2022 m. dvi svarbios Maironio sukaktys
2022 metai enklina tautos dainiaus, ikilaus Raseini? kratie?io Jono Ma?iulio-Maironio gimimo 160-?sias ir 90-?sias mirties metines. Atrodo, kad apie i? asmenyb? lyg ir viskas inoma, visi faktai seniai atskleisti ir inagrin?ti. Ta?iau niekada nev?lu dar kart? nusikelti ? t? laikmet?, kai Maironis vaik?iodavo po gimtuosius Bernotus ir apylinkes…
Bernotuose poeto Maironio jauniausios sesers Kotrynos Ma?iulyt?s-Lip?ien?s eimos namuose ?sik?r?s muziejus iais metais atsinaujino: ekspozicija papildyta dar nematytais, neeksponuotais daiktais ne tik i Raseini? krato istorijos muziejaus, bet ir i respublikini? Maironio lietuvi? literat?ros bei Vytauto Didiojo karo muziej?. Valerija Bakyt?-Rimkien? (19292021), ilgamet? Pik?i?n? atuonmet?s mokyklos lietuvi? kalbos mokytoja, maironie?i? b?relio vadov?, buvo tas mogus, kurio d?ka mes dabar galime pagr?stai diaugtis isaugotomis paveldo vertyb?mis. Ji dar sovietme?iu su mokiniais tvark?, r?pinosi, rinko istorijos trupinius, menan?ius tautos dainiaus Maironio gyvenim? Bernotuose. Jos an?k? Simona padovanojo mo?iut?s ne vienus metus kaupt? turting?, ?dom?, unikal? archyv? Maironio t?vik?s muziejui. Dalis mokytojos, ilgamet?s io muziejaus darbuotojos V. Rimkien?s surinkt? daikt? jau pristatoma ekspozicijoje.
Muziejus yra atminties institucija, kurioje saugoma daugyb? artefakt?, pasakojan?i? ?vairi? laikotarpi? ?domias istorijas. Muziejaus misija formuoti mogaus istorin? kult?r?, patirt? ?taigiai tradicin?mis bei iuolaikikomis komunikacin?mis priemon?mis pristatyti visuomenei muziejuje saugomus, restauruojamus, tyrin?jamus monijos ir j? supan?ios aplinkos liudininkus. Muziejaus veiklos pagrindiniai principai atsakomyb?, atvirumas, kompetencija, k?rybikumas, vieumas, skaidrumas. D?l to tenka nemaa atsakomyb? iuo metu tvarkyti, sisteminti, vertinti, tyrin?ti, paruoti vertybes tinkamam saugojimui bei eksponavimui. Maironio t?vik?s muziejuje yra nemaai eksponat? su ?domiomis istorijomis. Kelias istorijas pateiksiu, o su kitomis galima susipainti socialiniame tinkle Facebook Maironio t?vik?s paskyroje ar aplankant Bernotus.
DUBUO
iestas, keraminis, vidus glaz?ruotas. Duben? muziejui padovanojo Maironio giminai?iai Babonai. Maironio t?v? Onos ir Aleksandro Ma?iuli? bei jaun?l?s sesers Kotrynos eimos namuose dubenyje buvo patiekiami virtinukai. Maironis, sve?iuodamasis t?vik?je, labai m?go skanauti virtinukus i io dubens labiausiai patikdavo su vark?s ar m?lyni? ?daru.
Dubuo pagamintas Rygoje garsi? ir inom? jos fabrikant? Kuznecov? eimos porceliano ir fajanso fabrike. Fabrikas Rygoje ?kurtas 1841 m. Jame gamindavo molinius, o nuo 1851 m. ir porceliano dirbinius. aliavos gamybai buvo veamos i Rusijos, Vokietijos, Olandijos, Pranc?zijos, Skandinavijos, anglys krosnims k?renti i Anglijos. Produkcija eksportuojama ? daugel? Europos ali?, buvo labai paklausi. Vien per 1908 m. pagaminta daugiau nei 22,3 mln. keramikos dirbini?, i kuri? net 11,4 mln. porceliano, 3,7 mln. fajanso ?vairi? ind?. Dirbo apie 2 650 moni?. Kuznecov? eimos fabrikuose sukurta produkcija buvo labai vertinama. Nuo 1892 m. Kuznecovai ?gijo teis? porceliano dirbinius tiekti Rusijos caro r?mams.
1919 m. visi Kuznecov? fabrikai buvo nacionalizuoti. Rygos fabriko pastatai, iskyrus kaminus, 20132014 m. nugriauti. iuo metu j? vietoje prekybos ir pramog? centras.
