D. Ulicko skundas tikslo nepasiekė

Sigitas GUDŽIŪNAS

Savivaldybės viešųjų ryšių vyriausiasis specialistas

Šių metų lapkričio 10 d. „Alio, Raseinių“ 45-ame numeryje buvo išspausdinta informacija „Raseinių merą palaiko tarybos dauguma“. Joje buvo rašoma: „Pastaruoju metu maža saujelė kaimo politikierių, už kurių kyšo Socialdemokratų ir Darbo partijos narių ausys, ėmė agresyviai kištis į Savivaldybės kadrų politiką ir reikalauti Raseinių r. mero Remigijaus Ačo atsistatydinimo. Ta proga norisi priminti, kad kas bus meru, sprendžia rajono tarybos nariai, o ne keli politikuojantys ūkininkai ar saujelė bendruomenės pirmininkų.“

Pasirodo, ši karti tiesa labai užsiutino rajono Tarybos narį Darių Ulicką, kuris kiekviena proga ir netgi be jos mėgsta lipti ant „bačkos“ ir kritikuoti valdančiąją daugumą. Todėl keršto vedamas rajono politikas užsimojo Savivaldybės viešųjų ryšių vyr. specialistui užčiaupti burną. Kad ateityje visuomenei būtų pateikiama tik viena – Darbo partijos ir Socialdemokratų – tiesa. Dėl to D. Ulickas suraitė skundą Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininkui Remigijui Rekertui: „Prašau ištirti, ar
2011 lapkričio 10 d. savaitraštyje „Alio, Raseiniai“ išspausdinta žinutė „Raseinių merą palaiko tarybos dauguma“ atitinka LR Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 3, 4, 5 punktus.“ Tačiau reikia manyti, kad Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos atsakymas rajono tarybos narį D. Ulicką smarkiai nuvylė, kadangi užgniaužti laisvą žodį jam nepavyko.

„Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, susipažinusi su Jūsų pranešimais, kuriuose prašote įvertinti Raseinių rajono savivaldybės administracijos viešųjų ryšių vyriausiojo specialisto Sigito Gudžiūno veiksmus pagal Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, nusprendė tyrimo dėl jo nepradėti“, – rašoma Komisijos atsakyme D. Ulickui. Maža to, Komisija rajono politikui priminė, kad šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato reikalavimų valstybės ar savivaldybių institucijos ir įstaigos teikiamai viešai informacijai, skelbiamos visuomenės informavimo priemonėmis, jos rengimui, turiniui ir formai. Taigi kaip matome, rajono tarybos narys D. Ulickas liko it musę kandęs. Tačiau nepaisant to, jis ir toliau dieną naktį kurpia skundus valstybės institucijoms. Galvoju, kad jei D. Ulickas taip uoliai dirbtų rajono gyventojų labui kaip rajono Tarybos narys, tai jam net paminklą būtų galima pastatyti. Deja… Pastaruoju metu opozicija ant valdančiosios daugumos pila purvą net išsijuosusi. Tačiau, kai sulaukia nepagrįstos kritikos paneigimo, tai niršta kaip bulius ant raudono skuduro. Atrodo, reikėtų tiek nedaug – nepamiršti, kad tiesa yra tik viena ir ji visuomet iškyla aikštėn.