Jonas Brigys,
Raseini? Marcelijaus Martinai?io
viešosios bibliotekos bibliotekininkas
[1]Prieš 81 metus, 1941 m. birželio 22 d., ? Raseini? krašt? atsirito iki šiol baisiausio žmonijos istorijoje karo audra. Pirm?j? karo „apsilankym?“ Raseiniai išgyveno palyginti lengvai, nors sugriovim? išvengti nepavyko – Nepriklausomyb?s gyn?j? aikšt? mena ?ia 1941 m. birželio m?n. sudegus? ir nebeatstatyt? miesto kvartal?. Nepalyginamai sunkesni išbandymai miestui ir apylink?ms teko 1944 m. rugpj??io–rugs?jo m?n., kai Raseiniai tapo ?nirting? m?ši? arena. Po ši? kautyni? miestas tapo griuv?si? kr?va, labai primenan?ia dabartin? Mariupol? ir kitus dabar Rusijos puolamus Ukrainos miestus. Taip netik?tai nusidriekia paralel?s tarp ?vyki?, kuriuos skiria aštuoni dešimtme?iai. 2022 m. Ukrainos kov? kronika leidžia kitu kampu pažvelgti ne tik ? šiandienos pasaul?, atrodo, negr?žtamai ? praeit? nugrimzdusias pokarinio gyvenimo aktualijas, bet ir ? m?s? miesto ir krašto kai kuriuos istorijos momentus. Atversti pamiršt? 1944 ir v?lesni? met? kronik? pad?s Raseini? Šv?. Mergel?s Marijos ?mimo ? dang? bažny?ios archyve saugomos pokario Raseini? parapijos mirties metrik? knygos. Už leidim? su jomis susipažinti ir pagalb? d?koju Raseini? Šv?. Mergel?s Marijos ?mimo ? dang? parapijos klebonui ir Raseini? dekanato dekanui, kunigui, teol. lic. Vytautui Paukš?iui ir parapijos referentei Irenai Dambrauskaitei.
„Žuvo per kar?“
Karas ? Raseinius sugr?žo 1944 m.
rugpj??io m?n. pradžioje, kai ? miest? ?siverž? Raudonosios armijos daliniai. Vykdant vadinam?j? Kauno puolam?j? operacij? rus? daliniai miest? už?m? rugpj??io 9 d. ir jame laik?si iki rugpj??io vidurio, kai vokie?i? v?l buvo išstumti. Antr? kart? miestas užimtas spalio 7 d. vykdant Memelio (Klaip?dos) operacij?.
Kokios ?nirtingos kovos vyko mieste, rodo vienos – rugpj??io 9 d. kronika. 10 val. ryto rusai (39-osios armijos 84-ojo šauli? korpuso 158-oji šauli? divizija kartu su 5-?ja tank? armija) nuo Arškaini? pus?s ?siverž? ? miest? ir ?ia užvir? gatvi? kautyn?s. Vermachto daliniai atkakliai priešinosi – per dien? jie sureng? 7 ?nirtingas kontratakas, kurias r?m? intensyvi artilerijos ir minosvaidži? ugnis. Pagal rus? štabo duomenis, mieste vyko aršios kovos – „kiekvien? nam?, kiekvien? gatv? ir kvartal?“ teko šturmuoti. Pirmos m?ši? valandos didesn?s s?km?s neatneš? – 15 val. pranešta, kad 158-osios divizijos dešinysis flangas atkakliai kovoja d?l bažny?ios, kiti daliniai ? priek? nepasislinko. 39-osios armijos 1944 m. rugpj??io m?n. karini? veiksm? žurnalo duomenimis, tik 16 val. 30 min.
(kitur rašoma, kad baigiantis dienai) Raseiniai buvo visiškai užimti, ta?iau tolesnis puolimas ilgam laikui sustojo. Rugpj??io 14 d. vokie?iai prad?jo ryžting? kontrpuolim? (vyko net durtuv? kautyn?s naudojant rankines granatas) ir 12 val. pasiek? Arškainius. Nakt? vyko kovos prie Prabaudos, o 15 d. vakare mieste gyn?si rus? daliniai iš Raseini? pasitrauk?.
