jas klebena idauytus r?mus. Viduje tu?ia. Vokie?i? sunkiosios haubicos sviedinys pataik? ? vieno namo kamp? ir igriov? sienas, viduje palikdamas sutrupinto medio, tinko ir plyt? kr?v?. ?domiai aprayta, kaip tuo metu atrod? Apsireikimo koply?ia: Smarkiai nukent?jo nebaigta, dar nenuimtais pastoliais, labai grai, milinika, keturkampio obelisko formos penki? aukt? auk?io Dievo Motinos koply?ia, statoma ant stebuklingo akmens. Rusai laik? j? vokie?i? steb?jimo punktu ir ?nirtingai apaud? i haubic?, stovin?i? per 10 varst? u iluvos. Koply?ios viruje matyti didiul? ilaua. Viduje sprog?s sviedinys sugriov? vis? skliaut?, visikai ub?r? altori? ir ventov?s viduryje stovint? akmen? (p. 194).
Lyduv?n? geleinkelio tiltas iandien traukia smalsuolius, visiems daro ?sp?d? jo dydis ir konstrukcijos, visgi tai auk?iausias ir ilgiausias geleinkelio tiltas Baltijos alyse! Ne k? maesn? ?sp?d? tiltas dar? ir W.Wielhorski, tik tuomet jis mat? pirm?j? medin? Lyduv?n? geleinkelio tilt?. Tiesa, ?sp?diai apie Lyduv?n? miestel? kiek skiriasi. Dabar Lyduv?nai fabriko gyvenviet?, sudaryta i b?d? ir pai?ri?. Pora t?kstan?i? belaisvi? ir tiek pat vokie?i? pionieri?, o gal pontonink? stato geleinkelio tilt? per plat?, 1/2 varsto, ir ne?prastai gil? Dubysos sl?n?. I darb? pradios matyti, kad tas tiltas bus medinis, kas atrodo ne?tik?tina turint galvoje, kad jis bus keliolikos metr? auk?io ir platusis, o ne pravaiuojamasis kelias, raoma 1916 m. kovo 7 d. (p. 193). Nors autoriui atrod? ne?tik?tina, kad tiltas bus pastatytas, ta?iau jis buvo baigtas ir jau birelio m?nes? ivyd?s tilt? jis paliko tok? ?ra?: Apie devint? ryto mums teko Lyduv?nuose vaiuoti per Dubys?. Kaip ?ia viskas pasikeit? nuo karo pradios! Tylus miestelis, nusidriek?s palei Dubysos krant?, per graias mikingas daubas, bany?ios smaile aunantis ? dang?, beveik visikai inyko: j? sunaikino pernyk?i? m?i? ugnis. Tik alia bany?ios liko 56 namai. Utat iaugo daugyb? lentini? barak?, dengt? dervuotu toliu, kuriuose gyvena belaisviai rusai, statantys tilt?, ir vokie?i? pionieriai. Tiltas daro ?sp?d?: varst? ilgio ir 22 sieksni? auk?io. Jis eina per vis? Dubysos sl?n?, jungdamas du labai auktus jos krantus. Pastatytas i eglini? r?st?, kurie i toli d?l statinio dydio atrodo ploni tarsi degtukai. Nedr?s?iau traukiniu uvaiuoti ant toki? plon? medini? groteli?. Bet iki iol ir vokie?iai tos dr?sos neturi. Tarp Lauksargi? ir Radvilikio jau kelias dienas traukiniai vain?ja be joki? kli??i? bet ant tilto dar nebuvo uvaiav?s. Atrodo, kad vieiai nukirstos egl?s idi?vo, ir visi vartai, suveriantys r?stus, atsilaisvino taip, kad reikia juos priverti i naujo. Tiltas didiulis, tod?l tai uims nemaai laiko (p. 225).
Iskirtinai daug d?mesio dienoratyje skirta tuo metu Nemak?i? ir Bal?i? apylink?se statytam siaurajam geleinkeliui, kuris tarnavo karo reikm?ms, i fronto linijos ve? sueistuosius, gabeno amunicij? ? front?, pagreitino susisiekim?. Dienoratyje ufiksuota, kad 1916 m. liepos 12 d. pirm? kart? nuo pasaulio suk?rimo dienos (t? sakau visikai tiksliai!) Bal?i? gyventojai igirdo vilpiant garve? (p. 112). Be abejo, siaurasis geleinkelis buvo netvirtas, padar? nemaai alos vietos gyventojams. ?domu, kad Milav?nuose tuomet buvo ?rengta ir stotis. Visgi siaurasis geleinkelis veik? neilgai ir 1917 m. vasar? prad?tas ardyti (M?s? geleinkel? nuo Kelm?s jau irenka. Po poros dien? prieis iki Bal?i? (p. 230).
Norisi pamin?ti dar vien? epizod?, kuris suk?l? nemaai problem? visoje Lietuvoje, ta?iau mus priartino prie Europos civilizacijos ir, manytina, sumaino Rusijos ?tak? m?s? krate. 1915 m. ruden?, reikalaujant Ryt? fronto vadui Pauliui fon Hindenburgui, emaitijoje buvo ?vestas Vakar? kalendorius. Aiku, tai suk?l? kurioz?, nes vieni bany?ios vadovai pakluso ?sakymui, kiti ne. ?takos tur?jo ir fronto linija, kai vienoje fronto pus?je galiojo Ryt?, o kitoje Vakar? Europos laikas. Esant tokiai situacijai 1915 m. v. Kal?dos buvo ven?iamos skirtingu metu. W.Wielhorski rao, kad Pakraantyje Kal?dos bus ven?iamos 13 dien? v?liau nei Stulgiuose (p. 162).
ioje apvalgoje palie?iau tik kelet? epizod?, pasirodiusi? itin svarbi? Raseini? krato istorijai, vis? ne?manoma pamin?ti, nes tekt? cituoti beveik vis? dienorat?. Tikiu, kad W.Wielhorski dienoratis sudomint? ne tik Raseini? krato istorijos m?g?jus, bet ir atskir? sri?i? tyr?jus.
i? trump? apvalg? nor??iau baigti dienora?io autoriaus mintimi apie karo sunkumus, nes ji aktuali ir Raseini? gyventojams 2020 m. ruden?, siau?iant koronaviruso pandemijai: Reikia apsiarvoti visa dvasios tvirtybe ir itverti.
Knyg? Wladyslaw Wielhorski. Dienoratis 19151917 m. galite ?sigyti apsilank? V? Atrask Raseinius.
Arnas Zmitra
Paulina
2020-11-03 11:52
A?i? u straipsn?, labai ?domus.