emai?io aikt? nukritus lapams
Viktoras VITKUS
Kiekvienas v?lyvas ruduo ir ankstyvas pavasaris miestel?nams ir sve?iams atveria nepavyd?tinus architekt?ros, paminkl?, urbanistini? erdvi? vaizdus. Vasar? visi diaugiam?s miesto aliu r?bu, o lapams nukritus pamatome, kokia tikroji medi? ir kit? eldini? b?kl?. Dauguma specialist? gali pasakyti, kad eldynai jau senokai tur?jo patraukti landafto architekt? d?mes?.
?protis ar racionali eldini? priei?ra?
Dauguma sen?j? miestel?n? ino, kad ypatingas d?mesys eldiniams Raseiniuose buvo skiriamas XX a. tre?iajame ir ketvirtajame deimtme?iuose, v?liau toks vajus pasikartojo pokariu, kuomet visk? reik?jo prikelti i karo griuv?si?. Pavien?s eldini? grupel?s liko i seniau, ta?iau tokia maiatis ir dendrolog? bei kit? specialist? d?mesio stoka miesto eldiniams jau?iama ir iandien. Suprantamas gyventoj? noras isaugoti senuosius, sentimentalius prisiminimus kelian?ius eldynus. Ta?iau velgiant ? medi? lajas, kurios laiku nebuvo prii?r?tos, belieka pripainti, kad kokybik?,dabartin?s urbanistikos reikalavimus atitinkan?i? eldyn? mieste neturime. Laukia lig? paeist?, praeiviams kelian?i? pavoj? medi? alinimas bei sistemingas ak? gen?jimas.
emai?io aikt?s eldini? ?vertinimas
2009 metais dr. L. Straigyt? atliko Raseini? ir Ariogalos dendrofloros studij?, kurios rezultatai patvirtino, kad eldini? atnaujinimas tiesiog b?tinas. Anot jos, apleistos
maalap?s liepos, j? kamienuose yra aizd? ir puvini?. Nuolatin?s priei?ros reikalauja du pasvir? uosialapiai klevai.
Spalio 24 d. aptarti emai?io aikt?s eldini? problemas rinkosi Savivaldyb?s Architekt?ros ir urbanistikos skyriaus ved?jas Armandas Mockus, io skyriaus specialist?s Graina Pe?kaitien? ir Vilma Kundrotien?, Raseini? miesto seni?no pavaduotoja Jurgita Milaauskien?, istorini? park? ir sod? atnaujinimo specialistas ekspertas Viktoras Vitkus. Kiek v?liau prisijung? tvarkom?j? paveldosaugos darb? vadovas, UAB Bilderis direktorius Saulius Matelis. Specialistai isak?
nuomon?, kad darbus b?tina skirstyti etapais: pirmajame etape (2011 m.) reikia alinti ligotus ir neperspektyvius, estetin? vaizd? praradusius medius ir kr?mus, antrajame etape (2012 m. pavasar?) likusius medius b?tina gen?ti. Po to b?tina steb?ti, kaip adaptuojasi mediai (atlikti monitoring?), o galutiniame etape (2013 m.) sprendiami atsodinimo klausimai.
Medi? alinimas
M?s? aptariama medi? grup? yra 70 90 met? amiaus, t.y., pasiekusi technin? brand?. Ikilus b?tinybei, tokio amiaus medius b?tina alinti (europinis maumedis jau prarado estetin? vaizd?). Gamtin? brand? aikt?je esantys mediai pasieks: ?uolas 200 m.; uosialapiai klevai, europinis maumedis 170 m.; berai ir liepos 90 m. Pasak E. Navio, gamtin? branda – tai signalas prad?ti atrankin? kirtim? urbanizuotoje teritorijoje. Numatyta alinti keturias maalapes liepas Maironio gatv?s pus?je, 2 lapuo?ius greta Vytauto Didiojo ir Dominikon? gatvi? sankirtos, ten pat augan?i? kaln? puel?, kuriai vir?n? nulau? asocial?s asmenys, skvero centre augant? europin? maumed? bei 3 medius i ber? grup?s nuo Savivaldyb?s pastato pus?s.
Medi? gen?jimas
Aptariamoje teritorijoje medius ketinama gen?ti d?l keleto prieas?i?. Vis? pirma, b?tina atgaivinti vyresnio amiaus medi? gyvybingum?, laj? velum? ir iraikingum?. Taip pat reikia isaugoti prigimtin? laj? form?, net kai ? jas skverbiasi gretim? medi? akos, arba kai medis vystosi nenormaliai (tampa vienpusis, kreivas). Pirmiausia tai pasakytina apie ber? grup?. Taip pat reikia sumainti medi? gabaritus (?uol?, uosialapi? klev?), kadangi d?l neapgalvoto asortimento pakitus erdvei, mediai nebetelpa, j? akos gr?smingai art?ja prie emai?io paminklo. Akyli miestel?nai pasteb?jo, kad jau gerokai anks?iau Prezidento A. Smetonos ?uolo akos nuo emai?io paminklo pus?s buvo gen?tos. Tiesa, neaiku, kokio tikslo buvo siekta gen?jant akas. Jeigu tai buvo tik redukavimas (lajos pak?limas), nesuprantama, kod?l neliestos akos nuo Maironio gatv?s pus?s?
Svarbus gen?jimo tikslas retinti pernelyg sutank?jusias lajas (dvi onin?s liep? eil?s nuo Vytauto Didiojo ir Maironio g. pus?s bei du uosialapiai klevai). Tai apsaugot? praeivius nuo galim? nelaiming? atsitikim?, nes medi? akos pavojingai palinkusios, o kamienai n?ra pakankamai stabil?s. Niekas nepaneigs, kad vasar? keliautojams vaiuojant Maironio gatve, vienas pagrindini? miesto akcent? emai?io paminklas – beveik nematomas, jis pask?sta medi? laj? apsuptyje. Gr?damas Vytauto Didiojo g. tas pats keliautojas geriausiu atveju gali pamatyti tik ,,emai?io serm?g?, tod?l ir i ios pus?s reikia atverti paminklo vaizd?.
