Ugnė TIMONYTĖ
[1]
Visą sausį spaudoje bei internetiniuose portaluose šmėžavo informacija apie įvykius „Valstiečių laikraštyje“, dar taip neseniai buvusiame vienu populiariausių leidinių, o ypač kaimiškuose rajonuose. Šį laikraštį neseniai iš Gedimino Žiemelio valdomos bendrovės nusipirko leidinių grupė „Balsas.lt“. VL žurnalistai sakosi iš naujo išgyvenę sausio 13-ąją, nes jiems būtent anų įvykių fone teko spręsti klausimą būti, ar nebūti šiandienlaisvai, demokratinei spaudai. Niekam ne paslaptis, jog didžiuosius leidinius jau seniai perėmė įvairios struktūros, jos valdo daugelį TV kanalų. Pasak kolegų iš VL, jei dar liko laisvas žodis, tai jis liko provincijoje, tokiuose laikraščiuose kaip „Alio, Raseiniai“. „Valstiečių laikraštis“ prieš verslo magnatus krito vienas paskutiniųjų, 2007-ųjų pavasarį, o tikrą demokratijos smaugimą šio leidinio žurnalistai pajuto prieš pat šiųmečius Naujuosius Metus, kuomet laikraštis buvo parduotas „Balsui.lt“.
Naujametinė „dovanėlė“
Po naujametinių švenčių į darbą susirinkę VL žurnalistai savo elektroninėse pašto dėžutėse rado išplatintą nurodymą iki sausio 14 d. įsigyti verslo liudijimus ir čia pat buvo prikabinta atmintinė, kaip tai reikėtų padaryti. Verslo liudijimus liepė išsiimti ne tik žurnalistams, bet ir visiems likusiems kitų specializacijų VL darbuotojams.
Kaip prisimena kolegos iš VL, dar prieš Naujuosius Metus redakcijoje buvo apsilankiusi naujųjų savininkų bendrovės atstovė Aušra Kurtkutė, kuri užsiminė, jog po
Naujųjų Metų visi turės išsiimti verslo liudijimus. Girdi, taip dirba visi „Balsas.lt“, taip būsią ir VL. Žurnalistams priminus, jog tokie dalykai būtų neteisėti ir tai nusižengtų įstatymams, nes žurnalistika nėra sąraše veiklų, kur galima pasiimti verslo liudijimą, „valstiečių“ generalinis direktorius Žanas Panovas kirto iš peties: „Dar ne tokius stuburus sulaužėme“. Į klausimą, ar jie nebijo, jog patikrins Darbo inspekcija ir kitos institucijos, Ž. Panovas atkirto: „Mes turime būdų su jais susitarti“.
Kolektyvinis pareiškimas
Tačiau VL žurnalistai nesutiko būti naujųjų ponų marionetėmis ir atsisakė nusižengti įstatymams, su kuo jie patys daug metų kovojo. Sausio 4 d. jie parašė kolektyvinį pareiškimą savo darbdaviams ir pareiškė, jog jie nesirengia užsiimti veikla, kuri yra neteisėta, nes Lietuvos įstatymai nenumato galimybės dirbti žurnalisto, dizainerio–maketuotojo, kalbos redaktoriaus, dailininko darbą pagal verslo liudijimą. Jeigu VMI nustatytų, kad asmuo dirba tokį darbą, o yra
išsiėmęs verslo liudijimą, tarkim, vertimo veiklai (įskaitant nedidelės apimties spausdinimą), jam gali būti skiriama 500-1000 litų bauda. Atkreiptas dėmesys ir į tai, jog įsigydami verslo liudijimus, žurnalistai prarastų socialines garantijas (pašalpą ligos atveju, taip pat netekus darbo ir kt.). Vieningai buvonutarta neteisėtiems reikalavimams nepaklusti. Tuo pačiu pagalbos buvo kreiptasi į Lietuvos žurnalistų sąjungą, apie tai buvo informuotos Valstybinė mokesčių ir Valstybinė
darbo inspekcijos.
Pirmosios aukos
Ilgai neteko laukti ir darbdavių atsako. Netrukus atleidimo iš darbo lapelius gavo pirmieji trys pasirašę kolektyvinį pareiškimą: Arvydas Jockus, Lina Pečeliūnienė ir Virga Mačėnaitė. „Žanas Panovas, pasikvietęs mane pokalbiui, pasakė tiesiai: „Arba imiesi verslo liudijimą, arba eini iš darbo“. Tada aš pradėjau jo klausinėti, ką jie man gali pasiūlyti mainais už nusižengimą įstatymui? Koks bus mano atlyginimas? Kur garantija, jog aš gausiu dabar žadamą atlyginimą? Man atsakė, jog jokių garantijų niekas nedalins, jokios raštiškos sutarties su mumis nebus sudaryta.“ V. Mačėnaitė sakosi negavusi atsakymo ir kaip būtų jos motinystės reikalų atveju? Juk ji yra jauna ir laikas galvoti apie vaikus. Girdi, kai bus problema, tuomet mes ją ir spręsime. „Pasiteiravau, o kaip bus su pensija? Nuo kokios sumos ji man bus skaičiuojama? Atsakė, jog nuo 400 litų. Ir čia pat sarkastiškai nusijuokė: tu dar jauna, ko suki galvą tokiais klausimais.“ Tačiau, pastebi žurnalistai, jie šio to darbdavį jau išmokė – atleisti žmogų pagal įstatymus: įteikti įspėjimo apie atleidimą lapelį, išmokėti priklausančias kompensacijas ir pan. Iki sausio 4-osios žmonės
buvo išspiriami „savo noru.“
Inspekcijos mato pažeidimus
VL žurnalistai dėkingi Lietuvos žurnalistų sąjungai (LŽS), kuri apie galimus darbo santykių slėpimus informavo Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) ir Valstybinę
darbo inspekciją (VDI), o šios negaišuodamos pradėjo patikrinimą. Jo rezultatų kolektyvas kol kas nežino. Į paviešintą informaciją sureagavo ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kuri paragino leidėjus būti socialiai atsakingais, nepažeidinėti įstatymų ir neversti žmonių likti be socialinių garantijų.VMI ir VDI pabrėžia, kad žurnalisto veiklai verslo liudijimo nėra, o dirbti pagal kitokios veiklos verslo liudijimą negalima. Dėl tokių piktnaudžiavimų perspėjo ir VMI, kuriai nėra paslaptis, jog bendrovės, siekdamos išvengti mokesčių, faktiškai įmonėje dirbančius žmones paverčia individualią veiklą vykdančiais verslininkais, taip išvengdamos prievolių, susijusių su gyventojų pajamų mokesčio, socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimu.
