Žem?s ir mišk? savininkai pakilo ? kov? už nuosavyb?

Nijol? PETROŠI?T? [1]

Prieš kelet? dien? Raseini? krašto žem?s ir mišk? savinink? asociacija rinkosi ? pirm?j? savo ataskaitin? susirinkim?. Prieš gerus metus ?kurta pirmoji šalyje tokia asociacija pirmajame savo ataskaitiniame gal?jo pasidžiaugti, jog j? veikla nenu?jo perniek, kad ir j? žodis jau girdimas net Seime, jie dalyvauja priimant sprendimus žem?s ir miško nuosavyb?s, aplinkos apsaugos klausimais, kad ši? met? sausio 13 dien? j? asociacija tapo Lietuvos kaimo tinklo nare bei dalyvauja Kraštovaizdžio ir kaimišk?j? teritorij? planavimo komitete ir t. t.

Kertasi su Konstitucija

Raseiniškiai savo regione mišk? bei žemi? savinink? jud?jim? ?k?r? ne iš netur?jimo k? veikti. Tam pretekstas tuokart buvo Seime stumiamas Medžiokl?s ?statymas, nuo kurio raseiniškiai susitelk? gintis ir paragino kitus šalies savininkus daryti t? pat?. Kaip sak? Lietuvos mišk? savinink? asociacijos tarybos narys Kazimieras Šiaulys, yra tik laiko klausimas, kada mišk? bei žemi? savininkai ?veiks paskutin? sovietin?s nomenklat?ros bastion? ir kuomet ?statymu bus ?teisinti privat?s medžiokl?s vienetai ir kt.K. Šiaulys prisipažino, kad jis es?s iš t?, kuris dalyvavo kuriant „žiauriai“ blog?, bet ir šiandien tebegaliojant? Medžiokl?s ?statym?, kurio kelet? straipsni? jau pasmek? ir Konstitucinis teismas. Apgailestavo, jog jo balso neužteko, kad b?t? kitaip. K. Šiaulys sak?si nežin?s jokio kito dokumento, kuris šitaip paniekint? nuosavyb?, kaip tai daro Medžiokl?s ?statymas. „?statyme yra užprogramuota medžiokl? gr?žinti ? sovietinius laikus. Jame ?teisinta visiška medžiotoj? savival? ir nepalikta vietos nuosavybei. Ir kol nebus ?statyme ?tvirtinti privat?s medžiokl?s vienetai (nesvarbu kokio dydžio: 50-ties, 100 ar 200 ha), tol situacija ir nesikeis. Aš vyliausi, jog prie valstyb?s vairo stojusi dešini?j? Vyriausyb? pat? pirm?j? dekret? pasirašys išlaisvinant? nuosavyb?, tuo labiau, kad tai buvo ?rašyta j? ikirinkiminiuose pažaduose, bet nieko panašaus neatsitiko. Ir toliau daroma viskas, Kad neatsirast? privat?s medžiokl?s vienetai. Ši? id?j? gina tik Mišk? savinink? asociacija ir pavieniai žem?s savininkai, d?l medžiotoj? darom? skriaud? kartkart?mis pasisk?sdami laikraš?iams.“
K. Šiaulys primin?, kad tokioje tragiškoje pad?tyje yra atsid?rusios tik dvi ES valstyb?s: „Pas mus medžiokl?s ploto vienetas yra 1000ha, Estijoje – 1500 ha. Visur kitur pats miško savininkas tvarkosi: jam leidžiama medžioti smulki?j? faun?, jis gali savo plotus išnuomoti, t.y. visur kitur yra gerbiama nuosavyb?.“

