2024-ieji: geri metai tiek gamintojams, tiek vartotojams

Baigiantis metams Lietuvos energetikos agentūra paskelbė 2024 m. energetikos duomenų metinę apžvalgą, kurioje įvertinama esama padėtis ir pateikiamos prognozės. 2024-ieji apžvalgoje įvardijami kaip rekordinės atsinaujinančių išteklių generacijos plėtros ir vietinės elektros gamybos augimo metai. Pirmą kartą po Ignalinos AE sustabdymo Lietuvoje pagaminome daugiau kaip pusę suvartotos elektros energijos, o 81 proc. jos pasigaminta naudojant atsinaujinančius energijos išteklius (AEI). O tai reiškė ir geras žinias vartotojams – dėl didėjančios nacionalinės generacijos ir mažėjančio elektros importo elektros kaina mažėjo. Didmeninės elektros kainos šiemet yra mažiausios per pastaruosius ketverius metus.

Mažiausias elektros energijos importas nuo pat 2009-ųjų
Nacionalinė Lietuvos elektros energijos generacija 2024 m. patenkino didžiausią elektros energijos vartojimo dalį (62 proc.) nuo pat 2009 metų – Ignalinos AE sustabdymo. Tai Lietuvai leido mažiau elektros energijos importuoti (38 proc.) iš kaimyninių valstybių ir sutaupyti beveik 260 mln. eurų.
Auganti įrengtoji AEI galia ir 2025 m. didins Lietuvos elektros energijos vartojimo patenkinimo vidurkį. Šįmet galime pasigaminti apie 70 proc. vartojamos elektros. Lietuva dar labiau priartės prie elektrą eksportuojančios valstybės tikslo.

Svarbiausia gamybos technologija – sausumos vėjo elektrinės
Praėjusių metų gegužės–rugpjūčio mėnesiais saulės elektrinės pagamino daugiausia elektros energijos, lyginant visas gamybos technologijas, taip kompensuodamos mažėjusią kitų šaltinių gamybą. Likusius metų mėnesius svarbiausia gamybos technologija buvo sausumos vėjo elektrinės.
Pernai vėjo elektrinės bendrai jau pagamino 18 proc. daugiau elektros energijos nei užpernai, o saulės elektrinės – 111 proc. daugiau nei užpernai.
Praėjusiais metais buvo 393 valandos, kai pasigaminome daugiau elektros energijos nei suvartojome (2023 m. – 39 val.). Pasibaigusieji metai pasižymi ir tuo, kad buvo ir pirmosios trys paros nuo 2009 m., kai pasigaminome daugiau nei suvartojome.

81 proc. elektros – naudojant AEI
Praėjusiais metais Lietuvoje pasigaminome apie 6,7 TWh elektros – 35 proc. daugiau nei 2023 metais (pagaminta apie 4,9 TWh).
Pagaminta 5,4 TWh, arba 81 proc., – iš AEI ir 1,3 TWh, arba 19 proc., – naudojant iškastinį kurą.
Daugiausia elektros pagamino vėjo elektrinės – 46 proc. (3,1 TWh) elektros, arba 27 proc. nuo viso suvartojimo (11,6 TWh). Saulės elektrinės pagamino 21 proc. (1,4 TWh) elektros, arba 12 proc. nuo viso suvartojimo. Tai sudarė prielaidas žemesnėms elektros kainoms formuotis.
Saulės ir vėjo elektrinių galia siekia 3 700 MW. Tai daugiau už Ignalinos atominės elektrinės 2009 m. uždarytų dviejų blokų galingumą (3 000 MW).
2025 metais tikimasi dar didesnės vietinės elektros gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių.

Per metus – 870 MW naujų saulės elektrinių
Saulės elektrinės – greičiausiai 2024 m. augę elektros gamintojai. Didžiausias prieaugis iki šiol – 78 proc. daugiau nei buvo 2023 metais. Saulės elektrinių galia 2024 m. augo labiausiai dėl gaminančių vartotojų – 60 proc. visų tais metais įrengtų saulės elektrinių galios.

Komercinių saulės parkų elektrinių galios dalis nuo visų saulės elektrinių galios pernai išaugo iki 30 procentų. 2023 m. ji buvo apie 22 procentai.
Vertinant parengtų saulės elektrinių techninių projektų ir išduotų leidimų plėtrai skaičius, 2025 m. galima tikėtis, kad bendra visų saulės elektrinių galia pasieks 2 700 MW.

Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje
2030 m. nustatytas tikslas – 4 100 MW saulės elektrinių galia. Šiuo metu jau yra įrengta 1 978 MW saulės elektrinių – 48 proc. tikslo jau pasiekta.
Jau pasiektas 41 proc. siekiamo 300 000 gaminančių vartotojų skaičiaus 2030 m. Pernai šią statistiką papildė 33,6 tūkst. naujų gaminančių vartotojų.
Gaminantys vartotojai, kurių šiuo metu yra apie 123 tūkst. (6,2 proc. visų elektros vartotojų), įsirengė apie 1 395 MW saulės elektrinių ir pagamino apie 0,94 TWh elektros (arba apie 8 proc. visos šalyje suvartotos elektros).
Per 2024 metus gaminančių vartotojų skaičius išaugo apie 33 tūkst. Panašaus gaminančių vartotojų skaičiaus augimo tikimasi ir 2025 metais.

Naujas rekordas – ir vėjo elektrinių sektoriuje
2024 m. naujų vėjo elektrinių įrengta 82 proc. (231 MW) daugiau nei 2023 metais. Tokio augimo priežastis – didieji komerciniai elektrinių parkai. Praėjusių metų rugsėjį elektros gamybą pradėjo galingiausias šiuo metu – 105,4 MW vėjo elektrinių parkas Kelmės rajone, spalį – 85 MW vėjo elektrinių parkas Jurbarko rajone, gruodį – Kelmės rajone dar vienas 79,8 MW vėjo elektrinių parkas.
Gaminančių vartotojų vėjo elektrinių galia yra tik apie 11,4 MW – 0,7 proc. visų vėjo elektrinių galios.
Vėjo elektrinių Lietuvoje yra apie 1 740 MW – tai yra beveik 3 kartus daugiau nei Latvijoje ir Estijoje kartu sudėjus. Pernai jas papildė 513 MW naujų vėjo elektrinių.
Vertinant parengtų vėjo elektrinių techninių projektų, išduotų leidimų pajėgumų plėtrai ir pasirašytų ketinimų protokolų skaičius, 2025 metais galima tikėtis, kad bendra visų vėjo elektrinių galia pasieks 2 200 MW.

Kaina – žemyn
Didmeninės elektros kainos šiemet yra mažiausios per pastaruosius ketverius metus.
2024 m. didmeninės elektros kainos Lietuvoje mažėjo labiausiai tarp Baltijos šalių ir išliko mažesnės nei kaimyninėje Lenkijoje. 2025 m. didmeninės elektros kainos Lietuvoje gali išlikti panašios kaip šiais metais – svyruoti apie 90 Eur/MWh.
Saulės ir vėjo elektrinių generacijos įtaka kainų mažėjimui nuo 2021 m. padidėjo daugiau kaip 3 kartus.
Siūlomų elektros fiksuotos kainos planų vidutiniai tarifai pernai, palyginti su 2023 m., sumažėjo 5 procentais. 2024 m. daugiausiai sumažėjo visuomeninio elektros tiekimo tarifai – 19 procentų.

FAKTAI
Vėjo energijos privalumai
Lietuvos vėjo elektrinių asociacija primena, kad didžioji dalis šiuo metu pagaminamos energijos pasaulyje vis dar yra išgaunama iš iškastinio kuro, kurį sudaro anglis, nafta ir dujos. Tačiau šie ištekliai yra baigtiniai, o jų atsargos, vis labiau didėjant vartojimui, senka.
Iškastinio kuro naudojimas energijos gamybai yra kenksmingas aplinkai, kadangi deginant šį kurą formuojasi šiltnamio efektą sukeliančios dujos, tokios, kaip anglies dioksidas ar metanas.
Kita vertus, šiuo metu egzistuojanti praktika sukelia didelę atskirų valstybių energetinę priklausomybę nuo Rusijos.
Dėl šių priežasčių pasaulyje vis sparčiau eksploatuojami atsinaujinantys energijos ištekliai: biomasės, vandens, geoterminiai, saulės ir vėjo ištekliai. Pažangumu ir sparčiu technologiniu progresu tarp atsinaujinančių energijos išteklių išsiskiria vėjo energetika.
Iš vėjo pagaminta energija:
* leidžia sumažinti oro taršą ir klimato kaitos padarinius;
* kuria naujas darbo vietas, skatina regioninę plėtrą, augimą ir inovacijas;
* diversifikuoja energijos išteklių struktūrą ir padeda sumažinti iškastinio kuro importą;
* padeda užtikrinti energetinį saugumą ir išvengti konfliktų dėl gamtinių išteklių;
* apsaugo nuo iškastinio kuro kainų svyravimo;
* yra greitai instaliuojama;
* vėjo energijos šaltiniai yra atsinaujinantys, vadinasi, neišsenkantys;
* pasauliniu mastu vėjo, kaip energijos šaltinio, kiekis yra didesnis nei globalūs energijos poreikiai.

Parengė
Jūratė KIELĖ