1944–1960 m. Raseini? krašto partizaninio karo atmintis

Jonas BRIGYS,
Raseini? Marcelijaus Martinai?io
viešosios bibliotekos vyr. bibliotekininkas
[1]Lietuvos karybos istorija apima daugel? reikšming? m?ši?, kov?, lemting? kar?, mena t? kov? herojus. Paskutinio tokio karo š?viai Raseini? krašte nuskard?jo palyginti neseniai – tik prieš 60 met?.
Prab?gus 30 met? nuo Lietuvos nepriklausomyb?s atk?rimo pirmiausia prisimename 1988–1991 m. ?vykius, S?j?d?, Kovo 11-osios akto signatarus. Ta?iau ši? lemting? poky?i? pagrindai buvo dedami pokaryje, partizaninio karo m?šiuose. Iki šiol n?ra sudarytas išsamus t? atmintin? ?vyki? dalyvi? s?vadas, j? kovos memorialas, nors šaltini? ir literat?ros netr?ksta.
Vykdant jau kelet? met? besit?siant? projekt? „Raseinistikos enciklopedija“ parengtas pokario kovose dalyvavusi? žmoni? vardynas. Pristatomu elektroniniu leidiniu bandoma bent iš dalies užpildyti tam tikr? Raseini? krašto (j? suprantame kaip dabartinio Raseini? rajono teritorij?) laisv?s kov? istorijos sprag?, priminti žmones, kurie Lietuvos laisvei aukojo ne tik savo laisv? ir gyvyb?, bet ir artim?j? žmoni? gyvenimus, aktyviai ir s?moningai patys dalyvavo kovose ar r?m? partizanus. Gali kilti klausimas, kod?l vardyno kraštutin?s datos apima ne ?prast? laikotarp? – 1944–1953, o 1944–1960 m. Nors pagrindin?s laisv?s kovos baig?si 1953 m., tada pasibaig? ir masini? represij? laikotarpis, daugiau ? Rytus nebedund?jo tremtini? ešelonai, ta?iau Lietuvos miškuose dar buvo lik? [2]pavieni? partizan? ar nedideli? j? b?ri?. 1959 m. rugpj??io 2 d. Grajauskuose žuvo paskutinis Raseini? rajone kovoj?s partizanas Zenonas Lenartavi?ius, iki tol buvo sekami jam prieglobst? teik? žmon?s. 1960 m. rugpj??io 13 d. Ariogaloje legalizavosi vienas iš paskutini?j? laisv?je likusi? partizan? Juozas Valantinas. Iš tikr?j? tai buvo tik tam tikra KGB „vieš?j? ryši? akcija“ – J.Valantinas jau 1953 m. buvo KGB užverbuotas ir tapo agentu smogiku „Kaštanu“. Faktiškai paskutin? laisv?je likus? Raseini? krašto partizan? Juoz? Dervinsk? KGB nuo 1955 m. buvo „pamet?“ ir tik 1960 m. apie j? v?l gauta agent?rini? žini?. Gaila, šio partizano tolesnio likimo išaiškinti nepavyko. Taigi 1960 m. metus pagr?stai galima laikyti tam tikra istorine riba, ženklinan?ia partizaninio karo Raseini? krašte pabaig?.
Per pusantro dešimtme?io užtrukus? partizanin? kar? jo kovose s?moningai dalyvavo ar buvo ?traukti t?kstan?iai žmoni? ir surinkti bent minimalius biografinius duomenis apie visus juos praktiškai ne?manoma. Vis tik didel? dalis ši? žmoni? buvo užfiksuota represini? strukt?r? dokumentuose, paliko p?dsakus žmoni? atmintyje. Pirmiausia informacija vardynui rinkta iš leidinio „Laisv?s kov? aukos Piet? Žemaitijoje“ (1998 m., 2-asis leidimas) (LKA). Toliau vardynas papildytas duomenimis iš Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo centro represuot? asmen? s?vad? (LGG), kurie apr?pia 1944–1953 m. Šis daugiatomis leidinys dar nebaigtas leisti – 2020 m. pradžioje pasirod? 1950–1953 m. laikotarp? apiman?io tomo pirmoji dalis. Gaila, ta?iau šiame leidinyje gana dažnai nenurodoma, d?l kokios „kalt?s“ vienas ar kitas asmuo represuotas, tod?l ne visada galima identifikuoti partizanus, r?m?jus, ryšininkus, pogrindini? [3]organizacij? (OS – organizacinis sektorius) narius. Dar vienas šio šaltinio ypatumas – jame didžiausias d?mesys skirtas asmen? likimui po su?mimo, kalinimui, ta?iau beveik n?ra žini? apie j? veikl? iki arešto ar ž?ties.
