„Kuntaplis“ apie Raseini? krašt?

[1]Linksmos minties savaitraštis „Kuntaplis“ leistas prieškaryje nuo 1933 m. iki 1940 m. pabaigos. Šventiniai velykiniai ar kal?diniai numeriai buvo didesni. Varomoji „Kuntaplio“ j?ga buvo poetas T. Tilvytis su b?riu bendradarbi? ir informacijos šaltiniais iš provincijos. Visi straipsneliai, feljetonai ar šaržai buvo pasirašomi slapyvardžiais, tarp dažnai besireiškusi? min?tini Jul. Boks, Šamarlakas, Zebediejus, Eikyt? Pasikarkyt?, Melchijoras Putel? ir daug kit?. Daugum? j? literat?rologai yra iššifrav?, o tarp autori? buvo K. Jakub?nas, H. Baltrušaitis, L. Janušyt?,
P. Andriušis, D. Roda, P. Tarabilda, R. Kalpokas ir kt.
Kand?s buvo T. Tilvy?io satyriniai eil?raš?iai, o daugiausia ?vairiuose tekstuose aptarti laikinosios sostin?s Kauno politinio gyvenimo užkulisiai, vasar? d?mesys nukreipiamas ? Palang?. Satyra labiau skaitytoj? priimama, kai yra tam tikra cenz?ra, kai reikia daug k? sakyti užuominomis. Juk prisimename tarybini? laik? cenz?r? ir „Šluot?“. Smetonin? cenz?ra, aišku, neprilygo sovietinei, bet ne visk? buvo galima rašyti. Kartais nežinant konteksto skaitytojui iš kitur, iš kitos vietov?s, kai kas gal?jo likti nesuprantama. ?domu, kad net komercin? reklama leidinyje tur?jo humoro atspalv?, pavyzdžiui, „Eina garsas per Lietuv?, kad Mo?iškis puikiai siuva“, „Muzikos instrumentus, pradedant patefon? adatom, baigiant vargonais, patogiausia pirkti J. Karvelio ir J. Rinkevi?iaus prekybos namuose“ ar „Šan?i? Metalas – ei, pilieti, k? darai? Yra vietos kibirai. Pirk tik juos – jie pigesni ir truput? geresni“.
„Kas skaito, rašo, Kuntapl? išsirašo“ – toks kvietimas b?davo kiekviename 4 puslapi? numeryje. Skaitytojams gal bus ?domios kai kurios prieškario žinut?s iš Raseini? rajono vietovi?, pad?sian?ios geriau pajusti tuomet?s provincijos gyvenim?. Žinoma, kad kai kurias humoristinio turinio žinutes yra pateik?s Raseiniuose gim?s ir aug?s ?eslovas Lukošius, tuo metu Kaune kur? laik? gyven?s su
T. Tilvy?iu viename name.

Raseini? pliotkai
[2]1933 m. miesto valdyba nutrauk? param? ugniagesi? draugijai, nes šie gesindami apdraustus namus tik didina ekonomin? kriz?.
Per Nepriklausomyb?s paminklo baigimo bali? du žym?s raseiniškiai nepasidalino valdžios ir kai vienas j? nor?j?s uždaryti bufet? per klaid? atidar? vieno kauniškio pasi?lyt? litr?, tai iškart buvo jo paguldytas kampan nokautu.
Turgaus aikšt?s kampe nugara ? gatv? statomo 6 metr? Žema?io su užrašu „Amžiais bud?jau“ progai vyks V. Dineikos ir Jurg. Petrausko koncertas, bet pinigai eis ne paminklui, o artistams.
Viename kort? klube kilo skandalas, apsiskaldyta antausiais, o vienam tituluotam dvarininkui iškelta byla už vagyst?.
1934 m. gimnazijos matematikos mokytojas p. B. Sipavi?ius projektuoja naujo tipo l?ktuv? iškeliamiems mokytojams.
