Petras URBONAS
Žolin? savo prasme yra katalikiška ir gamtos švent?. Prisimename tik?jimo ties? – Šv?. M. Marijos ?mim? ? Dang?, skelbiant? žmogaus pašaukim? ? tobul? gyvenim? Dievo artumoje. Žemiška prasme, ši švent? – pad?ka už derli?, už žmogaus ir gamtos vaising? bendradarbiavim?, už darn? žmogaus sugyvenim? su Dievo k?rinija. Nuo seno vyksta dideli Žolin?s atlaidai titul? turin?iose bažny?iose – Pivaši?nuose (Alytaus r.), Krekenavoje (Panev?žio r.), Zarasuose, Rumšišk?se ir kt. Kaimo žmon?s atneša pašventinti naujo derliaus g?rybi? ir žolyn?, kurie v?liau užkišti namuose už švent? paveiksl? sergsti nuo gaisro, bado ir kit? negand?. Perk?nijos metu smarkiai žaibuojant žolynais smilkomi namai, sveikatai stiprinti geriami j? nuovirai. Per Žolin? ?vairiose Lietuvos vietov?se buriasi kraštie?iai, t?višk?se susitinka gimin?s, artimieji, kaimynai, kaimo bendruomen?s.
Apie Žolin?s švent?s katalikišk? ir žemišk? prasm? kalb?jausi su Ariogalos Šv. arkangelo Mykolo parapijos kunigu klebonu Gintautu Jankausku. Jis maloniai sutiko atsakyti ? kelet? klausim?.
– Gerb. kunige Gintautai, papasakokite apie Šv?. M. Marijos ?mimo ? Dang? švent?s ištakas.
– Žini? apie Marijos gyvenimo šloving? pabaig? rašytiniuose šaltiniuose randame III–IV a. parašytame tekste „Dievo Motinos užmigimas“. Jame pasakojama apie Marijos mirt?, palaidojim? ir pa?mim? dangun. Apaštalai stebuklingu b?du iš skirting? pasaulio krašt?, kur jie skelb? Kristaus Evangelij?, staiga buvo surinkti ? Jeruzal? ir drauge meld?si prie mirštan?ios Motinos. Dievo Motinai mirus Ji buvo palaidota Jeruzal?je Getsaman?s (Alyv?) kalno šlaite, netoli tos vietos, kur J?zus meld?si prieš savo kan?i?. Marijos k?nas buvo palaidotas kape, o jos siela v?l suvienyta su k?nu ir paimta ? dang?. Kai apaštalas Tomas pav?lavo ir negal?jo patik?ti Marijos Pa?mimu ? Dang?, ? tuš?i? Marijos kap? prad?jo byr?ti rož?s. Marijos mirties vietoje stovi vokie?i? benediktin? abatija (vienuolynas) su didinga bažny?ia, prad?ta statyti 1898 m. Jeruzal?je lankantis Vokietijos imperatoriui ir Pr?sijos karaliui Vilhelmui II. Kaip ir Kristaus, taip ir Marijos kapas yra tuš?ias ir liudija mums apie naujojo gyvenimo Kristaus Prisik?limo tikrov?.
– Ar Vakar? bažny?ioje taip pat gyvuoja Marijos ?mimo ? Dang? kultas?
– Vakar? bažny?ioje taip pat gyvavo Marijos ?mimo ? Dang? kultas, ta?iau nebuvo stipri? doktrinos pagrind?. Pirmasis Marijos k?niškojo išaukštinimo teologijos liudijimas Vakaruose pasirod? XI a. (jo autorius nežinomas). Jame argumentuotai nurodoma, kad Marijos motinyst? visam laikui J? siejo su S?numi. XIX a. praslinkus protestantizmo ir Apšvietos laikme?io išš?kiams, aprimus politiniams skersv?jams, gr?žta prie katalik? teologijos klausim?, pasigirdo daugyb? prašym? paskelbti Marijos Nekalto prasid?jimo, Vis? maloni? tarpinink?s ir ?mimo ? Dang? dogmas. Prie to, žinoma, prisid?jo Marijos apsireiškimai Lurde (Pranc?zija, 1858 m.) bei Fatimoje (Portugalija, 1917 m.).