Ši? sprag? padeda užpildyti Lietuvos ypatingojo archyvo KGB dokument? skyriaus bylos (LYA), jose sukaupta daug informacijos apie partizaninio karo dalyvius, j? „nusikalstam?“ veikl?. Kita vertus, šiose bylose esantys duomenys toli gražu ne visada išsam?s ir teisingi, daugeliu atvej? iškraipytos pavard?s, vardai, vietovardžiai. D?l min?t? aplinkybi? bandant iš ?vairi? šaltini? surinkt? medžiag? susisteminti tik?tinos klaidos, galimi atvejai, kai tas pats asmuo ? vardyn? ?trauktas kelet? kart?. Kita vertus, LKA aprašytus asmenis irgi ne visada galima patikimai identifikuoti; nemaža atvej?, kai nurodoma tik partizano pavard?, lieka neaišku, ar minimas asmuo s?moningai dalyvavo ginkluotoje kovoje, ar nukent?jo arba žuvo d?l atsitiktini?, nepalankiai susiklos?iusi? aplinkybi?. Be to, duomenys surinkti daugiausia iš liudinink? pasakojim?, o per kelet? dešimtme?i?, prab?gusi? po audring? pokario met?, prisiminimai ne visada išliko pilni ir tiksl?s.
Partizaninio karo kovoms (tarp j? ir Raseini? krašte) skirta ne viena knyga, ta?iau vardynas buvo baigiamas sudaryti karantino s?lygomis ir dirbant nuotoliniu b?du daugelis t? leidini? liko nepanaudota (išimtis profesoriaus Alfonso Vaišvilos „Nenusilenkusi Šiluva“ ir M.Martinai?io „Mes gyvenome“). Tikim?s, kad ateityje bus galimybi? gr?žti prie šio darbo, vardyn? papildyti naujomis pavard?mis ir faktais, ištaisyti pasteb?tas klaidas ir netikslumus.
[4]Kov? dalyvi? biogramos daugeliu atvej? yra labai trumpos, pateikia tik minimali? informacij? apie aprašom? asmen?. Viena vertus, tai l?m? panaudot? šaltini? specifika – anks?iau min?tuose žinynuose retai kada pateikiamos išsamesn?s biografijos. Antra vertus, šiame straipsnyje pristatomas informacijos išteklius skirtas pirmiausia suregistruoti ir ?vardyti kovose dalyvavusius asmenis, o detalesnis j? žygi? ir veiklos tyrimas bei aprašymas peržengia darbo r?mus. Dar viena d?mesio verta aplinkyb? – daug informacijos vis dar gl?di LYA agent?rin?se ir baudžiamosiose bylose, ta?iau joms ištirti reikia daug laiko ir materialini? ištekli?. Vienas iš toki? verting? ir jau perži?r?t? šaltini? – Raseini? KGB skyriuje pildytos vadinamosios literin?s bylos „Sovietin?s konstitucin?s santvarkos apsauga“ (LYA f.K-11 ap.2 b.990, 991, 992, 993, 995), jose kaupta informacija apie represuotus asmenis. Didži?j? ši? byl? dal? sudaro KGB darbuotoj? parengtos pažymos – daugiau ar mažiau išsamios partizan?, r?m?j?, ryšinink? baudžiam?j? ir tremties byl? santraukos.
