Kaip bendruomenės leidžia „vėjo“ pinigus: gatvių apšvietimas, tinklinio aikštelė, baidarės

Žaliosios energetikos vystytojai, įžengdami į naujas teritorijas, savo planus derina ne tik su vietos valdžia, bet ir su bendruomenėmis. Draugiški santykiai su jomis mezgami ir privalomomis įstatymais įtvirtintomis priemonėmis, ir tiesiog žmogišku geranoriškumu. Šilutės rajono Juknaičių bendruomenė, prieš aštuonerius metus įsileidusi dešimt vėjo elektrinių, tokiu bendradarbiavimo modeliu nesiskundžia. Kasmet vystytojų skiriamos lėšos prisideda prie žmonių gerovės – atnaujinama gyvenvietės infrastruktūra, apsirūpinama laisvalaikio ir sporto inventoriumi.

Juknaičiai su statytojais nesipyko
Juknaičių seniūnijos teritorijoje jau aštuoneri metai sukasi dešimt vėjo jėgainių. Dar keturiolika kyla čia pat už jos ribos, Usėnų seniūnijoje. Anot Juknaičių seniūno Alfredo Gaubio, gyventojai su šiais statiniais seniai apsiprato, jų nė nepastebi. Visi iškilę klausimai buvo išspręsti statybų metu ar pirmaisiais veiklos metais. Dabar jėgainių kaimynystę primena tik kasmet į bendruomenės sąskaitą įplaukiančios paramos lėšos.
„Iš tikrųjų sugyvename gerai, be konfliktų“, – tvirtina A. Gaubys, sutikęs šia patirtimi pasidalinti su „Alio Raseinių“ skaitytojais.
2016 metais prie Juknaičių pradėjusį veikti Šilutės vėjo jėgainių parką statė estų įmonės „Nelja Energia“ valdoma Lietuvos vėjo jėgainių parkų grupė „4 Energia“. Į 60 megavatų galios parką ji investavo 115 milijonų eurų. Visų keturiolikos jėgainių aukštis yra 110 metrų, o menčių ilgis – 60 m.
„Nebuvo baimių, žmonės ramiai žiūrėjo. Statytojai bendravo su gyventojais, palaikė ryšį su seniūnija, viskas buvo daroma atvirai, sprendžiama vietoje. Ką čia protestuosi, kad nebuvo dėl ko“, – gūžčioja pečiais seniūnas komentuodamas kai kuriose šalies savivaldybėse prieš jėgaines pasisakančių gyventojų ir vietos politikų nuotaikas.
Gyventojams buvo išaiškinta ir tai, kokią naudą iš vėjo elektrinių parko gaus savivaldybė ir atskirai – bendruomenė. Pagal anuometinius įstatymus, nekilnojamojo turto mokesčio tarifą nusistatydavo pati savivaldybė. Šilutėje jis iš pradžių siekė 0,3 procento. Vėliau Taryba nubalsavo už maksimalų 3 proc. tarifą, kuris garantavo 700 tūkst. eurų kasmetinių įplaukų į rajono biudžetą.
„Parama parkų kaimynystėje esančioms bendruomenėms taip pat eina į rajono biudžetą, o tada Savivaldybė ją paskirsto proporcingai pagal jėgainių skaičių. Nuo mūsų vėjo elektrinių parko šią paramą gauna ne tik Juknaičiai ir Usėnai, bet ir Katyčių seniūnija, kurioje elektrinių nėra, bet stovi parko transformatorius“, – pasakoja A. Gaubys.
Iš nuo 2016 metų gaunamų paramos lėšų bendruomenė dviejuose kaimuose įrengė apšvietimą, pakeitė Juknaičių kultūros namų scenos grindų dangą ir užuolaidas, pastatė kelias vaikų žaidimo aikšteles, pirko baidarių. Artimiausiuose planuose – tinklinio aikštelės atnaujinimas.
„Kasmet susirenka bendruomenė ir kartu nusprendžia, kam bus skiriamos lėšos. Tada rašome paraišką Savivaldybei, prisegame sąskaitą, kuri yra apmokama tiesiogiai iš paramos bendruomenėms lėšų“, – paaiškina seniūnas.
Jis primena, kad dėl šios ilgalaikės paramos vystytojas įsipareigojo gera valia. Seniūno žiniomis, ją moka ne visi. Ankstesni teisės aktai to nereglamentavo. Dabar situacija yra pasikeitusi. 2022 metais priimtas „Proveržio paketas“ numato, kad naujus leidimus gaminti elektros energiją gavę atsinaujinančios energetikos projektų vystytojai turi mokėti ir Gamybos mokestį bendruomenėms. Įmoka bus mokama už praėjusius kalendorinius metus pagal pagamintos elektros energijos kiekį – po 0,0010 euro už kiekvieną kWh.
„Vystytojas akcentavo, kad paramą pirmiausia turi jausti žmonės, gyvenantys arčiau jėgainių, kad tokiu būdu būtų kompensuojami nepatogumai. Su kokiais konkrečiai nepatogumais jie susiduria? Na, kad nėra tų nepatogumų. Bijota šešėliavimo, bet kai mažiausias anksčiau privalomas atstumas nuo sodybos – 500 metrų, niekas to šešėliavimo nejaučia. Kelių sodybų šeimininkai turėjo nusiskundimų, bet sprendimai buvo rasti“, – apie gyventojų susitarimus su vystytojais pasakoja seniūnas.
Šilutės rajono Juknaičių seniūnijoje gyvena 3 300 žmonių.

