Jonas Brigys,
Raseini? Marcelijaus Martinai?io
viešosios bibliotekos bibliotekininkas
[1]XIX–XXI a. susiformav?s altori? kompleksas užima svarbiausi? viet? Raseini? Šv?. Mergel?s Marijos ?mimo ? dang? bažny?ioje. Jam skiriamas straipsnis Raseini? Marcelijaus Martinai?io viešosios bibliotekos leidžiamo žurnalo „Rasupis“ ši? met? numeryje, o šiandien „Alio Raseini?“ skaitytojams pateikiame jo fragment?, skirt? esminiams prieš 87 m. ?vykdytiems didžiojo altoriaus pertvarkymams.
Išsamiausi? XX a. pirmos pus?s bažny?ios ?rangos apib?dinim? paliko klebonas Petras Do?kus, 1923 m. rugpj??io 15 d. sudar?s inventori?, kuriame aprašyti septyni altoriai. P. Do?kus nepamiršo geru žodžiu pamin?ti jo paties klebonavimo metu ?gyt? meno k?rini?, padaryt? darb?, kritiškai atsiliep? apie pirmtak? palikim?.
Didžiojo altoriaus aprašyme klebonas pažym?jo, kad jo pirmame tarpsnyje buvo du paveikslai – „nuleidžiamas Šv. Marijos Panos Dangun ?mimo, gilumoje antras ant lentos tapytas ir visas su r?bais ir r?mais gausiai išauksintas Šv. Panel?s ?enstakavos [paveikslas]“. Antrame tarpsnyje „dugne išklotame raudona gelumbe su auksintomis žvaigždel?mis didis medinis kryžius su V.[iešpaties] J.[?zaus] Kristaus fig?ra <...> Visas altorius 1903 m. žalsvos spalvos dažais atnaujintas ir paauksintas“. 1861 m. bažny?ios inventoriuje pažym?ta, kad senasis paveikslas „paprastomis dienomis“ b?davo uždengiamas Šv?. Mergel?s Marijos ?mimo ? dang? aliejumi tapytu paveikslu, atitinkan?iu bažny?ios titul?.
1932 m. ? Raseinius atvyk? vienuoliai dominikonai intensyviai ?m?si organizacini? darb?, remontavo bažny?i?. Anot parapijos komiteto, vienuoliai sutvark?, išdaž? bažny?i?, ?tais? naujus suolus, sakykl?, keturias klausyklas, atnaujino altorius. Vienas iš matomiausi? darb? buvo didžiojo altoriaus atnaujinimas ir jo paveikslo pakeitimas. Apie numatomus darbus parapijos administratorius t?vas Bonavent?ra Pauliukas 1935 m. geguž?s 16 d.
informavo arkivyskup?. Raseini? bažny?ios altori? ansamblio istorijai tai labai svarbus dokumentas, tod?l pateikiame vis? jo tekst?. Anot administratoriaus, „viena amerikiet? aukoja Raseini? bažny?ios didžiajam altoriui labai graž?, menišk? Šven?. Panel?s 
[2]Marijos paveiksl?. Paveikslas pilnai atitinka altoriaus didum?. Jis bus nupieštas ant drob?s ir r?bai padaryti iš paauksuoto bei pasidabruoto metalo. Tuo tarpu altoriuje yra senas, dar t?v? dominikon? ?steigtas Šven?. Panel?s Marijos paveikslas, kuris pilnai neatitinka altoriaus didumui, bet yra brangus senumo atžvilgiu. Tod?liai nuolankiai prašau leisti man sen?j? paveiksl? perkelti ? jam paruošt? koply?i? su geležine aptvara bažny?ios kairiajame šone. Ten jis bus aiškiau matomas, nes bus žemiau ir ar?iau lango.“
Beje, bažny?ia dominikonams oficialiai perduota t? pat met? kovo 7 d., o jau geguž?s m?nes? iškeliama iniciatyva keisti svarbiausi? jos paveiksl?. Tik?tina, kad tokia permaina buvo numatyta iš anksto ir JAV (iš ten atvyko pats B. Pauliukas) surasta mecenat?.
Iš cituojamo rašto paaišk?ja ne tik pagrindinio didžiojo altoriaus akcento – ?enstakavos Marijos paveikslo pakeitimo aplinkyb?s, bet ir šio k?rinio likimas. Iki šio perk?limo buvusi didžiojo altoriaus išvaizda užfiksuota dabar Šiauli? „Aušros“ muziejaus fonduose saugojamoje, 1933 m. fotografo Vinco Uždavinio darytoje nuotraukoje. Akivaizdu, kad paveikslas užpild? tik pus? jam skirto retabulo nišos ploto.