Šiose bylose taip pat sukaupta informacija (gaila, nedetali) apie po pirmo kovos pusme?io iš partizan? b?ri? pasitraukusius ir vadinam?j? legalizacij? per?jusius kovotojus – 1945 m. vasario 9 d. LSSR vyriausyb? paskelb? atsišaukim? ? lietuvi? taut?, žadant? „dovanoti“ pasipriešinimo dalyviams j? „kaltes“. Anot istoriko K?stu?io Kasparo, Raseini?–K?daini? aps. ir šiaur?s ryt? Aukštaitijoje toki? kovotoj? buvo, bet daugiausia iš jaunesni?, t. y. neseniai veikian?i?, ir ne toki? aktyvi? partizan?, kurie gal?jo nesukeldami ?tarimo užsiregistruoti kaip veng? mobilizacijos. Neretas toki? legalizacij? per?jusi? partizan? v?liau tapo b?ri? r?m?jais, ryšininkais, OS nariais ir d?l to buvo persekiojami. Ta?iau buvo ir kitoki? atvej?, kai buv? partizanai tapo stribais.
Aptartos bylos apima tik nedidel? dal? LYA saugomo informacijos masyvo, nes didži?j? jo dal? – apie 200 000 tom? – sudaro partizan?, ryšinink?, r?m?j? baudžiamosios bylos (LYA f.K-1 ap.58). Neretai vien? toki? byl? sudaro keli ar net keliolika apie 300 lap? apimties tom?. Tikim?s, kad ateityje bus galimybi? š? darb? prat?sti ir vardyn? papildyti ne tik naujais vardais, bet ir prapl?sti istorin? pasakojim?.
Raseini? Marcelijaus Martinai?io viešosios bibliotekos internetin?je svetain?je (Raseinistikos skyrelyje) paskelbtame elektroniniame leidinyje „Raseini? krašto partizaninio karo dalyvi? vardynas. 1944–1960 m. Partizanai, r?m?jai, ryšininkai, pogrindini? organizacij? nariai“ pateiktos daugiau kaip 2 200 biografij? neapima vis? Raseini? krašte vykusio partizaninio karo dalyvi? ar ? šias kovas ?traukt? asmen? – kažin ar toks absoliu?iai tikslus ir išsamus s?vadas iš viso ?manomas. Kita vertus, kad b?t? atskleista visa to meto ?vyki? palet?, nepakanka pateikti tik vienos kovojan?ios pus?s dalyvi? s?rašo (galima pagalvoti ir apie partizanini? kov? kronikos sudarym?). Juk partizanai su kažkuo kovojo ir jei mes pirmiausia prisimename herojus, tai teisyb?s d?lei nereik?t? pamiršti ir antiheroj?. Negalutiniais duomenimis, 1944–1953 m. dabartinio Raseini? rajono teritorijos strib?, vadinam?j? liaudies gyn?j?, b?riuose tarnavo iki 800–900 asmen?. T? ?vyki? dalyviai buvo etatiniai NKVD-MGB-KGB darbuotojai (apie 100 asmen?), taip pat sovietiniuose partiniuose-administraciniuose organuose dirb? žmon?s.
Dar viena šio karo dalyvi? grup? yra Raseini? rajone apie 600 nuo partizan? (gal ne vien nuo j?) kulk? žuvusi? aktyvist?, sovietin?s valdžios kolaborant?, j? šeim? nari?. Tai dabar re?iau minimos pokario ?vyki? kronikos puslapis – žuvusi?j? artimiesiems šios partizaninio karo aukos (neži?rint j? tikros ar tariamos kalt?s) daugeliui met? liko sunkiai gyjan?ia žaizda. Propagandiniais tikslais ši? asmen? s?rašai paskelbti dar 1967 m. („Kruvinos žudik? p?dos. Nacionalist? antiliaudin? veikla pietin?je Žemaitijos dalyje“), leidyklos „Gair?s“ naujai išleisti prieš kelet? met?.
Tikim?s, kad pristatomas kovotoj? vardynas ne tik papildys jau esam? informacij?, bet ir paskatins aktyviau ja dom?tis, gilintis ? palyginti nesenos Raseini? krašto istorijos puslapius, ieškoti ir atrasti.