VERPIMO RATELIS
Danai manoma, kad XIX amiuje moterys Lietuvoje buvo berat?s, ta?iau Ma?iuli? eimoje buvo kitaip. Jonuko aukl? Ona Palkevi?i?t?, tolima Ma?iuli? giminait?, buvo ratinga ir pati mok? Mairon? skaityti. Savo aukl? b?simasis poetas labai myl?jo. O. Palkevi?i?t?, gyvendama pas Ma?iulius, ?tais? pirm?j? nam? mokykl?. S?d?dama prie ratelio, verpdavo, o alia jos Jonukas mok?si raidi?. Maironio t?vas Aleksandras buvo ratingas mogus, mok? vaikus rato nuo pat maum?s ne tik Jonuk?, bet ir dukteris Prancik?, Marcel?, Kotryn?. V?liau Maironio seserys mok?si vienuoli? dominikon? parapin?je mokykloje Raseiniuose. Tokios mokyklos b?davo dvimet?s. Mokslai vyko lenk? kalba. ,,Ma?iulyt?s, nors namie seniai imokytos lietuvikai melstis, gavo persimokyti lenkikai ir jau iki 20 met? meld?s ir ipaino vien lenkikai, kol susiprato reikiant gr?ti prie savosios kalbos, ra? Vaigantas.
Verpimo ratelis buvo irastas Vokietijoje 1533 m. Sp?jama, kad i ten jis prad?jo plisti ir Lietuvoje, pirmiausia dvaruose. Reikia manyti, kad pirmuosius ratelius kai kurie Lietuvos dvarai tur?jo jau XVIXVII a. Ratelis i pradi? buvo retas ir brangus daiktas, tod?l dar XIX a. ne visoms valstiet?ms prieinamas. Paprastai vidutini? ir neturting? valstie?i? eimos tur?jo po vien? ratel?, dalis moter? verpdavo verpst?mis.
Ratelis medinis, koja minamas verpimo prietaisas. Susideda i rit?s si?lams, j? gaubian?i? sparn? (aku?i?, irkli?), ratelio, rato, kr?slo, paminos (j? verp?ja mina koj? ir taip suka rat?), trij? koj?. Verpiant rateliu, pluoto kuodelis tvirtinamas prie prieverpst?s. Sukdama ratel? koja, verp?ja kaire ranka pea i kuodelio verpal?, o deine ranka, prilaikydama j?, lygina si?l?, nutaiko si?lo storum? ir leidia j? ? rit?. Verpimo ratelius darydavo i uosio, liepos, alksnio medienos vietiniai meistrai. Verpimas buvo moter? darbas, verpta iemos m?nesiais, po vis? derliaus nu?mimo darb?. al?iausiais iemos m?nesiais verpdavo linus, o ilt?jant, pavasariop, kai patalpose laikydavosi pastovesn? ilta temperat?ra, verpdavo viln?, nes ? pluot? geriau verpti, kai yra il?iau. Verpimas b?davo gan nuobodus, monotonikas ir migdantis darbas. D?l to Lietuvoje moterys rinkdavosi vienoje troboje ir visos kartu kalb?damos, diskutuodamos ar dainuodamos verpdavo. Tokie susitikimai daniausiai trukdavo tol, kol kiekviena suverpdavo po vien? rit?. Verpimo ratelis labai paspartino darb?, juo buvo verpiama grei?iau ir produktyviau nei verpstuku. ?gudusi verp?ja per dien? gal?davo suverpti 0,5 rit?s ploniausi? si?l?, tinkam? si?ti siuvimo mainomis, 1 rit? plon? si?l? 
audimui, 1,5 rit?s stor?, 2 rites paukini?, 23 rites pakulini?. Nuolat verpimu versdavosi beemi? valstie?i? ir neturting?j? miestel?n? moterys jos verpdavo u atlyginim?. Po Pirmojo pasaulinio karo ?m? plisti verpimo mainos, ta?iau jomis maai naudojosi net ir turtingieji valstie?iai.
Verpimo ratel? atnaujint? ir konservuot? galima api?r?ti Bernot? sodyboje. J? muziejui padovanojo artimi Ma?iuli? giminai?iai.
Diugina, kad tikrai didelis b?rys besidomin?i? Maironio asmenybe, jo gyvenimu moni? lanko poeto gimt?sias vietas. Many?iau, kad niekada nev?lu prisiminti istorij? ir jos vingiuotus takus. Muziejinink?s visada mielai sutinka atvykstan?ius.
Galb?t dar ne vienas kratietis yra isaugoj?s relikt?, susijusi? su Bernot? gyvenimu? Muziejinink?s b?t? labai d?kingos, jei pasidalintum?te savo prisiminimais ar daiktais, kurie pad?t? dar geriau painti, prisiminti ir ?prasminti ikilios Raseini? krato asmenyb?s gyvenim?.
Muziejinink? Vita Andrulien?