Pradžios mokykl? t?v? komitetas nutar?, kad vaikams nuo 7 iki 14 met? nuo 7 val vakaro draudžiama pasirodyti gatv?je, matyt, kad neieškot?, kurioj alin?j ar klube pasisl?p? j? t?vai.
Mieste siau?ia epidemija – daugyb? fobij?, d?l to po Vis? Švent? Kuntaplio medicinos personalo atstovas prie Raseini? Magd?s šaltinio priimin?s ligonius.
1937 m. – nors gimnazija vis dar si?buoja ir grius tik po 2 met?, gimnazistai suvaidino Bremeno miesto muzikantus, o Raseini? Magdut? sako, kad gimnazist?s laukia naujos gimnazijos, nes ji bus ar?iau kareivini?. Ir mokytojoms bus daugiau vil?i?.
Kino sal?j n?ra ventiliacijos, miesto sodas tebelaukia nauj? tvor?, Raseikos upeliu sruvena pamazgos, o elektra brangiausia Lietuvoje (1 Lt 10 ct už srov?), jei ne visoj Europoj.
Prabaudoje ?rengta maudykl?, tik raseiniškiai dumble nesimaudo, o kol n?ra meksfalto prie Raseini? galvos namo, makabusai ? Dubys? nevažiuos.
Krautuv?je pardavin?jamas Marijampol?j sudeg?s cukrus, sumaišytas su geru po 1,25 Lt už kilogram?.
Ponios š? sezon? pasyvios, sumaž?jo flirt?, šoki? ir faifokliok?, tik teniso m?g?ja su vyru, esanti Raseini? teniso meistrais, antro aukšto balkone priimin?ja saul?s vonias.
Ligonin?j Ignaciejus skaitys paskait?, kod?l klaidingas diagnozo nustatymas nekenkia gydytojo vardui, o Adolfas, nors ir li?di nepatek?s Seiman, referuos, kiek padid?jo jo kaminy?ios ir sklypo vert? perk?lus rink? naujon vieton.
Klausiama, kokios aukštos ponios su kiemsargiu romanas surašytas ir kur?
Pilkasis dvaro savininkas moka meniškai miegoti kiekvieno pos?džio metu.
Raseini? katinai skundžiasi, kad dingo Gyvuli? globos draugija.
Raseini? patarl?s
Neranda, kaip miesto galva bobturgiui vietos; li?di kaip Lukšys ir Co, negav?s koncesijos; apsidirbo kaip domininkonai su vargomistra; dvokia kaip pr?das miesto vidury; taiso ir griauna kaip vienuolyne; užpirko kaip lenkai už Pilsudsk? mišias; vilioja kaip [3]Jautakis pinigus; ger? viet? dar b?t?, bet nenuilstamas veik?jas gimini? pristigo; džiaugiasi, kaip ne?rašytas ? Rusecko knygos „POW Lietuvoje“ puslapius; varva kaip ties Perlovo melny?ia praeiviams ant sprando; demonstruoja kaip Romuvoj vien Sovkino filmas;
Link?jimai
Pasista?iusiems namus – nesirgti kink? dreb?jimo liga; Lietuvos Pagražinimo Draugijos skyriui – sutvarkyti prie Prabaudos Cibykalnyje apleistas, laike vokie?i? okupacijos sušaudyt?, m?s? broli? kapines; Paraseiniškiui – nusistatyti, lietuvis ar lenkas es?s; buvusiam krikdemui – rasti prog? nors kart? dar pagiedoti solo per sum?.
Raseiniai
1937 m. Raseini? korespondentas apsilank? po 15 met? ir pamat?, kas naujo, ko tada nebuvo – Žemai?i? plentas, kareivin?s, kal?jimas, 2 aukšt? paštas iš seno kal?jimo plyt?, alaus baras, autobus? stotis, aerodromas, kinas, teniso aikšt?, impozantiškas Žemaitis su bobturgiu priešaky, klioštorius, liurdas, gal tik tr?ksta žmoniškos pirties, viešo parko, ger? šulini? centre, na ir dar kai ko.
