olin? graiausia vasaros vent?
Petras URBONAS
olin? savo prasme yra katalikika ir gamtos vent?. Prisimename tik?jimo ties? v?. M. Marijos ?mim? ? Dang?, skelbiant? mogaus paaukim? ? tobul? gyvenim? Dievo artumoje. emika prasme, i vent? pad?ka u derli?, u mogaus ir gamtos vaising? bendradarbiavim?, u darn? mogaus sugyvenim? su Dievo k?rinija. Nuo seno vyksta dideli olin?s atlaidai titul? turin?iose bany?iose Pivai?nuose (Alytaus r.), Krekenavoje (Panev?io r.), Zarasuose, Rumik?se ir kt. Kaimo mon?s atnea paventinti naujo derliaus g?rybi? ir olyn?, kurie v?liau ukiti namuose u vent? paveiksl? sergsti nuo gaisro, bado ir kit? negand?. Perk?nijos metu smarkiai aibuojant olynais smilkomi namai, sveikatai stiprinti geriami j? nuovirai. Per olin? ?vairiose Lietuvos vietov?se buriasi kratie?iai, t?vik?se susitinka gimin?s, artimieji, kaimynai, kaimo bendruomen?s.
Apie olin?s vent?s katalikik? ir emik? prasm? kalb?jausi su Ariogalos v. arkangelo Mykolo parapijos kunigu klebonu Gintautu Jankausku. Jis maloniai sutiko atsakyti ? kelet? klausim?.
Gerb. kunige Gintautai, papasakokite apie v?. M. Marijos ?mimo ? Dang? vent?s itakas.
ini? apie Marijos gyvenimo loving? pabaig? raytiniuose altiniuose randame IIIIV a. paraytame tekste Dievo Motinos umigimas. Jame pasakojama apie Marijos mirt?, palaidojim? ir pa?mim? dangun. Apatalai stebuklingu b?du i skirting? pasaulio krat?, kur jie skelb? Kristaus Evangelij?, staiga buvo surinkti ? Jeruzal? ir drauge meld?si prie mirtan?ios Motinos. Dievo Motinai mirus Ji buvo palaidota Jeruzal?je Getsaman?s (Alyv?) kalno laite, netoli tos vietos, kur J?zus meld?si prie savo kan?i?. Marijos k?nas buvo palaidotas kape, o jos siela v?l suvienyta su k?nu ir paimta ? dang?. Kai apatalas Tomas pav?lavo ir negal?jo patik?ti Marijos Pa?mimu ? Dang?, ? tu?i? Marijos kap? prad?jo byr?ti ro?s. Marijos mirties vietoje stovi vokie?i? benediktin? abatija (vienuolynas) su didinga bany?ia, prad?ta statyti 1898 m. Jeruzal?je lankantis Vokietijos imperatoriui ir Pr?sijos karaliui Vilhelmui II. Kaip ir Kristaus, taip ir Marijos kapas yra tu?ias ir liudija mums apie naujojo gyvenimo Kristaus Prisik?limo tikrov?.
Ar Vakar? bany?ioje taip pat gyvuoja Marijos ?mimo ? Dang? kultas?
Vakar? bany?ioje taip pat gyvavo Marijos ?mimo ? Dang? kultas, ta?iau nebuvo stipri? doktrinos pagrind?. Pirmasis Marijos k?nikojo iauktinimo teologijos liudijimas Vakaruose pasirod? XI a. (jo autorius neinomas). Jame argumentuotai nurodoma, kad Marijos motinyst? visam laikui J? siejo su S?numi. XIX a. praslinkus protestantizmo ir Apvietos laikme?io i?kiams, aprimus politiniams skersv?jams, gr?ta prie katalik? teologijos klausim?, pasigirdo daugyb? praym? paskelbti Marijos Nekalto prasid?jimo, Vis? maloni? tarpinink?s ir ?mimo ? Dang? dogmas. Prie to, inoma, prisid?jo Marijos apsireikimai Lurde (Pranc?zija, 1858 m.) bei Fatimoje (Portugalija, 1917 m.).
Kada buvo engtas esminis ingsnis paskelbiant Marijos ?mim? ? Dang? kaip tik?jimo ties??
Baigusi savo emikojo gyvenimo keli?, Nekaltoji Mergel? buvo su k?nu ir siela paimta ? dangaus garb? ir Viepaties iauktinta kaip Visatos Karalien?, kad tapt? panaesn? ? savo s?n? nuod?m?s bei mirties nugal?toj?. ?mimas ? Dang? yra Marijos ypatingas dalyvavimas S?naus prisik?lime bei b?simojo kit? krik?ioni? prisik?limo pirmavaizdis. Tai Dievo veikimo, kur? Jis atliko Marijos iganymo istorijoje, ubaiga ir kartu nauja pradia ne tik Marijos tik?jimo kelion?je, bet ir visos monijos, viso kosmoso istorijoje.
Esminis ingsnis ioje istorijoje buvo engtas 1950 m. lapkri?io 1 d., kai popieius Pijus XII po daugelio konsultacij? ir diskusij?, ratu apklaus?s visus vyskupus apie katalik? ?sitikinim? iuo klausimu, ileido bul? Munificentissimus Deus ir paskelb?, kad Marijos ?mimas ? Dang? yra tik?jimo tiesa dogma.
Gerb . kunige Gintautai, pakalb?kime apie liturginio ventimo platesn? supratim?.
