„Mes – tai išėję, esantys ir ateinantys“

Jonas BRIGYS,
Raseinių Marcelijaus Martinaičio
viešosios bibliotekos bibliotekininkas
Istorikai paprastai nekelia klausimo, kas pasikeistų, jei vienas ar kitas įvykis nebūtų nutikęs, kokia vaga tokiu atveju pakryptų istorijos tėkmė. Vis tik užduokime sau netikėtą klausimą: koks Raseinių rajonas būtų be Šiluvos – pagrindinės ne tik mūsų krašto šventovės ir didžiausio traukos centro. Ar ją būtų galėję pakeisti Ugioniai?
Pastaraisiais metais Raseinių krašte užderėjo nemenkas knygų apie mūsų rajoną, jo įdomiausias vietoves derlius. Vien šiais metais jau džiaugėmės Vytenio ir Junonos Almonaičių parengtu vakarinės Raseinių rajono dalies įdomiausius objektus pristatančiu kelionių vadovu „Viduklės ir Nemakščių kraštas“, o visai neseniai į rankas paėmėme kraštotyrininkės Marijonos Birutės Navakauskienės solidžią knygą „Kelionė aplink Ugionius“. Tačiau pastarųjų metų knygų gausoje išsiskiria profesoriaus, habilituoto mokslų daktaro Alfonso Vaišvilos fundamentali trilogija „Šiluvos regiono dvarai ir jų vidaus teisė (XVI–XX a.)“.
Nors iš pavadinimo gali pasirodyti, kad šiose knygose nagrinėjama tik istorikams įdomi praeitis, aprašomi seniai išnykę ir beveik visų pamiršti dvarai, tačiau taip nėra. Beveik prieš dešimtmetį, 2013 m., pasirodžiusio pirmojo trilogijos tomo pratarmėje profesorius rašė: „Šiluva – ne tik geografinė kategorija. Tai pirmiausia žmonės, po Šiluvos dangumi garbinę ir keitę savo dievus, vienas kitam tarnavę ir vienas kitą engę, statę dūmines pirkias ir dvarų „rūmus“, tiesę gatves ir vieškelius, tikėję stebuklais ir juos kūrę, davę vardus vietos laukams, upeliams ir giraitėms, steigę bažnyčias ir mokyklas, jose ieškoję „sielos išganymo“ ir gyvenimo išminties, slaptai nešę iš Prūsijos savo gimtąja kalba rašytas knygas, ieškoję pramogų „vaidinimuose“ ir turguose, mugėse, kovoję ir žuvę už laisvę ir nepriklausomybę.“
Vieniems tas dešimtmetis prabėgo greitai, kitiems gal tik iš lėto slinko, tačiau atėjo metas dėti paskutinį trilogijos tašką, į skaitytojų rankas atiduoti daugiau nei pusšimtį metų rinktos ir analizuotos istorinės medžiagos apibendrinimo darbo vaisių – trečiąjį Šiluvos krašto dvarų istorijos tomą. Dar kartą pabrėžiame, kad ne vien dvarai yra šios trilogijos puslapiuose išguldytų istorijų veikėjai. Trečiojo tomo pratarmėje profesorius rašo: „Atminties nukelti į čia buvusių žmonių gyvenimus, užstotus kelių šimtmečių miglos, gauname progos ne tik prisiliesti prie anų epochų Šiluvos regiono istorinių kultūros formų, bet ir kiek kitaip susimąstyti apie save: per kokių vargų, asmeninių dramų, vergovės ir nuodėmių istorinius erškėtynus prasilaužusios mūsų protėvių kartos atvedė mus į šiuolaikinį „aukso amžių“. Mes – tai išėję, esantys ir ateinantys. Tik atmintis pajėgi tai pasakyti, tik ji leidžia iš išėjusių pasimokyti, jiems nusilenkti, juose galbūt įminti ir kai kurių savo nūdienos sėkmių, gebėjimų ar problemų genetinę paslaptį“. Taigi šios knygos (o jose nei daug, nei mažai – „tik“ 1 748 puslapiai, daugybė iliustracijų) ne tik apie seniai praėjusius laikus, bet ir apie XXI a. žmones, mūsų tapatybę, jos tapsmą.
Tad koks Raseinių kraštas būtų be Šiluvos ir kokie būtume mes? Spalio 7 d. 14 val. ateikite į Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešojoje bibliotekoje vyksiantį Šiluvos krašto dvarams skirtos trilogijos baigiamojo tomo pristatymą ir iš paties autoriaus lūpų išgirskite atsakymą.