Tarp Betygalos veik?j? siau?ia audra, vienas išskrido, kitas perl?k? ? kit? dirvon?. Dar viena ponia susir?pino, kad jos vyras skait? paskait? apie žmogaus kilim? iš beždžion?s, o vargš? Vanda niekaip kavalieriaus neatranda. Humanistin?s savait?s balanse 1934 m. informuojama, kad kelyje Betygala–Šiluva nepaž?stamas vyras iš einan?io P. Bri?kaus grasindamas revolveriu at?m? 120 lit? ir pasišalino. Publikuota ir Betygalos operet? apie sapnuojam? bali?.
Šiluva
Šiluvoj maldos kalbamos visur ir savivaldyb?j, bet ?ia dar jau?iamas aukštas ?tempimas. Kažkod?l norintys stoti ? pradžios mokykl? prašymus turi pateikti siuv?jui p. T.
Klišp?tr? rašo, kad Šiluvos ubag? karalius Šimra priveis? ?vairi? kenk?j?, kurie ?da jaunus medelius, o labiausiai vyšnaites, tikimasi, kad iki šilini? atlaid? jie išnyks. Šiluvoj atidaryta nauja gaisrin?, bet kažkod?l atleisti ugniagesiai padav? skundus d?l to ir visi laukia galutinio sprendimo. ?kininkai suvež? akmenis gatv?ms gr?sti, bet Raseini? gatv? ko tai išsip?t?, tad miestelio žydai patar? magistrato galvos ieškoti po grindiniu, ten jos nerad? nor?jo kasin?ti monsinjoro fella Magrinate darž?, bet tada nutar? pasikviesti labiau patyrusias Raseini? galvas.
Šiluvos priežodžiai: vargsta kaip varpas ant lietaus; gilios kaip Piktai?i? keli? duob?s; skelbiasi kaip Šiluvos senberniai, kad kas juos vest?; kas dviem dievams tarnauja?
Lotyniškai pateikta daug palink?jim? Šiluvos orkestrui, pavasarininkams, klebonui, moter? draugijai ir kt.
Vidukl?
1936 m. iki Velyk? Vidukl?s policijos nuovadoje ?registruota 16 vietinio spirito varykl?. Kit?met Vidukl? mitinguoja, o vietos pažiba visiems rankas bu?iuoja. O svarbiausia – kol didžiosios valstyb?s nesutaria d?l sankcij? Italijai, mokykloje sankcijos ?vestos – ten esan?iame pe?iuje uždrausta mokytojams kepti Velyk? pyragus.
Vidukl?s priežodžiai: gyvena kaip ?kvedys Virgaini? dvare; mokytas kaip medicinos patar?jas Pašešuvio dvare; b?ga degtin?s pirkti kaip kriau?ius Kazys, kai dant? skauda; apmok?jo kaip Blinstrubiški? ponas Vidukl?s choristus.
Nemakš?iai
Nemakš?iuose per miestel? eina lygus plentas, o gatv?s atrodo kaip gr?stos išgertais pusbonkiais, jei taip tai dar prireiks bent 20 met?. Pabal?i? štukorius aprašo Nemakš?i? garsenybes – bekon? vaikšyr?, Palengvinto tik?jimo draugij?, slapt?j? Degting?r? ir lietuvišk? šl?kt? Vilniaus vaduotoj?.
Raseini? apskrities valdyba paskyr? 14 000 lit? 2 aukšt? pradžios mokyklai Nemakš?iuose statyti, ta?iau viršaitis Bredelis begirtokliaudamas nupirko supuvusi? medien?. Revizij? ciklonas nerado nemažai šimtini?.
Ariogala
Ariogaloje nuo neatmenam? laik? stato, bet nepabaigia bažny?i? tvarkyti, o kioske kaip naujas parduoda jau skaitytas aptaukuotas knygas.
Nuo Dubysos kranto aprašo Ariogalos Aušros smukl?, Angel? sargus ir žydiškas m?sines.
Girkalnyje švietimo vadovai nor?t? vienas kit? palaidoti, bet nepavyksta.
Virgilijus Lukošius