urnalisto koj? vert?
Tarybiniais laikais auktosiose mokyklose urnalistams buvo aikinama, kad kiekvienas laikra?io darbuotojos su savimi nuolat privalo tur?ti tris daiktus: raymo priemon?, bloknot? ir… dvi kapeikas.
Dabar urnalistikos mokslus kremtantiems studentams b?t? sunku suvokti, kam reikalingos tos dvi kapeikos. Jos tur?jo praversti tuo atveju, jei urnalistas nor?davo praneti redakcijai labai skubi? ini?. Kadangi tuomet mobili?j? telefon? nebuvo, tekdavo naudotis vadinamaisiais telefono automatais, kuriais buvo galima paskambinti tik ?metus dviej? kapeik? monet?, ? umiest? penkiolika kapeik?.
iais laikais daugyb? naujien? galima suinoti net nei?jus i darbo vietos, nes redakcijos gerai apginkluotos ?vairiomis ryi? priemon?mis, tod?l jau nebegalioja dar viena urnalistikos taisykl?, kuri? savo pavaldiniams nuolat kartodavo vienas garsus raytojas, inomo Maskvos laikra?io redaktorius. Jis sakydavo: Jei at?j?s ? urnalist? kabinet? rasiu jame s?din?ius du darbuotojus, vien? i karto atleisiu, nes urnalistai turi s?d?ti ne kabinetuose, bet nuolat b?ti tarp moni?.
iais laikais daug informacijos galima gauti ir nesisukin?jant tarp moni?. Ta?iau bene labiausiai praver?ia mobilieji telefonai, kuri? universalumas jau viesme?iais aplenk? dviej? kapeik? teiktas galimybes. Gali b?ti, jog mobiliaisiais telefonais netrukus gal?sime skustis barzdas ar panaudoj? tam tikrus priedus mike iekoti gryb?. Vis d?lto kart? ini? telefonai urnalistams nepad?s rasti. Kai kas visikai nepasikeit?: galima teigti, kad kaip ir seniau, taip ir dabar, galioja posakis: urnalist?, kaip ir vilk?, maitina kojos.