[2]Kelios ?nirting? m?ši? dienos miest? praktiškai sulygino su žeme, o dar lauk? tre?iasis m?šis. Nors dauguma miestie?i? sp?jo pasitraukti iš Raseini?, ta?iau taiki? gyventoj? auk? išvengti nepavyko. Kiek j? žuvo m?ši? metu, tiksli? duomen? n?ra, ta?iau bent iš dalies t? li?dn?j? statistik? gali pad?ti atkurti Raseini? parapijos mirties metrik? knygos. Deja, per kar? sudeg? beveik visas bažny?ios archyvas, taigi nutilus pab?kl? griausmui teko prad?ti naujas metrik? knygas. Pirmasis laidotuves fiksuojantis ?rašas jose padarytas 1944 m. spalio 13 d., kai buvo palaidotas minos sprogimo metu žuv?s Al?j? parapijos Girinai?i? kaimo gyventojas Steponas Zinkus. Vis tik iš pradži? didži?j? mir?i? kronikos dal? sudaro ?rašai apie m?ši? metu žuvusi? žmoni? laidojim?. Kitas dalykas, kad šie ?rašai ne visai tiksliai ir iki galo atspindi reali? pad?t?. Nors metrik? knyga oficialiai prad?ta 1944 m. spalio 13 d., ta?iau joje yra ir ankstesni? ?raš?, kurie ?traukti v?liau – ?ia yra rugpj??io 2, 13, rugs?jo 11 ir spalio 10 d. ?rašai. Pirm?j? pokario (nors 1944 m. ruden? ir žiem? – 1945 m. pavasar? dar galima laikyti karo laikotarpiu) met? mir?i? ir laidotuvi? kronikoje tiesiogini? karo veiksm? ar kit? jo pasekmi? (pvz., min? sprogim?) sukeltos mirtys už?m? gana ženkli? dal?.
1944 m. iš 116 mirties akt? daugiau nei pus? – net 76 sudar? karo aukos. 1945 m. iš 142 palaidot?j? karas ar jo palikimas mirties priežastimi tapo 22 žmon?ms, 1946 m. iš 113 mirusi?j? akivaizdžiai karo padariniai buvo kalti d?l vieno (?) žmogaus mirties, 1947 m. – iš 121 mirusi?j? karas pasiglemž? 5 gyvybes. 1948 m. iš 114 Raseini? parapijie?i? netek?i? tiesiogini? karo padarini? kaip mirties priežasties neužfiksuota.
Pasibaigus m?šiams ir atnaujinus bažnytini? apeig? lydimo laidojimo praktik? Raseini? ar kitose parapijos kapin?se darbo (?ia skai?iuojant tik smurtine mirtimi mirusius ir žuvusius žmones) kunigams ir duobkasiams tikrai netr?ko. Tokios karo auk? laidotuv?s vyko spalio 10, 13, 15, 16, 17, 19, 20, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 31 d. Ne mažiau ?temptas buvo ir lapkritis – ko gero, lengviau suskai?iuoti dienas, kai Raseini? kapin?se nebuvo kasamos naujos duob?s karo aukoms. Žuvusieji nuo karo nelaidoti tik lapkri?io 1, 3–4, 20–23, 25, 27, 30 d. Dažnai per dien? buvo laidojama ne po vien? velion?. Antai lapkri?io 15 d. kapai priglaud? 3, lapkri?io 9 d. – 4, o spalio 29 d. net 5 žuvusi?j? k?nus.
Metrikose užfiksuotos mirties datos rodo, kada Raseiniuose ir apylink?se buvo ypa? pavojingas metas. Atrodo, kad pirm?ja 1944 m.
vasaros karo auka tapo rugpj??io 1 d. nuo minos žuv?s Justinavos kaimo gyventojas Jonas Garbaliauskas (palaidotas rugpj??io 2 d.).
Rugpj??io 6 d. Rakavos kaime žuvo Julijona Šiugždien? ir jos dukra Jadvyga (palaidotos spalio 19 d.). Rugpj??io 7 d. po vien? mirt? užfiksuota Raseiniuose, Andrušai?iuose ir Kalnujuose (palaidoti atitinkamai spalio 19, lapkri?io 9 ir gruodžio 11 d.). 