Arkivyskupijos kurijoje neskub?ta spr?sti šio klausimo ir pirmiausia nor?ta sužinoti Raseini? dekano kun. V. Pacevi?iaus nuomon?. Jis pakeitimui neprieštaravo – tam net buvo papildom? paskat?. Anot jo, prieš kelet? met? Raseini? inteligentai jau praš? panaikinti lenkišk? paraš? prie didžiojo altoriaus paveikslo. Be to, pakeitus paveiksl? „Raseini? bažny?ioje bus trys Šv. Panel?s altoriai su penkiais dideliais paveikslais“. D?l min?to lenkiško užrašo ir pageidavim? j? pakeisti kun. V. Pacevi?ius Kauno arkivyskupui raš? dar 1930 m. Kaip ir 1861 m. pažym?ta, senasis ?enstakavos paveikslas paprastai b?na „užleistas kitu Šv. Panel?s paveikslu ir tik iškilmingose pamaldose yra atidaromas“.
V. Pacevi?iaus raštas liudija, kad bent iki XX a. IV dešimtme?io vidurio naudota altoriaus vaizd? kaita ir senasis paveikslas rodytas tik išskirtin?mis progomis. Lieka neaišku, ar taip siekta parodyti pagarb? centriniam altoriaus paveikslui ir Mišioms suteikti ypatingos svarbos, ar to neakcentuojant ieškota pakaitos neišvaizdžiam, tamsiam, palyginti nedidelio formato senajam paveikslui. Pagal daug d?mesio Raseini? bažny?ios istorijai skyrus? Viktor? Petk?, didžiajame altoriuje „tikin?i?j? stebuklingu buvo 
[3]laikomas ?enstakavos Marijos paveikslas (kopija), kuris po 1937 m. remonto šiek tiek pamažintas ir perkeltas ? dešiniosios navos koply?ios altori?“.
Gavus teigiam? dekano išvad? nebedvejota ir arkivyskupijos kancleris Kazimieras Šaulys
1935 m. geguž?s 27 d. br?kštel?jo rezoliucij?: „N?ra kli??i? bažny?ios administratoriaus prašymui patenkinti.“ To meto laikraš?i? publikacijos rodo, kad naujasis paveikslas traktuotas kaip Šiluvos stebuklingojo paveikslo kartot?. Antai 1935 m. gruodžio m?n. bažny?ioje Lietuvi? kataliki? moter? draugijos pasaulio taikos intencija šv. Mišios aukotos „prieš neseniai pastatyt? altoriuje puik? Šv. Motinos Šiluviet?s paveiksl?.“ Tik?tina, kad b?tent tada didžiajame altoriuje atsirado naujas sud?tingesnis paveiksl? keitimo mechanizmas, nors neatmestina, kad šie pertvarkymai padaryti jau po karo. Dabar, be didži?j? met? dal? matomo dominikon? iš JAV gauto paveikslo, yra dar trys kei?iami atvaizdai – Prisik?limo, skirtas šv. Velykoms, Marijos Dangun ?mimo (skirtas Žolin?s atlaidams) ir Šv?. J?zaus Širdies (atsukamas birželio m?nes?). Gaila, bet d?l sudilusio mechanizmo pastaruoju metu ši kaita tapo beveik ne?manoma.
1935 m. didžiojo altoriaus paveikslo pakeitimas ženklino naujo XX a. interjero ir bažny?ios ?rangos pertvarkymo etapo pradži?, jo paskutiniai darbai baigti tik XXI a. pradžioje. Klebono Vytauto Paukš?io užsakymu 2007–2008 m. buvo parengtas bažny?ios presbiterijos suplanavimas pagal atnaujintos liturgijos reikalavimus, suprojektuoti akmeninis altorius ir ambona (altori? suprojektavo UAB „Kult?ros paveldo tyrin?jim? ir projektavimo centras“ (vadov? Regina Žukauskien?)), celebranto ir koncelebros k?d?s, kiti reikalingi baldai. Darbus atliko, altori? ir baldus gamino Edmundo Kupšio paminkl? dirbtuv? Raseiniuose. 2008 m.
balandžio 26 d. dekanato eucharistinio kongreso metu nauj?j? altori? pašventino vyskupas Eugenijus Ivanauskas.
Gaila, bet vis? ši? reform? nustelbtas, šimtme?ius garbintas ?enstakavos Marijos paveikslas liko visiškoje užmarštyje ir retas bažny?ioje apsilank?s maldininkas atkreipia d?mes? ? dešiniosios koply?ios altoriuje esant? palyginti neišvaizd?, ta?iau, ko gero, seniausi? šventov?je saugom? meno k?rin?, liudijant? bažny?ios istorij? ir raseiniški? pamaldumo tradicijas.