Valerija Jasaitien?
[1]
Jau matosi pirmosios snaig?s,
Ruden?lis šiaip taip baig?s.
Šaltis piešia ant lang? lelijas,
Sniego pusnys skai?iuoja snaiges…
Miškai ir sodai gražiai atrodo,
Jei medžiai šerkšnu padengti.
Tas visas grožis, per lang? ži?rint.
Atrodo visai arti…
Balos užšalo, ?iuožia vaikai,
Kiti su rogut?m važin?jasi ilgai.
Senis besmegenis seniai nulipdytas,
Priešais nam? pastatytas…
Paukš?i? balsai pritilo,
Nors žiema j? nebaugina.
Lesykl?li? kai kur yra,
Tai pad?jo gero žmogaus ranka…
Rainis tupi ant tvoros -
Gal žvirbliuk? sumedžios.
O peli? kaskart maž?ja,
Gal rusy j? vis daug?ja?..
Ten daržov?s ir konservai,
Obuoliai graž?s, raudoni,
Graužk skanauki, kiek tik nori…
Kur paži?ri, visur balta,
Žiema, tartum nuotaka balta,
Kartais saul?s apšviesta…