„Giesmė gimtajam kraštui 2026“ – šventė po aukščiausiu Lietuvos geležinkelio tiltu
Liepos 5 dieną, sekmadienį, Lyduvėnų bendruomenė kviečia visus į vasaros šventę, kuri vyks Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje ir bendruomenės erdvėje. Renginiai nemokami.
Tradicinė šventė prasidės 10 valandą Lyduvėnų miestelio bažnyčioje šventų apaštalų Petro ir Pauliaus atlaidais bei aštuntuoju koncertų ciklu „Giesmė gimtajam kraštui“. Šiais metais Lyduvėnų bendruomenė ir Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija inicijavo istorinės atminties projektą „Vyskupas Motiejus Valančius – tautos šviesulys“.
Motiejus Valančius buvo vienas svarbiausių XIX amžiaus Lietuvos visuomenės veikėjų – Žemaitijos vyskupas, švietėjas, rašytojas, blaivybės sąjūdžio įkūrėjas, religinės ir tautinės kultūros puoselėtojas. Jo veikla turėjo didelę įtaką lietuvių tautos išlikimui carinės Rusijos valdymo laikotarpiu. Jis rūpinosi, kad prie parapijų veiktų mokyklos, skatino valstiečių vaikus mokytis skaityti ir rašyti lietuviškai. Dėl savo artumo, nuoširdumo paprastiems žmonėms jis buvo dažnai vadinamas „valstiečių“ arba „mužikų“ vyskupu. Aktyviai organizavo lietuviškų knygų leidybą ir platinimą, rėmė tikinčiųjų švietimą, katalikų bažnyčią ir bendruomenę laikė itin svarbiu tautos moralinio ugdymo ir kultūros išsaugojimo židiniu. Žemaičių vyskupo M. Valančiaus veikla buvo nukreipta į tris pagrindinius tikslus: šviesti žmones, stiprinti lietuvybę ir ugdyti blaivų bei dorą gyvenimo būdą.
Šalia žymiausių savo literatūrinių kūrinių – „Palangos Juzė“ ir „Vaikų knygelė“ – vyskupas redagavo senovinius lietuviškus maldynus ir giesmynus, rūpinosi jų leidyba, savo lėšomis spausdindavo ir platindavo juos to meto Lietuvos bažnyčių bendruomenėms. Todėl su vyskupo M. Valančius vardu siejamas lietuviškas katalikų giesmynas „Kantičkos, arba Knyga giesmių“, kuris XIX amžiuje buvo vienas populiariausių religinių leidinių Lietuvoje ir yra dažnai tiesiog vadinamas „Valančiaus kantičkomis“. M. Valančius nebuvo pirmasis kantičkų autorius. Jis suredagavo anksčiau kunigo Vincento Valmiko sudarytą giesmyną „Kantičkos žemaitiškos“, jį papildė naujomis giesmėmis ir 1860 metais išleido naują jo leidimą pavadinimu „Kantičkos, arba Knyga giesmių“. Žodis „kantičkos“ kilo iš lenkiško žodžio „kantyczka“ („giesmė“). Iš pradžių taip buvo vadinamos giesmių knygos, o vėliau – ir pačios liaudiškai giedamos religinės giesmės. Šios giesmės buvo atliekamos ne tik bažnyčiose, bet ir valstiečių namuose – per šermenis, atlaidus, gegužines pamaldas ir kitas religines apeigas. Giesmynai buvo perleidžiami dešimtis kartų ir naudojami visoje Lietuvoje. Giesmynų leidimų gausa (iki 1904 metų buvo naujai išleisti net 31 kartą) liudija neįtikėtinai didelį jų poreikį. Ne vien dėl jų populiarumo, bet ir dėl nuolatinio knygos naudojimo ir susidėvėjimo. Daugelis giesmyne esančių giesmių beveik visoje Lietuvoje buvo giedamos dar XX amžiuje, o kai kuriose religinėse bendruomenėse yra giedamos ir šiandien. Šis iš lūpų į lūpas perduodamas senovinių giedojimų paveldas yra itin vertinga lietuvių tautos savastis. Senovines kantičkas pamėgo ir šiandienos jaunimas. Smagu, kad kuriasi jaunimo giedotojų grupės, įrašomos kantičkų kompaktinės plokštelės. Dabarties kantičkų giedotojai dažnai stengiasi atkurti autentiškas šių giesmių giedojimo atlikimo tradicijas ir išsaugoti senovines melodijas bei žodžius jų nekeičiant. Tam pasitarnauja daug metų mokslininkų ekspedicijose renkama autentiška medžiaga.