Reikia suprasti, kad Dievo garbinimas bany?ioje tai ne tik susirinkusios bendruomen?s vent?, bet ir iskirtinis ?vykis. olyn? puokt? yra tarsi Visatos ir gyvenimo mozaika, laikoma m?s? rankose. Joje telpa Saul?s viesa ir vasaros li?tys su griausmais, kvietys, pareikalav?s mogaus prakaito, iedas, bit?ms atidav?s medaus nektar?. ventoji liturgija, dievikoji Eucharistija yra globalus vis? k?rinij?, vis? Visat? apimantis veiksmas. Tod?l duona, vynas, aliejus, olynai, g?l?s, vaisiai yra ?traukiami ? Did?j? Dievo sumanym? visa atnaujinti, visa perkeisti, visa paventinti, visa atbaigti, visa ?k?nyti Kristuje, kaip jau perkeista yra ? dang? paimtoji v?. M. Marija.
Kas mus diugina Marijos ?mimo ? Dang? vent?je?
Kalb?dami apie tik?jimo ipainim?, ipa?stame vien? Diev? trijuose asmenyse ir ?sik?nijus? Dievo S?n? J?z? Krist?, kuris savo prisik?limu utikrina mums tikr?j? vilties altin? amin?j? gyvenim?. Marijos Dangun ?mimo vent?je diaugiam?s, kad Marija pati pirma ?tik?jusi ir atsiliepdama vis? savo gyvenim? patik?jusi Dievui, gavo brangi? ir nepakartojam? malon?. Ta nepakartojama malon? laukia ir m?s? einant iuo keliu. ventasis popieius Jonas Paulius II, daugiau kaip prie 20 m. lank?sis Lietuvoje, mus ragina atverti savo irdis Kristui ?sileisti J? ir leisti Jam vadovauti kiekvien? gyvenimo akimirk? kai diaugiam?s ar verkiame, kai esame sveiki ar uklumpa negalia. olin?s vent?je m?s? Motinai atneam savo r?pes?ius, nerim?, sukaupt? li?des?. Prisiminkime Marijos stebuklus, kurie paliudija Marijos gali? ir r?pinim?si vilt? praradusiais asmenimis.
Kuo ?prasminamas m?s? kvietimas ? gyv? tik?jimo santyk? su Dievu?
Esame pakriktyti, bet to neutenka. Mes kvie?iami ? gyv? tik?jimo santyk? su Dievu, kuris reikiasi ne tik ven?i? proga, bet kasdien kreipiantis ? Viepat? su pasitik?jimu ir Jam pavedant visus savo gyvenimo r?pes?ius. Turime klausyti Jo balso ir, kaip Marija mok?, daryti tai, k? Jis mums lieps. Tai vienintelis kelias, leidiantis susigr?inti gyvenimo diaugsm?, patirti tikr?j? paguod? li?dint ir vilt? bei ramyb? io gyvenimo s?kuriuose. Tie, kurie pa?stame i? vilt?, privalome pad?ti kitiems, turime ja dalytis tiek savo artimoje aplinkoje, tiek visuomen?je. Turime pasakoti, k? Viepats yra padar?s m?s? gyvenime, kiek Jis mus paliet?s, pamil?s ir globoja. Krik?ionys privalo dalytis tik?jimo vaisiais. Bany?ia artimo meil?s darbais siekia ne tik suteikti stokojantiems maisto, drabu? ir pastog?, bet vis? pirma pasidalyti Dievo suteikta viltimi. Tai ne vien organizacijos Caritas veikla, bet ir kiekvieno krik?ionio pareiga, kuri? siekiame atlikti darbu ir malda, veikdami kartu su savo parapij? bendruomen?mis.
Kuo svarbi olin? dabartiniam laikme?iui?
Dabartiniam laikme?iui Dievo Motina Marija gali tapti labai reikminga ir svarbia nuoroda iekant tikrosios mogaus ir visuomen?s laisv?s sampratos, nurodo kunigas K?stutis Brilius. Naujaisiais laikais daugeliui Dievas nustojo b?ti akivaizdiu prasmingumo garantu mogus ne tik paskelb? sau gyvenimo prasmingum?, bet ir bando pats irasti visikai nauj?. Kaip argument? susik?r? sau ideologijas apie neribotas mogaus galimybes. Tomis ideologijomis pagrind? materialistin? m?stymo b?d?. Vertinga pagalba visuomenei gali b?ti v?. Mergel?s Marijos pavyzdys. Ji laimina per Dievo K?r?jo ir mogaus ryius, laisv? reikia asmens realizacijos pilnatv?. Nekaltai prad?ta, laisva nuo nuod?m?s v?. Mergel? yra tobulai laisva savo sprendimais. Joje matome t? laisv?, kuri? mogus laimi per ry? su Dievu. Kelias, kuriuo Ji pra?jo, yra atviras ir mums. Turime ir mes juo eiti.
olin? yra katalikika valstybin? vent?. K? ji gal?t? reikti iuolaikiniam mogui, kuris n?ra tikintis ir v?. Mergel?s Marijos garbintojas?
urnalist?, filosof? Jurgita Noreikien? teigia, kad svarstant, ar ?traukti olin? ? valstybini? dien? s?ra?, buvo atsivelgta, kad ji turi labai gilias tradicijas, siekian?ias ami? gl?dum? derliaus vent?s tradicijas. O vent? persmelkiantis bendruomenikumas reikalingas visur. Mums to labai tr?ksta pagalbos savo artimui, giminei, kaimynui. olin? puiki proga giminei susib?gti, ypa? kai atostog? metas. Dabar populiaru kaime, gimtajame sodiuje susirinkti visiems, kas i jo kil?. Gali atvykti net ir tie, kurie ivyk? ? usien?. T?vik?s ir em?s jausmas iandien mums labai reikalingas, nes esame mirtanti ir beisivaik?iojanti tauta.
A?i? u nuoird? pokalb?, graios olin?s vent?s.
