Žiemken?iai

Vladas Danusas [1]

Prisimenu nesen? t?v?,
Pla?iai žingsniuojant? s?j?j?,
Kaip gr?dus, saujomis pas?m?s,
? dirv? b?r?.
Užak?jo.
Ir lauk? peržegnojo žiemai.

Kai duon? kepdavo mama,
Mums b?davo, vaikams, lyg švent?.
Žinojom – pagrandukas bus,
Garuojantis karš?iu
Ir su spirgu?iais.
Mes seil? rydavome t?syk
Aš, brolis vidurinis,
Vyresn?s ir jaunesn?s ses?s.