„Dpoezijos šaltinis“ – lemtinga kūrybinių idėjų kalvė
Penktadienį ir šeštadienį, liepos 19–20 dienomis, Raseinių r. Daugodų kaime šurmuliavo jubiliejinis, jau dešimtasis, dainuojamosios poezijos festivalis – „Dpoezijos šaltinis“. Čia rinkosi festivalio senbuviai ir naujokai. Su nekantrumu poezijos, dainos ir žodžio šventės laukė žiūrovai.
Dangus nusileidžia į širdį
Daugoduose, erdvioje Redos ir Rosvaldo Kunickų sodyboje, jau deÅ¡imtmetį durys plaÄiai atsiveria kÅ«rÄ—jams, menininkams, bardams. SveÄius pasitinka festivalio rengÄ—jai Arminas ir Alma ElijoÅ¡iai. Ramybe ir susikaupimu bei begaline meile savo kraÅ¡tui, poetiniam žodžiui bardų dainomis suskamba Daugodai. Apdainuojamos gegužės naktys, vyÅ¡nių žydÄ—jimas, gyvenimo Å¡ioj žemÄ—j laikinumas, amžinybÄ—s siekis. Jubiliejiniame festivalyje renginio senbuviai priminÄ— apie iÅ¡Ä—jusius nemirtingÄ… savo sielÄ… įamžinusius eilÄ—se poetus, muzikantus. „Kai poetas iÅ¡eina į Dangų, dangus nusileidžia į Å¡irdį“, – apie nepamirÅ¡tamÄ… poeto bÅ«tį bardų dainose suskambo a. a. Dalios TeiÅ¡erskytÄ—s žodžiai. TradiciÅ¡kai ir nepakeiÄiamai žemaiÄių kalba skambÄ—jo Andriaus Jokubausko dainos, su ryÅ¡kiu amerikietiÅ¡ku akcentu muzikavo Jonas Dainius Beržanskis, o tÄ—vynÄ—s meilÄ— reiÅ¡kÄ—si jo dainose. Per muzikos erdves neÅ¡iojo festivalio senbuvių lyriÅ¡kos dainos, senas geras dainas priminÄ— Vytauto BabraviÄiaus ir Aldonos StankutÄ—s duetas. 
Jubiliejiniame renginyje gražiausias savo dainas atliko patyrÄ™ bardai Jonas Baltokas ir „Jie du“, gitaros stygas virpino Saulius LapÄ—nas, atmosferÄ… kaitino Julija RitÄik kartu su Justu ir Rimantu Jasenkomis. Daug geros muzikos, prasmingų tekstų, gražių žmonių. Visus iÅ¡vardinti bÅ«tų sunku, taÄiau kiekvienas atvykusysis unikalus ir labai reikalingas.
Teksto ir muzikos galia
Labai laukiamas buvo ir jaunimas, jo energija, kitoks požiÅ«ris į muzikÄ…, eiles reiÅ¡kÄ—si su jaunatviÅ¡ka galia, gyvenimo Å¡viesa ir energija. Ansamblis „EternaFolks“ naujame kontekste atgaivino lietuvių liaudies melodijų skambesį, ekspresyviai iÅ¡reiÅ¡kÄ— save grupÄ— „Šilo tiltas“, žiÅ«rovų dÄ—mesio sulaukÄ— „Poezijos medžiotojai“ ir grupÄ— „Vitražai“. Bene daugiausia publikos aplodismentų ir susižavÄ—jimo Å¡Å«ksnių sulaukÄ— grupÄ— „D.I.K.V.A.Å .“ PublikÄ… jie kaitino iÅ¡protÄ—jusiais tekstais, savo energija ir nepaprasta bÅ«gnininkÄ—s bei vokalistÄ—s Martynos GedvilaitÄ—s charizma. Jų dainose gausu beproÄių ir balandžių, kniaukia juoda katÄ—, bet svarbiausia, kad tikima teksto ir muzikos galia.
PriartÄ—ti prie nepasiekiamo
Poezija, menas, kÅ«ryba suteikia estetinį malonumÄ… ir džiaugsmÄ… per grožio patyrimÄ…, bendrystÄ™, naujų kÅ«rybinių idÄ—jų generavimÄ…, taÄiau tobulybÄ— yra nepasiekiama, tad eilÄ—s, dainos, skoniai, kvapai, mados suvokimas tik priartina mus prie absoliuto, kuris iÅ¡ pirmo žvilgsnio yra taip arti kiekvieno kurianÄio žmogaus sielos, o kartu ir nepasiekiamas lyg „Raseinių MagdÄ—s pasturgalis“. Šį posakį paminÄ—jau neatsitiktinai, mat deÅ¡imtajame „Dpoezijos Å¡altinyje“ bendromis pastangomis buvo bandoma prikelti, prisiminti ir aktualizuoti lengendinį personažą – Raseinių MagdÄ™.