Lyduvėnų šventės žiūrovų laukia siurprizas ir unikali užduotis – kartu su profesionaliais muzikantais pagiedoti kelias senovines kantičkines Raseinių krašto giesmes. Šių iš baroko laikmečio atėjusių giesmių melodinė kilmė yra susijusi su Vakarų Europos bažnytinės ir liaudies muzikos įtaka, grigališkuoju choralu bei lietuvių liaudies vokaline ir instrumentine muzikine tradicija. Svarbu pabrėžti, kad XVIII–XIX amžių Žemaitijos ir Vidurio Lietuvos parapijose, tokiose kaip Lyduvėnų miestelis ir jo apylinkės, kantičkų giedojimo tradicija buvo ypač gyva. Apie Žemaičių vyskupo M. Valančiaus „Kantičkas“ pasakos muzikologė Vilija Balčytytė.
Įdomu, kad Lyduvėnų bažnyčia taip pat yra paženklinta baroko laikmečio iškilumu – ji yra XVIII amžiaus vėlyvojo baroko statinys, pastatytas apie 1761 metus. Apie Lyduvėnų bažnyčios istoriją, įdomiausius bendruomenės prisiminimus, vietinių gyventojų iš kartos į kartą perduotas legendas pasakos Lyduvėnų bendruomenės pirmininkė Janina Vileikienė.
Lyduvėnų vasaros šventės dovana bendruomenei – vienų iš charizmatiškiausių mūsų tautos dabarties muzikantų – dirigento, pianisto, kultūros veikėjo Vytauto Lukočiaus ir žavingojo smuiko virtuozo Zbignevo Levickio duetas. Jie atliks koncertinę programą „Dvi stichijos – šviesa ir tamsa“.
Maestro V. Lukočius bet kokį koncertą paverčia smagiu nuotykiu visiems jo dalyviams. Fortepijono ir simfoninio orkestro dirigavimo specialybes baigęs muzikas yra itin atviras netikėčiausioms meninėms idėjoms. Lietuvos publikai, o ypač muzikinių televizijos projektų žiūrovams, V. Lukočius yra geriausiai žinomas kaip orkestro „Vilnius Sinfonietta“ įkūrėjas, vadovas ir dirigentas.
Maestro smuikininkas Z. Levickis – visiems gerai žinomas kaip LVSO (Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro) koncertmeisteris arba pirmasis smuikas. Jis ne tik puikus smuikininkas, bet ir meninių idėjų bei humoro meistras. Smuikininkas pripažįsta daug meilės koncertų metu patiriantis iš Lietuvos žmonių. „Man pasisekė, jei to negaučiau, čia nebūčiau. Mėgaujuosi galėdamas džiuginti žmones ir teikti jiems džiaugsmo, o kartais ir liūdesio. Juk žmonės dažnai apsiverkia per mano koncertus ir dėl to jaučiuosi nejaukiai. Visgi suprantu, kad kančia yra reikalinga, liūdesys yra svarbus ir kilnesnis jausmas nei džiaugsmas“, – sako Z. Levickis.
Koncertinėje programoje skambės vienas iš populiariausių iki šiol klasikinės muzikos pasaulyje sukurtų kūrinių – italų baroko laikotarpio kūrėjo Antonio Vivaldi „Keturi metų laikai“. Tai bus jau trečioji baroko epochos gija, jungianti Lyduvėnų 2026 metų vasaros šventės kultūrinį ir istorinį išskirtinumą. Taip pat koncerte išgirsime gražiausius kompozitorių W. A. Mozart, J. Strauss, A. Dvořák kūrybos opusus.
Po renginių Lyduvėnų Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčioje šventė kelsis į bendruomenės viešą erdvę. Čia tradiciškai vyks didžiulio populiarumo susilaukiančios veiklos – saviveiklininkų šventinis koncertas, knygos pristatymas, teatras, viktorinos, edukacijos, mugė, pramogos vaikams.
Lyduvėnų kaimo bendruomenės
informacija