– Kada buvo žengtas esminis žingsnis paskelbiant Marijos ?mim? ? Dang? kaip tik?jimo ties??
– Baigusi savo žemiškojo gyvenimo keli?, Nekaltoji Mergel? buvo su k?nu ir siela paimta ? dangaus garb? ir Viešpaties išaukštinta kaip Visatos Karalien?, kad tapt? panašesn? ? savo s?n? – nuod?m?s bei mirties nugal?toj?. ?mimas ? Dang? yra Marijos ypatingas dalyvavimas S?naus prisik?lime bei b?simojo kit? krikš?ioni? prisik?limo pirmavaizdis. Tai Dievo veikimo, kur? Jis atliko Marijos išganymo istorijoje, užbaiga ir kartu nauja pradžia ne tik Marijos tik?jimo kelion?je, bet ir visos žmonijos, viso kosmoso istorijoje.
Esminis žingsnis šioje istorijoje buvo žengtas 1950 m. lapkri?io 1 d., kai popiežius Pijus XII po daugelio konsultacij? ir diskusij?, raštu apklaus?s visus vyskupus apie katalik? ?sitikinim? šiuo klausimu, išleido bul? „Munificentissimus Deus“ ir paskelb?, kad Marijos ?mimas ? Dang? yra tik?jimo tiesa – dogma.
– Gerb . kunige Gintautai, pakalb?kime apie liturginio šventimo platesn? supratim?.
– Reikia suprasti, kad Dievo garbinimas bažny?ioje – tai ne tik susirinkusios bendruomen?s švent?, bet ir išskirtinis ?vykis. Žolyn? puokšt? yra tarsi Visatos ir gyvenimo mozaika, laikoma m?s? rankose. Joje telpa Saul?s šviesa ir vasaros li?tys su griausmais, kvietys, pareikalav?s žmogaus prakaito, žiedas, bit?ms atidav?s medaus nektar?. Šventoji liturgija, dieviškoji Eucharistija yra globalus vis? k?rinij?, vis? Visat? apimantis veiksmas. Tod?l duona, vynas, aliejus, žolynai, g?l?s, vaisiai yra ?traukiami ? Did?j? Dievo sumanym? – visa atnaujinti, visa perkeisti, visa pašventinti, visa atbaigti, visa ?k?nyti Kristuje, kaip jau perkeista yra ? dang? paimtoji Šv?. M. Marija.
– Kas mus džiugina Marijos ?mimo ? Dang? švent?je?
– Kalb?dami apie tik?jimo išpažinim?, išpaž?stame vien? Diev? trijuose asmenyse ir ?sik?nijus? Dievo S?n? J?z? Krist?, kuris savo prisik?limu užtikrina mums tikr?j? vilties šaltin? – amžin?j? gyvenim?. Marijos Dangun ?mimo švent?je džiaugiam?s, kad Marija pati pirma ?tik?jusi ir atsiliepdama vis? savo gyvenim? patik?jusi Dievui, gavo brangi? ir nepakartojam? malon?. Ta nepakartojama malon? laukia ir m?s? einant šiuo keliu. Šventasis popiežius Jonas Paulius II, daugiau kaip prieš 20 m. lank?sis Lietuvoje, mus ragina atverti savo širdis Kristui – ?sileisti J? ir leisti Jam vadovauti kiekvien? gyvenimo akimirk? – kai džiaugiam?s ar verkiame, kai esame sveiki ar užklumpa negalia. Žolin?s švent?je m?s? Motinai atnešam savo r?pes?ius, nerim?, sukaupt? li?des?. Prisiminkime Marijos stebuklus, kurie paliudija Marijos gali? ir r?pinim?si vilt? praradusiais asmenimis.