Pas Magdę dažniau nei į atlaidus
Po renginį vaikÅ¡Äiojo ypatingai ryÅ¡kiai pasipuoÅ¡usios damos, jos atstovavo „Raseinių MagdÄ—s“ klubui, o Å¡ios fataliÅ¡kos moters, prancÅ«zaitÄ—s Magdalenos istorijÄ… tarp realybÄ—s ir legendos visiems susirinkusiesiems pasakojo Raseinių kraÅ¡to gidas Arnas Zmitra. Anot renginio Å¡eimininko A. ElijoÅ¡iaus, A. Zmitra yra iÅ¡tyrinÄ—jÄ™s Raseinių MagdÄ™ skersai ir iÅ¡ilgai. Gidas akcentavo, kad žmonių galvose Raseinių MagdÄ— formavosi labai skirtinga. Vieniems ji lietuvaitÄ— su tautiniu kostiumu, kitiems – nepaprasta 
puošeiva, gražuolė. A. Zmitra kalbėjo, kad XVIII a. Raseiniuose gyveno prancūzaitė Magdalena, kurios papuošalai ir apdarai traukė aplinkinių akį – skarelės, suknelės, skrybėlaitės. Ji atvežė prancūzišką madą į Raseinius, buvo modernumo šauklys. Moterys ją ne visada vykusiai kopijuodavo, o kartu ir apkalbinėjo, o vyrai, pasak senųjų Raseinių gyventojų, traukdavo pažiūrėti į Raseinių Magdę dažniau nei į Šiluvos atlaidus. Ji patraukė net lietuvių liaudies dainiumi tituluojamo poeto Maironio dėmesį, jis skyrė Magdei savo poemą. Paprasti Raseinių žmonės į ją žiūrėjo su nuostaba, o ir kaimynes pašiepdavo, jei kuri moteris labiau pasipuošdavusi, šie sakydavę, jog pasirėdžiusi lyg Raseinių Magdė. Iki šių dienų „Raseinių Magdės pasturgalis“ yra posakis, kuris gali būti laikomas hiperboline išraiška, naudojama pabrėžti atstumą ar sunkumą pasiekti tam tikrą vietą ar dalyką. Tai dažnai vartojama juokais arba norint pabrėžti situacijos absurdiškumą. Žmonės jį naudoja įvairiose situacijose, dažnai su humoru ar ironija.
Kaimo mergaitÄ—s vaizdinys
SovietmeÄiu atsirado kapela, kurios vedÄ—ja, pasipuoÅ¡usi tautiniu kostiumu, prisistatydavo Raseinių Magde, tad žmonių sÄ…monÄ—je iÅ¡kilo kaimo mergaitÄ—s vaizdinys. Tarpukariu leistas žurnalas „Raseinių Magdė“, skirtas satyriÅ¡kai paÅ¡iepti valdžios sprendimus. Raseinių visuomeniniame maitinimo susivienijime sukurta pyrago „Magdė“ receptÅ«ra, dabar ten restoranas „Rasa“. Tad charizmatiÅ¡ka prancÅ«zaitÄ— paliko savo pÄ—dsakÄ… Raseinių kraÅ¡te.
Nuo knygų objektų iki poezijos labirintų
Poezijos skaitymuose buvo pristatytos vieno eilÄ—raÅ¡Äio rankų darbo knygos – objektai, kuriuos gamina dirbtuvių Å¡irdimi dÄ—l nuolatinio stuksÄ—jimo tituluojama menininkÄ— Leonora KuisienÄ—. Savo eiles skaitÄ— Raseinių kraÅ¡to ir kiti poezijÄ… kuriantys žmonÄ—s, literatai. Vieni rimtai, susikaupÄ™, kiti optimistiÅ¡kai ir džiugiai vedžiojo po žodžių labirintus. Ä® poezijos skaitymus atvykÄ™s poetas Vainius Bakas neslÄ—pÄ—, kad didžiausia jo gyvenimo baimė – sustoti, pradÄ—ti mikÄioti, neriÅ¡liai kalbÄ—ti ant scenos. „Man baimÄ— apsikvailinti ant scenos tolygi mirties baimei“, – prasitarÄ— jis. O į jo gyvenimÄ… iÅ¡jaustas žodis atÄ—jÄ™s iÅ¡ Å¡eimos. PradÄ—jÄ™ raÅ¡yti eiles dar keturiolikmetis poetas susidÅ«rÄ— su rÅ«sÄia realybe. Žurnalistams spaudoje poetÄ… pavadinus jaunuoju genijumi mokytojai aukÅ¡Äiau kilstelÄ—jo lÅ«kesÄių ir reikalavimų kartelÄ™, dÄ—l to teko nemažai nukentÄ—ti. V. Bakas neslÄ—pÄ—, kad niekada nebuvo populiarus tarp bendraamžių, taÄiau poezija vienÄ… kitÄ… merginÄ… sužavÄ—ti padÄ—jo. Na, o poezijÄ… savo puoduose kÅ«rÄ— „Kirvio koto turnyro“ dalyviai, jie virÄ—, kepÄ— ir vaiÅ¡ino visus susirinkusiuosius savo patiekalais.
Praturtino sielÄ… ir protÄ…
Å is festivalis praturtino ir sielÄ…, ir protÄ…. Leido pasiklausyti nuostabių dainų, paklaidžioti po poetinio žodžio labirintus, o kartÄ… patyrus Å¡io renginio aurÄ…, svetingÄ… festivalio Å¡eimininkų priÄ—mimÄ… norisi į Daugodus sugrįžti kasmet. Neatsitiktinai Å¡iame renginyje buvo matyti nauji ir jau gerai žinomi muzikantų, kÅ«rÄ—jų, bardų, poetų veidai. Ä® turistinius marÅ¡rutus kol kas Daugodai nÄ—ra įtraukti, taÄiau juos garsina kasmetinis R. ir R. Kunickų sodyboje vykstantis dainuojamosios poezijos festivalis – „Dpoezijos Å¡altinis“.
Dana LukauskienÄ—
