[1]2022 metai ženklina tautos dainiaus, iškilaus Raseini? kraštie?io Jono Ma?iulio-Maironio gimimo 160-?sias ir 90-?sias mirties metines. Atrodo, kad apie ši? asmenyb? lyg ir viskas žinoma, visi faktai seniai atskleisti ir išnagrin?ti. Ta?iau niekada nev?lu dar kart? nusikelti ? t? laikmet?, kai Maironis vaikš?iodavo po gimtuosius Bernotus ir apylinkes…
Bernotuose poeto Maironio jauniausios sesers Kotrynos Ma?iulyt?s-Lip?ien?s šeimos namuose ?sik?r?s muziejus šiais metais atsinaujino: ekspozicija papildyta dar nematytais, neeksponuotais daiktais ne tik iš Raseini? krašto istorijos muziejaus, bet ir iš respublikini? Maironio lietuvi? literat?ros bei Vytauto Didžiojo karo muziej?. Valerija Bakšyt?-Rimkien? (1929–2021), ilgamet? Pik?i?n? aštuonmet?s mokyklos lietuvi? kalbos mokytoja, maironie?i? b?relio vadov?, buvo tas žmogus, kurio d?ka mes dabar galime pagr?stai džiaugtis išsaugotomis paveldo vertyb?mis. Ji dar sovietme?iu su mokiniais tvark?, r?pinosi, rinko istorijos trupinius, menan?ius tautos dainiaus Maironio gyvenim? Bernotuose. Jos an?k? Simona padovanojo mo?iut?s ne vienus metus kaupt? turting?, ?dom?, unikal? archyv? Maironio t?višk?s muziejui. Dalis mokytojos, ilgamet?s šio muziejaus darbuotojos V. Rimkien?s surinkt? daikt? jau pristatoma ekspozicijoje.
Muziejus yra atminties institucija, kurioje saugoma daugyb? artefakt?, pasakojan?i? ?vairi? laikotarpi? ?domias istorijas. Muziejaus misija – formuoti žmogaus istorin? kult?r?, patirt? ?taigiai tradicin?mis bei šiuolaikiškomis komunikacin?mis priemon?mis pristatyti visuomenei muziejuje saugomus, restauruojamus, tyrin?jamus žmonijos ir j? supan?ios aplinkos liudininkus. Muziejaus veiklos pagrindiniai principai – atsakomyb?, atvirumas, kompetencija, k?rybiškumas, viešumas, skaidrumas. D?l to tenka nemaža atsakomyb? šiuo metu tvarkyti, sisteminti, vertinti, tyrin?ti, paruošti vertybes tinkamam saugojimui bei eksponavimui. Maironio t?višk?s muziejuje yra nemažai eksponat? su ?domiomis istorijomis. Kelias istorijas pateiksiu, o su kitomis galima susipažinti socialiniame tinkle „Facebook“ Maironio t?višk?s paskyroje ar aplankant Bernotus.
DUBUO
Žiestas, keraminis, vidus glaz?ruotas. Duben? muziejui padovanojo Maironio giminai?iai Babonai. Maironio t?v? Onos ir Aleksandro Ma?iuli? bei jaun?l?s sesers Kotrynos šeimos namuose dubenyje buvo patiekiami virtinukai. Maironis, sve?iuodamasis t?višk?je, labai m?go skanauti virtinukus iš šio dubens – labiausiai patikdavo su varšk?s ar m?lyni? ?daru.
Dubuo pagamintas Rygoje garsi? ir žinom? jos fabrikant? Kuznecov? šeimos porceliano ir fajanso fabrike. Fabrikas Rygoje ?kurtas 1841 m. Jame gamindavo molinius, o nuo 1851 m. – ir porceliano dirbinius. Žaliavos gamybai buvo vežamos iš Rusijos, Vokietijos, Olandijos, Pranc?zijos, Skandinavijos, anglys krosnims k?renti – iš Anglijos. Produkcija eksportuojama ? daugel? Europos šali?, buvo labai paklausi. Vien per 1908 m. pagaminta daugiau nei 22,3 mln. keramikos dirbini?, iš kuri? net 11,4 mln. porceliano, 3,7 mln. fajanso ?vairi? ind?. Dirbo apie 2 650 žmoni?. Kuznecov? šeimos fabrikuose sukurta produkcija buvo labai vertinama. Nuo 1892 m. Kuznecovai ?gijo teis? porceliano dirbinius tiekti Rusijos caro r?mams.
1919 m. visi Kuznecov? fabrikai buvo nacionalizuoti. Rygos fabriko pastatai, išskyrus kaminus, 2013–2014 m. nugriauti. Šiuo metu j? vietoje – prekybos ir pramog? centras.