[3]Rugpj??io 8 d. užfiksuotos 8 ž?tys – Norg?luose (2 žmon?s), Raseiniuose (3 žmon?s), Daineli?, Paišlynio ir Gabši? kaimuose (po 1). Beje, prie Paišlynyje žuvusio Tamošiaus Taroso pavard?s nurodyta santykinai netipin? mirties priežastis – „nušautas vokie?i?“. V?liau netektys Raseini? parapijie?ius aplank? rugpj??io 9, 10, 12, 14 dienomis (tuo metu vyko m?šiai miesto prieigose) Raseiniuose, Žievelišk?s, Norg?l?, Pagirio kaimuose. Atrodo, kad vokie?iams iš miesto išst?mus rus? armij? bent savait? buvo palyginti ramu, nes tik rugpj??io 20 d. Sukuriški? kaime žuvo Juozas Andrikis. Rugpj??io 25 d. Raseiniuose žuvo „nam? savininkai“ Jonas ir Pranciška Jokubauskai (abu palaidoti lapkri?io 10 d., kas pateik? žinias, nenurodyta, tik pažym?ta, kad beraštis). Rugpj??io 26 d. Aukštašlynio kaime žuvo Jonas Petraitis (palaidotas spalio 23 d.), rugpj??io 29 d. Raseiniuose žuvo Petronel? Butkien? ir Antanina Liaugodien? (palaidotos atitinkamai spalio 29 ir 31 d.).
Paskutini?ja metrik? knygoje užfiksuota to m?nesio auka tapo rugpj??io 30 d. Vidgin?s kaime (Šimkai?i? vls?.) „per kar? bombos sudraskytas“ Viktoras Vytautas Survila (palaidotas 1945 m.
balandžio 15 d., nors pažyma apie mirt? išduota 1944 m. gruodžio
1 d.).
Rugs?jo m?n. Raseiniuose užfiksuota tik viena tiesiogiai karo veiksm? sukelta netektis – 20 d. žuvo Antanas Rudžianskas (palaidotas spalio 31 d.). Spalio m?n. taip pat minima tik viena mirtis, kurios priežastis – „žuvo per kar?“. Pagal toki? mirties priežast? priešpaskutine karo auka Raseiniuose tapo 80-met? senut? Veronika Narušyt? („svetim? karšinama“, palaidota lapkri?io 18 d.). Paskutin? kart? mirties priežastis „žuvo per kar?“ nurodyta lapkri?io 10 d. Andrušai?i? kaimo ?kininko Kazio Stausko 
[4]mirties metrikoje (palaidotas lapkri?io 13 d.).
Kyla klausimas, ar buvo galima išvengti bet dalies ši? mir?i?. Ir ?ia v?l tenka atsigr?žti ? n?dienos Ukrain?. Net primygtinai raginami žmon?s neretai atsisako evakuotis, palikti savo namus ir paskui ž?sta nuo artilerijos sviedini?, bomb? ar tampa okupant? aukomis. Matyt, toki? atvej? b?ta ir 1944 m. Raseiniuose.
Jau min?jome, kad ši statistika n?ra išsami, taigi negali b?ti laikoma tikslia. Ta?iau ji atskleidžia kai kuriuos to meto ypatumus, kurie dabar gali pasirodyti sunkiai suprantami (jei neprisimintume n?dienos Ukrainos tragedijos). 1944 m. ruden? ir žiemos pradžioje Raseini? kunigams teko laidoti žmones, kuri? mirties priežastis ?vardinta trumpai – „žuvo per kar?“ arba „minos sudraskytas“. Ta?iau tik dvejas tokias laidotuves bent iš dalies galime laikyti „normaliomis“ – tai jau min?tas rugpj??io 1 d. žuv?s Justinavos kaimo gyventojas J. Garbaliauskas ir rugpj??io 8 d. žuvusi Norg?l? kaimo ?kinink? Ona Norvilien?, kuri buvo palaidota rugpj??io 13 d. Visais kitais atvejais nurodžius mirties priežast? „žuvo per kar?“ mirties dien? ir laidotuves skyr? ne mažesnis nei m?nesio laiko tarpas.
