Tada l?m? išmintis ir pasitik?jimas tautos ryžtu ir j?ga

[1]Svarbus sprendimas žmogaus gyvenime paprastai lemia viso b?simo kelio krypt?. O tautos b?tyje esminis pasiryžimas koreguoja milijon? žmoni?, daugelio kart? likim?. Po vis? Europ? ir JAV išsibarst? lietuviai šviesuoliai itin sunk? istorin? laikotarp?, Pirmojo pasaulinio karo baigt?, visuotin? suirut? ?vertino kaip patogiausi? valand? išsiveržti iš didži?j? valstybi? priklausomyb?s ir sukurti savarankišk?, laisv? Lietuvos respublik?. Didžiausia pagarba jiems ir signatarams, 1918 metais vasario 16 dien? pasirašiusiems Nepriklausomyb?s paskelbimo akt?: ,,… skelbia atstatanti nepriklausom?, demokratiniais pamatais sutvarkyt? Lietuvos valstyb? su sostine Vilniuje ir t? valstyb? atskirianti nuo vis? valstybini? ryši?, kurie yra buv? su kitomis tautomis“.
Bet trys valstyb?s nenor?jo šito pripažinti. Ir tas nenoras bylojo ne žodžiais, o ginklais. Ypa? viena artima kaimyn? atkakliai verž?si ? m?s? teritorij?, skaudžiai apkandžiojo Lietuvai priklausiusias žemes. Net sudaryt? sutart?, v?l atimant dal? žemi?, sulauž? po dviej? dien? ir t?s? ginkluot? puolim?… Nesinori judinti skaudžios istorijos, bet ir nebeprisiminti nedora. Jauna, okupacij? nualinta respublika negal?jo prad?ti taikaus atkuriamojo darbo, nes pirmiausia teko skubiai kurti savo kariuomen? ir gintis, gintis… [2]Štai tada ? istorin? aren? iš?jo šimtai pasiryž?li? savanori?, kad Nepriklausomyb?s akte paskelbtas laisv?s siekis tapt? realybe. Ginklai žvang?jo dar dvejus metus. Žuvo žmon?s, tur?j? vil?i? išvysti laimingesn? gyvenim?. Per t? sunk? laikotarp? paaišk?jo, kad nuoširdži? draug? Europoje mažai teturime. Taikdar? Taut? S?junga, aiškiai matydama grobikiškas m?s? kaimyn? užma?ias, jiems nuolaidžiauja, teisingumo triumfo n?ra. Ginklams nutilus, sumaž?jusi laisvos Lietuvos respublika liko be Vilniaus. Tai vyko XX a. pirmoje pus?je.
Šiandien XXI a., pra?jo lygiai šimtmetis nuo to sunkaus etapo, kai tauta ginklu steng?si apginti Nepriklausomyb?. Šia proga buvusi? savanori? palikuoni? ir Nemakš?i? seni?nijos žmoni? r?pes?iu 2020 met? rugpj?t? atidengtas paminklinis akmuo, skirtas 1919–1920 met? nemakštiški?, žuvusi? kovotoj? už laisv?, atminimui ?amžinti.
[3]Iš miestelio ir jo apylinki? ? laisv?s kovas buvo iš?j? 20 vyr?. Istorija. Kiek joje dar b?ta dramatišk? valstyb?s išlikimo, tautos laisv?s slenks?i?… O š? vasar? v?l šven?iame. Jau kiek primiršdami didžiuosius išbandymus, aštriau bejausdami tai, kas šiandien kartina gyvenim?. Karantino apribojimai trukdo pakiliam džiugesiui šventin?je bendryst?je. RRKC Nemakš?iuose darbuotojai, ruošdami virtual? Vasario 16-osios min?jim? „Apie tave ir tau, T?vyne“, sutelk? bendruomeni? ir ?staig? atstovus feisbuko paskyroje si?sti sveikinimus, geru žodžiu sustiprinti kraštie?i? rytdienos viltis, ger? nuotaik? „pakurstyti“ archyviniais ?rašais iš ankstesni? šven?i?. (Ži?r?kime vaizdo montaž? RRKC Nemakš?iuose feisbuko paskyroje.)
Su d?kingumu min?kime tuos, kuriems buvo lemta gyventi XX a. pradžioje ir savo išmintimi, dr?sa ir gyvyb?s kaina kurti ?ia prisimenam? m?s? tautos istorijos etap?. Juk šiandiena – ano laiko veiksm? rezultatas.
Živil? Lembutien?,
RRKC Nemakš?iuose choreograf?