SADM vadovai priminė, kad dirbant tik pagal verslo liudijimą yra draudžiamasi privalomuoju sveikatos draudimu ir pensijų draudimu (tik pagrindinei pensijų daliai), taigi, nei ligos, nei motinystės atveju ar netekus darbo socialinio draudimo išmokos nepriklausytų, o ir pensija bus uždirbama nedidelė. Privalomuoju sveikatos draudimu taip pat tektų draustis patiems.
Įkūrė profsąjungą
Lietuvos žurnalistų padangėje iki čia aprašomų įvykių nebuvo profsąjungų. VL sausio 13-osios išvakarėse į ją susibūrė. Pasak Nemakščių ūkininkės Stanislavos Pratašienės, „vajėzau, kas per laikai atėjo, jei net žurnalistams į profsąjungas reikia burtis, jog apgintų ir savo teises, ir pačios Lietuvos įstatymus“. Profsąjungos pirmininke buvo išrinkta ilgametė šio laikraščio darbuotoja Irma Dubovičienė. Tačiau ir čia neapsieita be incidentų: pats vyr. redaktorius Stasys Jokūbaitis pasikvietė keletą darbuotojų ir pareikalavo iki sekančio ryto iš profsąjungos išstoti, antraip jie būsią atleisti. Ir tai buvo dar vienas smūgis žurnalistams, nes jie nai-
viai tikėjo, jog bent redakcijos kolektyvas liks viename kumštyje, vadovas bus su jais. Deja…
Žurnalistai sprogimo nebijo
VL žurnalistai sakosi suprantą, jog viešumon jų iškelta problema gali „išsprogdinti“ visą bendrovę. Jei VMI išties rimtai ją patikrins, beveik neabejojama, jog baudos už pažeidimus bendrovę gali ir pribaigti. Ir tai rodo ne ką kita, o tik tai, jog žurnalistai pakilo į kovą ne dėl savo kailių, ne dėl darbo vietų ar uždarbio, o dėl pačios spaudos laisvės. Jie veikiau renkasi visi likti be darbo, nei eiti prieš savos valstybės įstatymus bei vykdyti verslo grupuočių užsakymus. Ir tai buvo
labai simboliška sausio 13-osios fone. „Nebūtume drįsę pagalvoti,jog po 20-ties metų reikės vėl kovoti dėl demokratijos išlikimo. Bet kartu didžiuojamės, jog mes išlikome teisūs ir vieningi kaip ir tą sausio 13-ąją“,- bendras VL žurnalistų balsas.
Kas už „Valstiečio“?
Tačiau, kad ir kaip įvykiai šioje istorijoje bepasisuktų, tokio laikraščio, koks jis buvo, jau nebėra. Jame – jau kitokios „vertybės“. Kaip nebėra ir daugelio profesionalų, dirbusių šiame laikraštyje, kiti jų dar „laukia eilės“ su atleidimo lapeliais.
Visiems labai įdomu, o kas iš tikrųjų stovi už VL? To nežino ir patys žurnalistai. Jie tik spėja, jog tai veikiausiai susiję su politikais. Linai Pečeliūnienei jau pirmosiomis savininkų pasikeitimo dienomis buvo pasakyta, jog jos politinių apžvalgų šiam laikraščiui nebereikės. Jau dabar, kol L.Pečeliūnienė, beje, savo prigimtimi ariogalietė, atidirbinėja atleidimo lapelyje nurodytą laiką, įprastinėje jos komentaro vietoje atsirado Gedimino Vagnoriaus „politinės įžvalgos“.
Klaidžioja gandai, jog ir Žiemeliai iš VL niekur nedingo, jie, neva, tik šitaip sumėtė pėdas, nes pernelyg jau ilgas negražiai visuomenėje skambančių darbų šleifas paskui juos vilkosi ir prieš rinkimus. Krikščionimis besivadinančiai partijai tai ne itin paranku. Dar kiti bando tikinti, jog visa tai atsiduoda „šviežiais agurkėliais“. Žodžiu, gandų daug ir įvairių, o jais, kaip sakoma, norite tikėkite, norite ne, tačiau tikra yra tai, jog tokio VL, koks jis kadaise buvo, jau nebebus, kaip nebelieka ir jį rengusių žurnalistų. Juos sutiksime jau kituose leidiniuose, galbūt ir „Alio, Raseiniuose“.