Labai tik?tina, kad tada karo siaubiamuose Raseiniuose ir j? apylink?se buvo labai panaši situacija, koki? dabar matome Mariupolyje ir kituose „ork?“ siaubiamuose Ukrainos miestuose. Žmon?s tiesiog negal?jo padoriai palaidoti žuvusi? savo artim?j? ar kaimyn? ir jie buvo užkasami laikinuose kapuose. Oficialiai užfiksuotas tik vienas toks atvejis, kai rugpj??io 30 d. Vidgin?s kaime nuo bombos žuvo min?tas
V. V. Survila. Metrik? knygoje šalia jo pavard?s liko mirties aplinkybes paaiškinantis ?rašas „laikinai vietoje buvo palaidotas“. Tik?tina, kad toki? atvej? buvo žymiai daugiau, tik jie liko neatspind?ti. Ta?iau gal?jo b?ti ir kit? toki? pav?lavusi? laidotuvi? priežas?i?. Labai tik?tina, kad nesp?j? iš miesto pasitraukti gyventojai žuvo m?ši? metu ir j? palaikai griuv?siuose buvo rasti tik v?liau, ? miest? sugr?žtant taikiam gyvenimui. Matyt, taip atsitiko ir su min?tais raseiniškiais „nam? savininkais“ Jokubauskais.
„Minos sudraskytas“
1944 m. spalio pradžioje Raseini? apylink?se nutilus m?ši? trenksmui ir frontui nusiritus ? vakarus gyvenimas dar negreitai sugr?žo ? ?prastas v?žes, nes karas toliau negailestingai rinko savo mir?i? duokl?. Tik netik?tos mirties priežastis dabar buvo nurodoma kita – „minos sudraskytas“. Formaliai pirm?ja minos auka tapo anks?iau min?tas rugpj??io 1 d. žuv?s Justinavos kaimo gyventojas J. Garbaliauskas, nors š? ?vyk? galima laikyti beveik atsitiktiniu. Minos Raseini? krašto žmones prad?jo šienauti nuo spalio pradžios. Jau spalio 6 d. užfiksuotos trys tokios mirtys Kadagyn?s kaime – tada žuvo Vladas Janaitis ir seserys Anastazija bei Eleonora Samaityt?s („tradiciškai“ – laidotuv?s ?vyko po m?nesio, lapkri?io 9 d.). V?liau spalio m?n. ž?tys nuo min? užfiksuotos 9 d. (2 žmon?s), 15 d. (1), 22 d. (3), 23 d. (2), 25 ir 26 d. (po 1) ir 31 d. (1).
Žuvusieji po spalio 9 d. žemei buvo atiduodami grei?iau – ž?ties dien? ir laidotuves skirdavo 1–3 dienos. Nors ir šiuo atveju pasitaik? išim?i?. Spalio 15 d. Raseiniuose žuv?s gimnazistas Romanas Dukauskas buvo palaidotas t? pa?i? dien?, o metrikoje liko ?rašas „žmon?s palaidojo“.
Lapkri?io m?n. min? sprogimai at?m? dar 18 gyvybi?, gruodžio m?n. – 10. Š? m?nes? atsiranda ir kit? smurtini? mir?i? priežas?i? – gruodžio 12 d. „nuo padarytos žaizdos“ mir? Daineli? k. gyventojas Jonas Rusas.
1945 m. sausio m?n., matyt, d?l ?šalusios žem?s ir santykinai mažesnio žmoni? aktyvumo, laidotos tik dvi min? aukos – sausio 19 d.
Kaimel?s k. žuvo trylikametis Romualdas Rugys, o sausio 30 d. mina pasiglemž? keturiolikme?io Slabados k. gyventojo Felikso Stoškevi?iaus gyvyb?. Min? auk? skai?ius ženkliai prad?jo augti pavasar?, pradedant kovo 23 d., kai Bili?n? ligonin?je nuo minos padaryt? sužalojim? mir? vienuolikmetis Raseini? gyventojas Petras Ma?iulis. Balandžio m?n. minos pražud? 5 žmones, geguž?s – 2, birželio – 1. V?liau sprogmen? auk? pasitaiko retai – antai tokia mirties priežastis nurodyta 1947 m. liepos 9 d. Raseiniuose žuvusi? dešimtme?i? Bernardo Stankevi?iaus ir Kazimiero Meškausko mirties metrikose – „nelaimingas ?vykis – sviedinio ar minos sudraskytas“. T? pat met? spalio 31 d. Arškaini? kaime nuo „prieštankin?s granatos“ žuvo 7 ir 6 met? amžiaus vaikai ?eslovas Gudavi?ius ir Jonas ??sna.