VERPIMO RATELIS
[2]Dažnai manoma, kad XIX amžiuje moterys Lietuvoje buvo berašt?s, ta?iau Ma?iuli? šeimoje buvo kitaip. Jonuko aukl? Ona Palkevi?i?t?, tolima Ma?iuli? giminait?, buvo raštinga ir pati mok? Mairon? skaityti. Savo aukl? b?simasis poetas labai myl?jo. O. Palkevi?i?t?, gyvendama pas Ma?iulius, ?tais? pirm?j? nam? mokykl?. S?d?dama prie ratelio, verpdavo, o šalia jos Jonukas mok?si raidži?. Maironio t?vas Aleksandras buvo raštingas žmogus, mok? vaikus rašto nuo pat mažum?s – ne tik Jonuk?, bet ir dukteris Prancišk?, Marcel?, Kotryn?. V?liau Maironio seserys mok?si vienuoli? dominikon? parapin?je mokykloje Raseiniuose. Tokios mokyklos b?davo dvimet?s. Mokslai vyko lenk? kalba. ,,Ma?iulyt?s, nors namie seniai išmokytos lietuviškai melstis, gavo persimokyti lenkiškai ir jau iki 20 met? meld?s ir išpažino vien lenkiškai, kol susiprato reikiant gr?žti prie savosios kalbos“, – raš? Vaižgantas.
Verpimo ratelis buvo išrastas Vokietijoje 1533 m. Sp?jama, kad iš ten jis prad?jo plisti ir Lietuvoje, pirmiausia dvaruose. Reikia manyti, kad pirmuosius ratelius kai kurie Lietuvos dvarai tur?jo jau XVI–XVII a. Ratelis iš pradži? buvo retas ir brangus daiktas, tod?l dar XIX a. ne visoms valstiet?ms prieinamas. Paprastai vidutini? ir neturting? valstie?i? šeimos tur?jo po vien? ratel?, dalis moter? verpdavo verpst?mis.
Ratelis – medinis, koja minamas verpimo prietaisas. Susideda iš rit?s si?lams, j? gaubian?i? sparn? (šaku?i?, žirkli?), ratelio, rato, kr?slo, paminos (j? verp?ja mina koj? ir taip suka rat?), trij? koj?. Verpiant rateliu, pluošto kuodelis tvirtinamas prie prieverpst?s. Sukdama ratel? koja, verp?ja kaire ranka peša iš kuodelio verpal?, o dešine ranka, prilaikydama j?, lygina si?l?, nutaiko si?lo storum? ir leidžia j? ? rit?. Verpimo ratelius darydavo iš uosio, liepos, alksnio medienos vietiniai meistrai. Verpimas buvo moter? darbas, verpta žiemos m?nesiais, po vis? derliaus nu?mimo darb?. Šal?iausiais žiemos m?nesiais verpdavo linus, o šilt?jant, pavasariop, kai patalpose laikydavosi pastovesn? šilta temperat?ra, verpdavo viln?, nes š? pluošt? geriau verpti, kai yra šil?iau. Verpimas b?davo gan nuobodus, monotoniškas ir migdantis darbas. D?l to Lietuvoje moterys rinkdavosi vienoje troboje ir visos kartu kalb?damos, diskutuodamos ar dainuodamos verpdavo. Tokie susitikimai dažniausiai trukdavo tol, kol kiekviena suverpdavo po vien? rit?. Verpimo ratelis labai paspartino darb?, juo buvo verpiama grei?iau ir produktyviau nei verpstuku. ?gudusi verp?ja per dien? gal?davo suverpti 0,5 rit?s ploniausi? si?l?, tinkam? si?ti siuvimo mašinomis, 1 rit? – plon? si?l? 
[3]audimui, 1,5 rit?s – stor?, 2 rites – pašukini?, 2–3 rites – pakulini?. Nuolat verpimu versdavosi bežemi? valstie?i? ir neturting?j? miestel?n? moterys – jos verpdavo už atlyginim?. Po Pirmojo pasaulinio karo ?m? plisti verpimo mašinos, ta?iau jomis mažai naudojosi net ir turtingieji valstie?iai.
Verpimo ratel? atnaujint? ir konservuot? galima apži?r?ti Bernot? sodyboje. J? muziejui padovanojo artimi Ma?iuli? giminai?iai.
Džiugina, kad tikrai didelis b?rys besidomin?i? Maironio asmenybe, jo gyvenimu žmoni? lanko poeto gimt?sias vietas. Many?iau, kad niekada nev?lu prisiminti istorij? ir jos vingiuotus takus. Muziejinink?s visada mielai sutinka atvykstan?ius.
Galb?t dar ne vienas kraštietis yra išsaugoj?s relikt?, susijusi? su Bernot? gyvenimu? Muziejinink?s b?t? labai d?kingos, jei pasidalintum?te savo prisiminimais ar daiktais, kurie pad?t? dar geriau pažinti, prisiminti ir ?prasminti iškilios Raseini? krašto asmenyb?s gyvenim?.
Muziejinink? Vita Andrulien?