Rinkosi „svajakai“

Medžiokl?s ?statymo projekto svarstyme teko dalyvauti ir gamtos moksl? daktarui Rimvydui Valiuliui, kuris nesl?p? lik?s priblokštas: „Svarstyme, kur buvo nagrin?jamos m?s? sunaikint? priva?i? medžiokl?s ?ki? problemos ir bandyta susitarti, kaip atstatyti pažeistas savinink? teises, gal?jome dalyvauti tik dviese. Kvietim? dalyvauti aš išsider?jau tik po tiesioginio skambu?io ? parlamentaro J. Urbonavi?iaus biur? ir likus vos dienai iki svarstymo. J. Urbonavi?ius man paaiškino, kad daugiau ?kinink? negali dalyvauti svarstyme, nes visoms organizacijoms,tarp j? ir Medžiotoj? žvej? draugijai, numatyta tik viena atstovavimo kvota. Deja, paaišk?jo, kad didži?j? daugum? pakviest?j? sudar? b?tent Medžiotoj? žvej? draugijos atstovai, suinteresuoti nekeisti esamos medžiokl?s tvarkos. Abu pareig?nai iš Aplinkos apsaugos ministerijos – irgi tos pa?ios organizacijos nariai. Susirinkime nedalyvavo nei Lietuvos mišk?, nei Žem?s savinink? asociacij? atstovai. 900 t?kstan?iams j? svarstyme praktiškai nebuvo atstovaujama. Patarimo, kaip rengti nauj? ?statym?, buvo klausiama t?, kurie sovietme?iu medžiojo LKP 1-ajame medžiotoj? b?relyje, savo mintis gal?jo pareikšti tik medžiotojai ir antikonstitucinio ?statymo reng?jai. Nemaloniai nustebino ir pats klausimo pristatymas: girdi, KT teismas nustat? tik kelet? straipsni?, kurie pažeidžia Konstitucij? ir kuriuos reik?t? svarstyti. Tuo tarpu KT nustat? net 9 ?statymo dalis, prieštaraujan?ias Konstitucijai. Teismo nutarimas d?l Medžiokl?s ?statymo yra 77 psl. traktatas ir jo aprašomojoje dalyje pamin?ta daugyb? ?statymo negerovi? ir taisytin? viet?, netgi si?loma medžiokl?s teisin? reguliavim? taisyti iš esm?s. Tai buvo 2005 m.“ Deja, taip liko ir šiandien. S. Žuvelaitien? sako, jog ir šiandien tebegalioja senasis Medžiokl?s ?statymas, nes pernelyg daug yra suinteresuot?j? jo nekeisti.
Viešvil?s valstybinio gamtinio rezervato vyriausiasis inspektorius Saulius Bartminas kalb?jo, jog šiandien tik medžiotojams yra suteikta teis? reguliuoti žv?ri? populiacijas. Ta?iau jie šia teise naudojasi tik saviems interesams ir grubiai ignoruoja ne tik saugom? teritorij?, bet ir ornitolog?, botanik? interesus ir tikslus. Jie savavališkai „tobulina“ teis?s aktus, medžiokl? Lietuvoje laikoma tik hobiu, o ne gamtotvarkos priemone. Lietuvos miškai jau tampa šern? rojumi. Vienas medžiotoj? b?reli?, pasivadin?s „Kurtinio“ vardu, pasižymi rekordiniu šern? skai?iumi ir tokiam jam užsibuvus net gyvybingiausia kurtini? populiacija yra pasmerkta išnykti. Visuotinis šern? auginimo vajus prasid?jo, kai ? medžiotojus ?siraš? „naujieji lietuviai“. Blogiausia tai, kad jie, b?dami turtingi, ?takoja ir medžiokl?s politik?.

[2]Išmauroja nesiklaus?

Vienas stambesni?j? Raseini? rajono ?kinink? Mykolas Hofertas guod?si daug met? skai?iuoj?s jo ?kiui žv?ri? padarytus nuostolius, ta?iau žalos atlyginimo taip ir nesulauki?s. Visuomet kaltas lieka ?kininkas: tai neapsitv?r?s pas?li?, tai repelentais nenutep?s. Jei nori, bylin?kis. Medžiotojai puikai žino, kiek tai paprastam žmogui atsieina ir už tai be baim?s siuntin?ja žmogelius teisman. „Žinot, k? man medžiotojai pasi?l?? Su botagu pas?lius nuo šern? saugoti.“. M. Hofertas si?lo, jog ?statyme privalu ?teisinti, kad žem?s savininkui pa?iam b?t? leista medžioti smulki?j? faun?. Arba jam b?t? suteikta teis? pasisamdyti jo teritorijoje esant? medžiotoj? b?rel?. ?kininkas mano, jog ? ?statym? b?tina sugr?žinti sutartis, kad be jos medžiotojas netur?t? teis?s ?kelti koj? ? priva?ias valdas. Visureigiais medžiotoj? išraižyti ?kinink? pas?liai, pievos – viena dažniausi? konflikt? priežas?i?. Tiesa, juridiškai lyg ir galima medžiotojams uždrausti medžioti priva?ioje nuosavyb?je be savininko sutikimo, ta?iau praktiškai to nesilaikoma, o jei atsiranda bandan?i?j? priversti gerbti nuosavyb?, tai tos nuosavyb?s greitai… nebelieka.  Ne vienas ?kininkas prisipažino sulauk?s grasinim? net sudeginti. „O sudeginti galima ne tik pastatus. Gerai dega ir prinok?s jav? laukas.“ Tokie grasinimai kai kam jau buvo ir ištes?ti. Vytautas Ma?i?nas netgi žino, koks Kauno medžiotojas supleškino jo sodyb?, bet pam?gink tai teismuose ?rodyti.

