Kuntaplis apie Raseini? krat?
Linksmos minties savaitratis Kuntaplis leistas priekaryje nuo 1933 m. iki 1940 m. pabaigos. ventiniai velykiniai ar kal?diniai numeriai buvo didesni. Varomoji Kuntaplio j?ga buvo poetas T. Tilvytis su b?riu bendradarbi? ir informacijos altiniais i provincijos. Visi straipsneliai, feljetonai ar arai buvo pasiraomi slapyvardiais, tarp danai besireikusi? min?tini Jul. Boks, amarlakas, Zebediejus, Eikyt? Pasikarkyt?, Melchijoras Putel? ir daug kit?. Daugum? j? literat?rologai yra iifrav?, o tarp autori? buvo K. Jakub?nas, H. Baltruaitis, L. Januyt?,
P. Andriuis, D. Roda, P. Tarabilda, R. Kalpokas ir kt.
Kand?s buvo T. Tilvy?io satyriniai eil?ra?iai, o daugiausia ?vairiuose tekstuose aptarti laikinosios sostin?s Kauno politinio gyvenimo ukulisiai, vasar? d?mesys nukreipiamas ? Palang?. Satyra labiau skaitytoj? priimama, kai yra tam tikra cenz?ra, kai reikia daug k? sakyti uuominomis. Juk prisimename tarybini? laik? cenz?r? ir luot?. Smetonin? cenz?ra, aiku, neprilygo sovietinei, bet ne visk? buvo galima rayti. Kartais neinant konteksto skaitytojui i kitur, i kitos vietov?s, kai kas gal?jo likti nesuprantama. ?domu, kad net komercin? reklama leidinyje tur?jo humoro atspalv?, pavyzdiui, Eina garsas per Lietuv?, kad Mo?ikis puikiai siuva, Muzikos instrumentus, pradedant patefon? adatom, baigiant vargonais, patogiausia pirkti J. Karvelio ir J. Rinkevi?iaus prekybos namuose ar an?i? Metalas ei, pilieti, k? darai? Yra vietos kibirai. Pirk tik juos jie pigesni ir truput? geresni.
Kas skaito, rao, Kuntapl? isirao toks kvietimas b?davo kiekviename 4 puslapi? numeryje. Skaitytojams gal bus ?domios kai kurios priekario inut?s i Raseini? rajono vietovi?, pad?sian?ios geriau pajusti tuomet?s provincijos gyvenim?. inoma, kad kai kurias humoristinio turinio inutes yra pateik?s Raseiniuose gim?s ir aug?s ?eslovas Lukoius, tuo metu Kaune kur? laik? gyven?s su
T. Tilvy?iu viename name.
Raseini? pliotkai
1933 m. miesto valdyba nutrauk? param? ugniagesi? draugijai, nes ie gesindami apdraustus namus tik didina ekonomin? kriz?.
Per Nepriklausomyb?s paminklo baigimo bali? du ym?s raseinikiai nepasidalino valdios ir kai vienas j? nor?j?s udaryti bufet? per klaid? atidar? vieno kaunikio pasi?lyt? litr?, tai ikart buvo jo paguldytas kampan nokautu.
Turgaus aikt?s kampe nugara ? gatv? statomo 6 metr? ema?io su urau Amiais bud?jau progai vyks V. Dineikos ir Jurg. Petrausko koncertas, bet pinigai eis ne paminklui, o artistams.
Viename kort? klube kilo skandalas, apsiskaldyta antausiais, o vienam tituluotam dvarininkui ikelta byla u vagyst?.
1934 m. gimnazijos matematikos mokytojas p. B. Sipavi?ius projektuoja naujo tipo l?ktuv? ikeliamiems mokytojams.
Pradios mokykl? t?v? komitetas nutar?, kad vaikams nuo 7 iki 14 met? nuo 7 val vakaro draudiama pasirodyti gatv?je, matyt, kad neiekot?, kurioj alin?j ar klube pasisl?p? j? t?vai.
Mieste siau?ia epidemija daugyb? fobij?, d?l to po Vis? vent? Kuntaplio medicinos personalo atstovas prie Raseini? Magd?s altinio priimin?s ligonius.
1937 m. nors gimnazija vis dar si?buoja ir grius tik po 2 met?, gimnazistai suvaidino Bremeno miesto muzikantus, o Raseini? Magdut? sako, kad gimnazist?s laukia naujos gimnazijos, nes ji bus ar?iau kareivini?. Ir mokytojoms bus daugiau vil?i?.
Kino sal?j n?ra ventiliacijos, miesto sodas tebelaukia nauj? tvor?, Raseikos upeliu sruvena pamazgos, o elektra brangiausia Lietuvoje (1 Lt 10 ct u srov?), jei ne visoj Europoj.
Prabaudoje ?rengta maudykl?, tik raseinikiai dumble nesimaudo, o kol n?ra meksfalto prie Raseini? galvos namo, makabusai ? Dubys? nevaiuos.
Krautuv?je pardavin?jamas Marijampol?j sudeg?s cukrus, sumaiytas su geru po 1,25 Lt u kilogram?.
Ponios ? sezon? pasyvios, suma?jo flirt?, oki? ir faifokliok?, tik teniso m?g?ja su vyru, esanti Raseini? teniso meistrais, antro aukto balkone priimin?ja saul?s vonias.
Ligonin?j Ignaciejus skaitys paskait?, kod?l klaidingas diagnozo nustatymas nekenkia gydytojo vardui, o Adolfas, nors ir li?di nepatek?s Seiman, referuos, kiek padid?jo jo kaminy?ios ir sklypo vert? perk?lus rink? naujon vieton.
Klausiama, kokios auktos ponios su kiemsargiu romanas suraytas ir kur?
