Jonas BRIGYS,
Raseini? Marcelijaus Martinai?io
viešosios bibliotekos bibliotekininkas
[1]Istorikai paprastai nekelia klausimo, kas pasikeist?, jei vienas ar kitas ?vykis neb?t? nutik?s, kokia vaga tokiu atveju pakrypt? istorijos t?km?. Vis tik užduokime sau netik?t? klausim?: koks Raseini? rajonas b?t? be Šiluvos – pagrindin?s ne tik m?s? krašto šventov?s ir didžiausio traukos centro. Ar j? b?t? gal?j? pakeisti Ugioniai?
Pastaraisiais metais Raseini? krašte užder?jo nemenkas knyg? apie m?s? rajon?, jo ?domiausias vietoves derlius. Vien šiais metais jau džiaug?m?s Vytenio ir Junonos Almonai?i? parengtu vakarin?s Raseini? rajono dalies ?domiausius objektus pristatan?iu kelioni? vadovu „Vidukl?s ir Nemakš?i? kraštas“, o visai neseniai ? rankas pa?m?me kraštotyrinink?s Marijonos Birut?s Navakauskien?s solidži? knyg? „Kelion? aplink Ugionius“. Ta?iau pastar?j? met? knyg? gausoje išsiskiria profesoriaus, habilituoto moksl? daktaro Alfonso Vaišvilos fundamentali trilogija „Šiluvos regiono dvarai ir j? vidaus teis? (XVI–XX a.)“.
Nors iš pavadinimo gali pasirodyti, kad šiose knygose nagrin?jama tik istorikams ?domi praeitis, aprašomi seniai išnyk? ir beveik vis? pamiršti dvarai, ta?iau taip n?ra. Beveik prieš dešimtmet?, 2013 m., pasirodžiusio pirmojo trilogijos tomo pratarm?je profesorius raš?: „Šiluva – ne tik geografin? kategorija. Tai pirmiausia žmon?s, po Šiluvos dangumi garbin? ir keit? savo dievus, vienas kitam tarnav? ir vienas kit? eng?, stat? d?mines pirkias ir dvar? „r?mus“, ties? gatves ir vieškelius, tik?j? stebuklais ir juos k?r?, dav? vardus vietos laukams, upeliams ir girait?ms, steig? bažny?ias ir mokyklas, jose ieškoj? „sielos išganymo“ ir gyvenimo išminties, slaptai neš? iš Pr?sijos savo gimt?ja kalba rašytas knygas, ieškoj? pramog? „vaidinimuose“ ir turguose, mug?se, kovoj? ir žuv? už laisv? ir nepriklausomyb?.“
Vieniems tas dešimtmetis prab?go greitai, kitiems gal tik iš l?to slinko, ta?iau at?jo metas d?ti paskutin? trilogijos tašk?, ? skaitytoj? rankas atiduoti daugiau nei pusšimt? met? rinktos ir analizuotos istorin?s medžiagos apibendrinimo darbo vaisi? – tre?i?j? Šiluvos krašto dvar? istorijos tom?. Dar kart? pabr?žiame, kad ne vien dvarai yra šios trilogijos puslapiuose išguldyt? istorij? veik?jai. Tre?iojo tomo pratarm?je profesorius rašo: „Atminties nukelti ? ?ia buvusi? žmoni? gyvenimus, užstotus keli? šimtme?i? miglos, gauname progos ne tik prisiliesti prie an? epoch? Šiluvos regiono istorini? kult?ros form?, bet ir kiek kitaip susim?styti apie save: per koki? varg?, asmenini? dram?, vergov?s ir nuod?mi? istorinius eršk?tynus prasilaužusios m?s? prot?vi? kartos atved? mus ? šiuolaikin? „aukso amži?“. Mes – tai iš?j?, esantys ir ateinantys. Tik atmintis paj?gi tai pasakyti, tik ji leidžia iš iš?jusi? pasimokyti, jiems nusilenkti, juose galb?t ?minti ir kai kuri? savo n?dienos s?kmi?, geb?jim? ar problem? genetin? paslapt?“. Taigi šios knygos (o jose nei daug, nei mažai – „tik“ 1 748 puslapiai, daugyb? iliustracij?) ne tik apie seniai pra?jusius laikus, bet ir apie XXI a. žmones, m?s? tapatyb?, jos tapsm?.
Tad koks Raseini? kraštas b?t? be Šiluvos ir kokie b?tume mes? Spalio 7 d. 14 val. ateikite ? Raseini? Marcelijaus Martinai?io viešojoje bibliotekoje vyksiant? Šiluvos krašto dvarams skirtos trilogijos baigiamojo tomo pristatym? ir iš paties autoriaus l?p? išgirskite atsakym?.