Nebeatlaiko ir saviškiai

Prieš neteising? ?statym? stojo ir kai kurie medžiotojai. Raseini? rajono Betygalos kaimo ?kininkas Romas M?ras, medžiotojo biliet? tur?s nuo 1974-?j? ir net pats vadovav?s medžiotoj? b?reliui, buvo priverstas savo pareiškime d?l medžiokl?s uždraudimo jo žem?je nurodyti net kelet? to priežas?i?: „Pirmoji priežastis, d?l kurios nenor??iau, jog Betygalos medžiotoj? klubas medžiot? mano žem?se ir miške, yra ta, kad klubas visiškai nesiskaito su manimi kaip žem?s savininku. Antra, 2006 m. užsodinau 22,34 ha naujo miško dirbamoje žem?je. Prašiau medžiotoj?, kad jie bent  pad?t? medelius aptepti repelentais. Nesutiko. Medžioti nori, o padirb?ti savo labui – ne. Tai nes?žininga. Tre?ia, aš noriu, kad mano miške gyvent? ?vairi laukin? fauna, o medžiotojai baigia j? išnaikinti.“
Kauno regiono Aplinkos apsaugos departamento vyr. inspektorius Augustinas Zurlys nuotraukomis pailiustravo, kaip medžiotojai elgiasi su gamta: net prie gyv? medži? prikala savo steb?jimo bokštelius: „Tai yra ne tik žala gamtai, bet ir didel? etikos problema.“ A. Zurlys atkreip? d?mes? ir ? ?statymo 18 str. 3 d., nurodan?i?, per kiek laiko žmogus gali kreiptis d?l žalos atlyginimo. Terminai tokie, jog ? juos ?sisprausti yra beveik nerealu.
Pagal dabartin? ?statym?, uždraudus medžioti nuosavyb?s teise priklausan?ioje žem?je, prarandama ir teis? ? gyv?n? padarytos žalos atlyginim?. Jei iškilt? gyv?n? platinam? užkre?iam? lig? pavojus, ligos židini? likvidavimu tur?t? r?pintis pats savininkas ir t. t.

Populiacija – per taikikl?

?kininko Ar?no Mick?no pasteb?jimu, su dabartiniu Medžiokl?s ?statymu d?l žalos atlyginimo iš viso t?ra tuš?ia kalba, nes per kelet? met? jis išsikovoj?s tik tiek, jog žal? privalu atlyginti. Bet v?lgi,  žv?ri? padaryta žala skai?iuojama pagal rajono derliaus vidurk?, kuriam labai toli iki Ar?no ?kio, jis kulia po 7 tonas ir daugiau. Už tai ir pikta ?kininkui, kad medžiotojai žv?ri? populiacijos reguliavimu visai nesir?pina, jiems svarbu, kad žv?ri? b?t? kuo daugiau. „Žv?ris prisijaukina be reikalo ir be laiko juos šerdami. Jei medžiotojai savo š?ryklas atitraukt? toliau nuo ?kinink? lauk?, daugelio konflikt? b?t? galima išvengti.“Vidukl?s krašto ?kininkui Vincentui Macijauskui šiuo klausimu Medžiokl?s ?statymas es?s išvis unikalus: pas?jo jis žirnius, šernai juos nusiaub?, bet, pasirodo, pats kaltas, nes pas?jo likus keletui dien? iki šern? medžiokl?s pradžios.Žem?s ?kio r?m?, o kartu ir Lietuvos mišk? savinink? asociacijos Raseini? skyriaus vadov? Skaidrut? Žuvelaitien? sak?, jog medžiotojo išk?lim? aukš?iau kit? rodo ir toks pavyzdys: „Jei karv? ar kitas naminis gyv?nas išlekia ? keli? ir sukelia eismo ?vyk?, kaltas b?na gyvulio savininkas, kad jo nepriži?r?jo. Jei žv?ris sudaužo automobil? ir net užmuša žmog?, kaltas lieka vairuotojas, kad nesilaik?
saugaus grei?io.“

Sve?iai sveikino

Savo ataskaitiniame susirinkime raseiniškiai sulauk? ir garbing? sve?i?. Lietuvos mišk? savinink? asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis sveikino raseiniški? iniciatyv? ir ragino nenuleisti rank?. Žem?s ?kio r?m? vadovas Andriejus Stan?ikas pad?savo, jog Seime n?ra kam atstovauti žemi? ar mišk? savininkams, už tai situacij? turime toki?, koki? turime. Bet tai nereiškia, jog su tuo turime taikstytis, nes paprastai ožkos lipa tik ant palinkusio karklo.
Susirinkime buvo aptartos ir kitos ?kininkams bei mišk? savininkams aktualios problemos, tokios kaip elektros linijos, vingiuojan?ios per ?kinink? pas?lius bei miškus, saugom? teritorij? bei pas?li? deklaravimo peripetijos, gyvulininkyst?s sektoriaus išlikimo klausimai ir kt. Bet apie tai – kit?kart.Raseini? krašto žem?s ir mišk? savinink? asociacija kreip?si ? Seimo pirminink? I. Degutien?, Žem?s ?kio ministr? K. Starkevi?i?, Žem?s ?kio r?m? pirminink? A. Stan?ik?.