Pilkasis dvaro savininkas moka menikai miegoti kiekvieno pos?dio metu.
Raseini? katinai skundiasi, kad dingo Gyvuli? globos draugija.
Raseini? patarl?s
Neranda, kaip miesto galva bobturgiui vietos; li?di kaip Lukys ir Co, negav?s koncesijos; apsidirbo kaip domininkonai su vargomistra; dvokia kaip pr?das miesto vidury; taiso ir griauna kaip vienuolyne; upirko kaip lenkai u Pilsudsk? miias; vilioja kaip 
Jautakis pinigus; ger? viet? dar b?t?, bet nenuilstamas veik?jas gimini? pristigo; diaugiasi, kaip ne?raytas ? Rusecko knygos POW Lietuvoje puslapius; varva kaip ties Perlovo melny?ia praeiviams ant sprando; demonstruoja kaip Romuvoj vien Sovkino filmas;
Link?jimai
Pasista?iusiems namus nesirgti kink? dreb?jimo liga; Lietuvos Pagrainimo Draugijos skyriui sutvarkyti prie Prabaudos Cibykalnyje apleistas, laike vokie?i? okupacijos suaudyt?, m?s? broli? kapines; Paraseinikiui nusistatyti, lietuvis ar lenkas es?s; buvusiam krikdemui rasti prog? nors kart? dar pagiedoti solo per sum?.
Raseiniai
1937 m. Raseini? korespondentas apsilank? po 15 met? ir pamat?, kas naujo, ko tada nebuvo emai?i? plentas, kareivin?s, kal?jimas, 2 aukt? patas i seno kal?jimo plyt?, alaus baras, autobus? stotis, aerodromas, kinas, teniso aikt?, impozantikas emaitis su bobturgiu prieaky, kliotorius, liurdas, gal tik tr?ksta monikos pirties, vieo parko, ger? ulini? centre, na ir dar kai ko.
Tarp Betygalos veik?j? siau?ia audra, vienas iskrido, kitas perl?k? ? kit? dirvon?. Dar viena ponia susir?pino, kad jos vyras skait? paskait? apie mogaus kilim? i bedion?s, o varg? Vanda niekaip kavalieriaus neatranda. Humanistin?s savait?s balanse 1934 m. informuojama, kad kelyje Betygalailuva nepa?stamas vyras i einan?io P. Bri?kaus grasindamas revolveriu at?m? 120 lit? ir pasialino. Publikuota ir Betygalos operet? apie sapnuojam? bali?.
iluva
iluvoj maldos kalbamos visur ir savivaldyb?j, bet ?ia dar jau?iamas auktas ?tempimas. Kakod?l norintys stoti ? pradios mokykl? praymus turi pateikti siuv?jui p. T.
Klip?tr? rao, kad iluvos ubag? karalius imra priveis? ?vairi? kenk?j?, kurie ?da jaunus medelius, o labiausiai vynaites, tikimasi, kad iki ilini? atlaid? jie inyks. iluvoj atidaryta nauja gaisrin?, bet kakod?l atleisti ugniagesiai padav? skundus d?l to ir visi laukia galutinio sprendimo. ?kininkai suve? akmenis gatv?ms gr?sti, bet Raseini? gatv? ko tai isip?t?, tad miestelio ydai patar? magistrato galvos iekoti po grindiniu, ten jos nerad? nor?jo kasin?ti monsinjoro fella Magrinate dar?, bet tada nutar? pasikviesti labiau patyrusias Raseini? galvas.
iluvos prieodiai: vargsta kaip varpas ant lietaus; gilios kaip Piktai?i? keli? duob?s; skelbiasi kaip iluvos senberniai, kad kas juos vest?; kas dviem dievams tarnauja?
Lotynikai pateikta daug palink?jim? iluvos orkestrui, pavasarininkams, klebonui, moter? draugijai ir kt.
Vidukl?
1936 m. iki Velyk? Vidukl?s policijos nuovadoje ?registruota 16 vietinio spirito varykl?. Kit?met Vidukl? mitinguoja, o vietos paiba visiems rankas bu?iuoja. O svarbiausia kol didiosios valstyb?s nesutaria d?l sankcij? Italijai, mokykloje sankcijos ?vestos ten esan?iame pe?iuje udrausta mokytojams kepti Velyk? pyragus.
Vidukl?s prieodiai: gyvena kaip ?kvedys Virgaini? dvare; mokytas kaip medicinos patar?jas Paeuvio dvare; b?ga degtin?s pirkti kaip kriau?ius Kazys, kai dant? skauda; apmok?jo kaip Blinstrubiki? ponas Vidukl?s choristus.
Nemak?iai
Nemak?iuose per miestel? eina lygus plentas, o gatv?s atrodo kaip gr?stos igertais pusbonkiais, jei taip tai dar prireiks bent 20 met?. Pabal?i? tukorius aprao Nemak?i? garsenybes bekon? vaikyr?, Palengvinto tik?jimo draugij?, slapt?j? Degting?r? ir lietuvik? l?kt? Vilniaus vaduotoj?.
Raseini? apskrities valdyba paskyr? 14 000 lit? 2 aukt? pradios mokyklai Nemak?iuose statyti, ta?iau viraitis Bredelis begirtokliaudamas nupirko supuvusi? medien?. Revizij? ciklonas nerado nemaai imtini?.
Ariogala
Ariogaloje nuo neatmenam? laik? stato, bet nepabaigia bany?i? tvarkyti, o kioske kaip naujas parduoda jau skaitytas aptaukuotas knygas.
Nuo Dubysos kranto aprao Ariogalos Auros smukl?, Angel? sargus ir ydikas m?sines.
Girkalnyje vietimo vadovai nor?t? vienas kit? palaidoti, bet nepavyksta.
Virgilijus Lukoius