Raseini? bažny?ios mirties metrik? knygos n?ra visiškai išsamus statistikos šaltinis, nes fiksuoti tik tie mirties atvejai, kai mirusiuosius laidojo Raseini? kunigas ar bet jam buvo pranešta apie ?vyk?. Deja, dalis tokios li?dnos statistikos duomen? (ypa? iš aplinkini? kaim?) ? min?tas knygas nepateko. Antai 2006 m. išleistoje knygoje „Dienynas“ Pranciškus Šleževi?ius mini ne vien? nuo min? žuvus? žmog?. Anot jo, po karo Kalnuj? apylink?se žuvo „Jonas Jonaitis, Jonas Veseckis, Viktoras Fiodorovas, Žuveliški? – Juozas Puidokas su vienu vaiku, Užkalnupi? – du broliai Alijošiai – Antanas ir Viktoras, du Survil? vaikai ir dar daug žmoni?, kuriuos po daugelio met? jau sunku prisiminti.“ Raseini? parapijos mirties metrik? knygose minimi tik broliai Alijošiai, kiti galb?t ?rašyti Kalnuj? parapijos metrik? knygose.
Jausming? liudijim? apie min?tus „Survil? vaikus“ 2015 m. išleistoje knygoje „Likimo užkodavimas“ pateik? rašytoja Janina Survilait?: „1946 metais birželio 29-?, švento Petro ir Povilo dien?, prie Piliakalnio nuo minos žuvo mano du broliukai: Eugeniukas (11 met?) rinkdamas atšlait?je žemuoges nety?ia užlip?s ant minos susisprogdino pats, mirtinai sužeid? netoli esant? broliuk? Juozuk? (14 met?) ir lengvai sužeid? vyriausi? brol? Algird? (15 met?). Pasikinkiusi arkl?, Mama vež? sunkiai sužeist? Juozuk? ? laikin? Bili?n? ligonin?. Ten Juozukas fel?erio Lazdausko operuotas, ta?iau išgelb?ti nuo mirties nepavyko. Visada apima silpnumas, kai prisimenu Mamos kryžiaus kelion?. ?siguldžiusi ? vežim? mirus? mylim? s?nel?, ji raudodama 15 kilometr? iš Bili?n? viena parvažiavo namo, o ?ia jos lauk? dar vienas likimo sm?gis – jau sp?tas surinkti iš sudraskyt? gabal? ir užkaltas skubiai sukaltame karstelyje sode, senos obels pav?syje, gul?jo jos jauniausias berniukas – šviesiaplaukis m?lynakis, be galo patiklus, paslaugus ir prie jos labai prisiriš?s, puikiais pažymiais k? tik baig?s pradin? mokykl? Eugeniukas.“ T? skausm? visam laikui išsaugojusi J. Survilait? ?amžino broliuk? atminimui skirtame eil?raštyje „Sesul?s rauda“: „Gaiv? ir rasot? švento Petro ryt? / Saulei patek?jus dvi žvaigždel?s krito <...> Deg? vaško žvak?s. Verk? paukš?i? kelias, / Kai juo iškeliavo mano du broleliai…“
Min? ir dabar randama Raseini? krašto žem?je, tokie radiniai primena istorij?. Atrodo, kad visos šios šiurpios istorijos jau seniai Lietuvoje ir Raseini? krašte tapo praeitimi, kuri? primena tik vadov?liai, amžinink? memuarai, archyviniai dokumentai. Ta?iau Ukrainai tai ne istorija, žinios apie žuvusius nuo min? yra 2022 met? kasdienyb?s dalis. Deja, net ir gerokai ?žengus ? XXI a. pakanka kiekvien? ryt? ?sijungti radij? ar televizori?, atsiversti laikrašt? ar pasižvalgyti po interneto platybes, kad suprastume, koks trapus m?s? pasaulis ir kaip greitai neprognozuojamo kaimyno d?ka taiki kasdienyb? gali virsti šiurpia karo kronika.