2011 MET? PAVASARIS DARŽE

KO­D?L KAR­T?S RI­DI­K?­LIAI?

dr. Juozas Jurkšaitis

Ri­di­k?­liai – m?gs­ta­ma m?­s? dar­žo­v?. Ypa­tin­gi jie tuo, kad la­bai grei­tai už­de­ra, tik ket­ver­t? sa­vai­t?­li? tenka lauk­ti. S?­ja­mi, kai vos dir­va pra­dži?s­ta, rau­na­mi, kai ki­tos dar­žo­v?s tik dyg­ti pra­de­da… Ver­ti­na­mi ri­di­k?­liai už tai, kad tu­ri daug vi­ta­mi­n?, mi­ne­ra­li­ni? me­džia­g?. Juo­se yra fer­men­t?, ku­rie ge­ri­na me­džia­g? apy­kai­t?, virš­ki­ni­m?. O pe­rša­lus ar su­si­rgus kv?­pa­vi­mo ta­k? li­go­mis, ri­di­k?­lis var­to­ja­mas kaip pro­fi­lak­ti­n? prie­mo­n?. Kai vais­tai šian­dien to­kie bran­g?s, ri­di­k?­lis – kaip ma­žy­tis, pi­gus svei­ka­tos ka­muo­l?­lis…

Pa­lan­kiau­sia te­mpe­ra­t?­ra ri­di­k?­liams yra 16-20°C. Kai šil­?iau, pa­vyz­džiui, po­lie­ti­le­ni­nia­me šilt­na­my­je vi­dur­die­n?, dar ne­pa­lais­ty­ti jie už­au­ga per ašt­r?s, kar­to­ko sko­nio ar kar­tais net ne­iš­au­gi­na šak­nia­vai­sio. Nes­ka­n?s, net pa­ki­tu­sios for­mos ri­di­k?­liai b?­na su­puo­lu­sio­je, ne­?­tr?š­to­je dir­vo­je ar per tan­kiai pa­s?­ti. O kaip daž­nai d?l vi­so to ap­kal­ti­na­ma s?k­le­l?…

Dar ne­pa­ty­r? dar­ži­nin­kai pei­kia s?k­l? d?l to, kad ri­di­k?­liai vi­dur­va­sa­ry­je pra­stai už­de­r?­jo – šak­nia­vai­siai lyg kem­pi­n?, jo­kio su­ltin­gu­mo. O pa­mirš­ta, jog ri­di­k?­lis – šiau­rie­tis, jam va­sa­r? per daug švie­sos ir ši­lu­mos. To­d?l ri­di­k?­lius s?­ja­me anks­ti pa­va­sa­r? ar ru­de­niop. Ta­da ir s?k­la bus ge­ra!

Dar dvi pa­pras­tas tie­sas ver­ta ži­no­ti dar­ži­nin­kui, au­gi­nan­?iam ri­di­k?­lius. Pir­ma – juos rei­kia daž­nai lais­ty­ti, o karš­tes­n?­mis die­no­mis, ypa? šilt­na­my­je, net kas die­n?. Ir kad pe­rmirk­t? že­me­l? bent per sprin­d?. Ant­ra – azo­to tr?­šo­mis ri­di­k?­li? pa­tar­ti­na vi­sai net­r?š­ti. Tuo la­biau, kad j? ve­ge­ta­ci­ja trum­pa, nes­p?s azo­tu pa­si­nau­do­ti, jo su­virš­kin­ti. Daž­niau­siai tik veš­li? la­pi­j? iš­au­gins, bet ne šak­ne­les.

Keli žodžiai apie kai kurias naujas veisles. FARAON – ?ekiška veisl?, augintina šiltnamiuose ir po dangomis. Šakniavaisiai stamboki, apie 25 g svorio, šviesiai raudoni, vidus baltas, švelnaus skonio. APACHE H – ankstyvas pranc?ziškas hibridas. Tinka auginti nuo pavasario iki rudens. Šakniavaisiai 4-5 cm ilgio, raudoni su baltu galiuku, malonaus skonio. Po kurio laiko galime auginti ir m?s? taip pam?gtus ankstyvus lietuviškus ridik?lius ŽARA, kuri naujai atestuota ir pripažinta konkursiniuose bandymuose.

Ir dar vienas patarimas. Ankstyv?j? daržovi? lysv?je patartina s?ti kelias ridik?li? veisles. Vien? – ankstyv?, kit? – vidutinio ankstyvumo, tre?i? – v?lyv?. Taip neperaug?, neapkart? ridik?liai m?s? stal? džiugins net tris savaites.

^{[1] [2]}GRIEŽ?IAI – NEPELNYTAI PAMIRŠTI

Griež?iai – m?s? šalyje nepelnytai primiršta daržov?. Tik Žemaitijoje j? daugiau auginama, ten s?tiniais vadinami. Kai kas mano, kad tai pašarin? kult?ra, o ne daržov?. Ta?iau geltonšakniai griež?iai maistui auginami jau keli šimtme?iai, ypa? jie m?gstami Skandinavijos šalyse, Kanadoje, Latvijoje. Tai vertinga daržov?, vien vitamino C juose apie 40 mg, labai daug kalio. Teigiama, kad ši daržov? pasižymi dietin?mis savyb?mis ir tinka diabetikams.

Lengva griež?ius auginti. Jie nebijo žemos temperat?ros, dygsta esant 2-3 ^oC, išken?ia iki -4 ^oC šalnas. Tai viena iš nedaugelio daržovi?, auganti net r?gš?ioje dirvoje, kurios pH 4,5-5. Griež?ius galima sodinti ar s?ti tiesiai ? dirv?. Ankstyvam derliui geriau užsiauginti daig?.