Prioritetas – geri santykiai su gyventojais
„Prisimenu tą atvejį, Šilutėje tai buvo mano projektas“, – sako tuomet „4 Energia“ grupei (dabar – UAB „Enefit Green“) priklausančiai įmonei „Šilutės vėjo projektai“ atstovavęs projektų vadovas Donatas Celešius.
Pagal visus reglamentus, jėgainės buvo nutolusios pakankamu atstumu nuo gyvenamųjų pastatų, triukšmo matavimai neviršijo normų, tačiau kadangi ūkininkai skundėsi, geranoriškai tartasi, ieškota kompromisų.
„Iki tol buvome pastatę nemažai jėgainių kitoje Šilutės rajono pusėje, palaikėme gerus santykius su savivaldybe, seniūnijomis. Norėjome ir toliau tęsti tokį bendradarbiavimą, tad tarėmės su ūkininkais, kalbėjomės, ką galime padaryti, kad jie galėtų ramiai gyventi. Sėdėjome, derėjomės, visuose trijuose epizoduose radome aukso vidurį – pasiūlėme žmonėms galimybę, kurią jie patys ir buvo inicijavę“, – tikina D. Celešius.
Anot jo, vystant vėjo elektrinių parkus kompromisų tenka ieškoti kasdien – nuo kompensacijų, kurios mokamos ir toliau nuo elektrinių gyvenantiems žmonėms, savanoriškos paramos ūkininkams iki langų keitimo žmonių būstuose. Dabar teisės aktai griežčiau reglamentuoja kompensavimo tvarką, anksčiau tas buvo daroma gera valia.
„Mes, kaip įmonė, siekiame parką išvystyti ir jį operuoti visą turbinų eksploatavimo laiką – iki 35 metų. Tiek laiko toje teritorijoje gyvensime, bendrausime su savivaldybe, dalyvausime rajono ir bendruomenių šventėse. Todėl negalime ir nenorime būti chamais – turime ieškoti teisingų, ekonomiškai įmanomų sprendimų“, – geranoriškumu grįstus santykius akcentuoja
D. Celešius.
Parengė Daiva Genytė

FAKTAI
* Atsinaujinančių energijos išteklių plėtra ir energijos gamybos bei naudojimo situacija skirtingose šalies savivaldybėse yra nevienoda.
* Šilutės rajono savivaldybė – vienas gerųjų pavyzdžių. Joje atsinaujinančios energijos dalis bendrose energijos sąnaudose jau sudaro 90,5 proc., o užsibrėžtas tikslas – kad šis rodiklis iki 2030 m. pasiektų 95 proc.