– Kuo ?prasminamas m?s? kvietimas ? gyv? tik?jimo santyk? su Dievu?
– Esame pakrikštyti, bet to neužtenka. Mes kvie?iami ? gyv? tik?jimo santyk? su Dievu, kuris reiškiasi ne tik šven?i? proga, bet kasdien kreipiantis ? Viešpat? su pasitik?jimu ir Jam pavedant visus savo gyvenimo r?pes?ius. Turime klausyti Jo balso ir, kaip Marija mok?, daryti tai, k? Jis mums lieps. Tai vienintelis kelias, leidžiantis susigr?žinti gyvenimo džiaugsm?, patirti tikr?j? paguod? li?dint ir vilt? bei ramyb? šio gyvenimo s?kuriuose. Tie, kurie paž?stame ši? vilt?, privalome pad?ti kitiems, turime ja dalytis tiek savo artimoje aplinkoje, tiek visuomen?je. Turime pasakoti, k? Viešpats yra padar?s m?s? gyvenime, kiek Jis mus paliet?s, pamil?s ir globoja. Krikš?ionys privalo dalytis tik?jimo vaisiais. Bažny?ia artimo meil?s darbais siekia ne tik suteikti stokojantiems maisto, drabuž? ir pastog?, bet vis? pirma pasidalyti Dievo suteikta viltimi. Tai ne vien organizacijos „Caritas“ veikla, bet ir kiekvieno krikš?ionio pareiga, kuri? siekiame atlikti darbu ir malda, veikdami kartu su savo parapij? bendruomen?mis.
– Kuo svarbi Žolin? dabartiniam laikme?iui?
– „Dabartiniam laikme?iui Dievo Motina Marija gali tapti labai reikšminga ir svarbia nuoroda ieškant tikrosios žmogaus ir visuomen?s laisv?s sampratos“, – nurodo kunigas K?stutis Brilius. Naujaisiais laikais daugeliui Dievas nustojo b?ti akivaizdžiu prasmingumo garantu – žmogus ne tik paskelb? sau gyvenimo prasmingum?, bet ir bando pats išrasti visiškai nauj?. Kaip argument? susik?r? sau ideologijas apie neribotas žmogaus galimybes. Tomis ideologijomis pagrind? materialistin? m?stymo b?d?. Vertinga pagalba visuomenei gali b?ti Šv?. Mergel?s Marijos pavyzdys. Ji laimina per Dievo K?r?jo ir žmogaus ryšius, laisv? reiškia asmens realizacijos pilnatv?. Nekaltai prad?ta, laisva nuo nuod?m?s Šv?. Mergel? yra tobulai laisva savo sprendimais. Joje matome t? laisv?, kuri? žmogus laimi per ryš? su Dievu. Kelias, kuriuo Ji pra?jo, yra atviras ir mums. Turime ir mes juo eiti.
– Žolin? yra katalikiška valstybin? švent?. K? ji gal?t? reikšti šiuolaikiniam žmogui, kuris n?ra tikintis ir Šv?. Mergel?s Marijos garbintojas?
– Žurnalist?, filosof? Jurgita Noreikien? teigia, kad svarstant, ar ?traukti Žolin? ? valstybini? dien? s?raš?, buvo atsižvelgta, kad ji turi labai gilias tradicijas, siekian?ias amži? gl?dum? – derliaus švent?s tradicijas. O švent? persmelkiantis bendruomeniškumas reikalingas visur. Mums to labai tr?ksta – pagalbos savo artimui, giminei, kaimynui. Žolin? puiki proga giminei susib?gti, ypa? kai atostog? metas. Dabar populiaru kaime, gimtajame sodžiuje susirinkti visiems, kas iš jo kil?. Gali atvykti net ir tie, kurie išvyk? ? užsien?. T?višk?s ir Žem?s jausmas šiandien mums labai reikalingas, nes esame mirštanti ir beišsivaikš?iojanti tauta.
– A?i? už nuošird? pokalb?, gražios Žolin?s švent?s.