Auginant griež?ius blogai daroma, kad anksti pasodinus v?luojama nuimti derli?. Griež?iai perauga, b?na kieti, neskan?s. Prasto skonio griež?iai užauga, kai pritr?ksta dr?gm?s, tod?l b?tina juos palieti. Visa tai žinant, žiemai skirtus griež?ius patartina sodinti ar s?ti v?liau, iki liepos pradžios. Tada darže atsiranda vietos po nukast? ankstyv?j? bulvi?, nuraut? ridik?li?, krap?.

RENKAM?S PAŠARINI? RUNKELI? VEISL?

Dažnai perkant klausiama, kuri pašarini? runkeli? veisl? geriausia. Bandymuose net 1,5-2 kartus derlingesni už kitas veisles gana populiar?s olandiški BRIGADIER. Šios veisl?s šakniavaisiai labai stamb?s, didesn? j? dalis virš žem?s, jie lengvai išraunami. Nors j? s?kla brangoka, manome, kad derlius dešimteriopai atperka jos kain?.

Viena seniausi? Lietuvoje auginam? veisli? – EKENDORFO GELTONIEJI. Šakniavaisiai cilindro formos, palyginti nedideli – apie 1-1,5 kg. Didžioji dalis šakniavaisio, net trys ketvirtadaliai, auga žem?s paviršiuje, tod?l labai lengvai išraunami. Gal tod?l jie labai m?gstami garbaus amžiaus augintoj?.

Dar kai kas ieško raudonos spalvos pašarini? šakniavaisi? ROTE VALZE. Bet jie liko neatestuoti ir jau trejet? met? j? s?kla nebeauginama. Panaš?s ? juos lenkiški REKORD POLE. Šakniavaisiai stamboki, raudoni, ?smaugto cilindro formos. Runkeli? paviršius lygus, tod?l išrovus – nežem?ti. Labai gerai laikosi kaupuose ir saugyklose.

KAIP TR?ŠTI MAŽ? DARŽ??

Pirmas labai paprastas patarimas – daržov?ms tik darž? tr?šos. Bet dažnas jo nepaiso, tr?šia daržus per ilgus dešimtme?ius priprastomis tr?šomis – superfosfatu, kalio chloridu ar net kalio druska. Superfosfato fosforas silpnai tirpsta, nepatenkina greitai augan?i? daržovi? poreiki?. O kalio chloridas ar kalio druska daržov?ms, išskyrus burok?lius, iš viso netinka.

Tikrosios daržovi? tr?šos – kompleksin?s. Jose yra visi augalui reikalingi makro ir mikroelementai – ne tik azoto, fosforo, kalio, bet ir magnio, sieros, boro, molibdeno. Dar subalansuotu, augalams reikalingu santykiu. Juk daržov?ms reikia ypa? ger? augimo s?lyg?. Ekonominiu poži?riu paskai?iuokime, kiek kainuoja s?kla, chemikalai ir rav?jimas? Taigi, iš per mažai patr?što daržo nelaukime gero derliaus.

Kitas dažnas klausimas – m?šlas ar kompleksin?s tr?šos. Ta?iau kompleksin?se tr?šose yra visi tie patys augalui reikalingi maisto elementai kaip ir m?šle, tik be piktžoli? s?kl?. Išvada paprasta – neapsunkinkime pavasario darbyme?io. Neb?tina tr?šti daržovi? m?šlu, ypa? mažame šeimos darže.

Nemanykime, kad m?šlas bloga tr?ša. Be jo prastesn?s galulauk?s ar sm?lyno nesukult?rinsi. ?ia ne tik m?šlo, dar ir durpi?, o r?gštesn?je dirvoje ir kalki? prireiks. Ta?iau gerai sukult?rintame sklypelyje galime apsieiti ir be jo. Dar paskai?iuokime, kiek prie didesni? miest? kainuoja m?šlo mašina – dažnai kelis šimtus lit?. Palyginimui, norvegiškos daržo tr?šos hydrokomplekso 25 kg maišas kainuoja 85 Lt ir jo šeimos daržui užteks dvejiems metams. O kiek vargo m?šl? atsivežti, apkasti, rav?ti ?veistas piktžoles…

Beje, Vakar? šalyse m?šlas darž? laukuose beveik nenaudojamas. Per brangu po to išnaikinti piktžoles. Organin?s medžiagos dirvoje pagausinamos s?jant ir apariant sideralines kult?ras – balt?sias garsty?ias, rapsus, rugius, mišinius su ankštiniais. Tankiame pas?lyje piktžol?s suvargsta, nesubrandina s?kl?. Ir dar šie augalai šaknimis iš gilesni? dirvos sluoksni? ? armen? maisto medžiagas pakelia. Dviguba nauda!

Daržov?s nevienodai paima iš dirvos maisto medžiag?, ir ? tai reikia atsižvelgti. Antai kop?stams reikia pusantro karto daugiau maisto medžiag? nei burok?liams ir du kartus daugiau nei svog?nams. Kad b?t? daržininkui m?g?jui lengviau susiorientuoti, pateikiame vidutines tr?š? normas naudojant daržo tr?š? – hydrokompleks?.

^[3]

Šias tr?š? normas tre?daliu galime sumažinti gerai sukult?rintoje dirvoje. Ir priešingai, nederlingoje dirvoje – tre?daliu padidinti. Taip pat tr?š? normas galime mažinti, jei daržovi? priešs?lis buvo tr?štas m?šlu arba auginti dobilai, kurie žymiai pagerina dirv?.