Socialinių išmokų veltėdžiams nemokės

Albinas STAKAUSKAS

„Alio, Raseiniuose“ jau rašėme, kad nuo šių metų mūsų Savivaldybė dalyvaus eksperimente – pati spręs, kuriems vietos gyventojams socialinė parama tikrai reikalinga, ir ją išmokės. Tokiame pat eksperimente (pilotiniame projekte) dalyvauja dar keturios savivaldybės. Tikimasi, kad piniginės socialinės paramos skyrimą perdavus į savivaldybių rankas, jis taps skaidresnis ir griežtesnis. Dabar esą patys gyventojai skundžiasi, kad neretai socialines išmokas gauna asmenys, kuriems jos nepriklauso.

Sausio 5 dieną Savivaldybės didžiojoje salėje vyko pasitarimas, kuriame dalyvavo rajono Savivaldybės meras Remigijus Ačas, jo pavaduotojas Sigitas Vaičius, administracijos direktorė Aurelija Ložytė, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas Gintautas Muznikas, Kauno teritorinės darbo biržos Raseinių skyriaus vedėja Gražina Šimkevičienė, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Raseinių skyriaus vedėja Laimutė Rudžionytė, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Raseinių poskyrio vedėja Irena Linikienė, Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus vedėjo pavaduotoja, inspektorė Inesa Brundzienė bei tos pačios institucijos inspektorė Sigita Uogelienė, Policijos komisariato pareigūnai, Savivaldybės administracijos atsakingi padalinių vadovai, specialistai, seniūnai ir socialiniai darbuotojai.

Pradėdamas pasitarimą Savivaldybės meras pabrėžė, kad šis susitikimas turėtų būti dalykiškas ir būtų aptariami konkretūs veiksmai dėl visų institucijų bendradarbiavimo. „Naudodamasis proga norėčiau paprašyti seniūnų, komisijų, kurios sudarytos seniūnijose, ypatingai kruopščiai atlikti tuos darbus. Anksčiau žiūrėjome į šį procesą pakankamai valdiškai, nes buvome nesavarankiški, nesuinteresuoti, tai buvo valstybės deleguota funkcija. Už praeitus metus mes į valstybės biudžetą sugrąžinome apie 2,5 mln. litų. Šiandien socialinėms reikmėms skirti pinigai jau yra mums duoti ir mes juos galėsime panaudoti savo reikmėms, jei sutaupysime, tačiau jei juos leisime neūkiškai ir aplaidžiai, turėsime ieškoti papildomų lėšų. Tokia šio eksperimento esmė. Neturi būti jokių nuolaidžiavimų. Turbūt ne vienam kyla pyktis, matant, kai vieni dirba, moka mokesčius, o kiti niekada nedirbo, nedirba ir nenori dirbti, tik reikalauja. Visų bendras tikslas yra žmogiškai, jautriai reaguojant identifikuoti tuos žmones.
Galbūt prispaustiems vargo, negalios tos paramos ir daugiau reikia, tačiau yra ir tokių, kurie galėtų lauką arti, o ne paramos prašyti. Jiems įstatymo nustatyta tvarka turėtų parama mažėti arba jos neturėtų visai gauti. Darbdaviai siūlo darbą, bet nesuranda žmonių, o tuo pat metu kažkas gyvena kitų sąskaita“, – kalbėjo R. Ačas.

Merui baigus įžanginę kalbą, salėje kilo diskusijos. Socialinės paramos skyriaus vyriausioji specialistė, atliekanti skyriaus vedėjo funkcijas, Loreta Laugalienė sakė: „Kadangi esame pilotinė Savivaldybė, įstatymas mums leido kai kurias nuostatas pakeisti, todėl pasitvirtinome paramos teikimo aprašą, kuriame numatyti griežtesni reikalavimai pašalpų gavėjams. Tačiau yra ne tik griežtinami reikalavimai, bet ir nustatyta, kaip skatinti žmogų ieškotis darbo. Todėl, jei žmogus įsidarbins ir atitiks kitas keliamas sąlygas tvarkos apraše, jam papildomai bus mokama socialinė pašalpa. Tai turėtų skatinti žmogų dirbti, o ne gyventi vien iš pašalpų. Norime glaudžiau bendradarbiauti su Darbo birža. Norėtume, kad Darbo birža taip pat stengtųsi žmogui surasti darbą, o ne tik jį užregistruotų ir siųstų į Socialinės paramos skyrių prašyti pašalpos. Keista, kai matai, kad žmogaus dokumentuose visur pažymėtos eilutės, jog jis atsisakė darbo, bet tai jam – jaunam, darbingam netrukdo sėkmingai registruotis biržoje ir gauti pašalpą. Taigi norėtume išspręsti klausimą, kodėl darbo atsisakoma, kodėl tos priežastys atsiranda. Kita skaudi problema – verslo liudijimai, individuali veikla. Neįmanoma kontroliuoti pajamų. Žmogus perka verslo liudijimą, bet atėjęs pas mus parodo,
kad per mėnesį uždirbo 20 ar 40 litų. Anksčiau pateikdavo – 0, bet tai mes jau išgyvendinome. Todėl norėtume visų institucijų bendradarbiavimo, idant priimtume teisingus sprendimus“.

Pasak kalbėjusiųjų, mūsų rajone labai padidėjo lėšos, skiriamos kietam kurui kompensuoti. Jeigu per 2010 m. Savivaldybė išmokėjo 500 tūkst. litų, tai per 2011 m. buvo išmokėta daugiau nei 1 mln. litų. Padidėjus 1 m3 malkų kainai, padidėjo ir bendros sumos. Beje, tie žmonės, kurie gauna socialines pašalpas, taip pat gauna ir kompensacijas kietam kurui. Kompensavimas gali siekti iki 2000 litų sezonui.

Savo nuomonę išsakė ir pasitarime dalyvavusi Darbo biržos vadovė. „Mūsų tikslas – kuo mažiau registruoti bedarbių, siekiame, kad jie kuo greičiau surastų atitinkamą užsiėmimą. Deja, nėra paslaptis, kad tarp registruotų žmonių yra nemažai asocialių asmenų. Jeigu juos, kaip sakoma, pajudiname, tuomet sulaukiame skambučių ir iš seniūnijų socialinių darbuotojų. Tuomet prasideda ilga istorija. Kad gautų darbo atsisakymą, ieškantysis jį turi suderinti su darbdaviu. Pavyzdžiui, mes nusiunčiame nekvalifikuotą asmenį pas darbdavį, o šis jau iš išorės supranta, kad tinkamas darbuotojas tas žmogus nebus ir nenorėdamas konflikto pasirašo, jog pasirinko kitą kandidatą. Štai ir viskas. Mes tokiam žmogui nutraukti registracijos negalime. Taigi tai atsisakymas su pateisinama priežastimi. Tokių atvejų yra daug. Mes tikrai neturime tikslo išlaikyti bedarbių skaičių dėl socialinės paramos. Žinoma, mes galėsime individualiai peržiūrėti, pateikti duomenis apie minėtus žmones ir tuos skaičius sumažinti“, – patikino G. Šimkevičienė.

Pasitarimo dalyviai išsakė ir nelegalaus darbo problemą. Čia taip pat būtinas visų institucijų bendradarbiavimas. Nelegalus darbas ypač pastebimas automobilių versle, miško darbuose, medienos apdirbimo pramonėje bei kitose srityse. Pasak kalbėjusiųjų, tokie žmonės jokiu būdu neturėtų gauti pašalpų. „Mūsų veiklos prioritetas – nelegalaus darbo kontrolė. Norėtume gauti iš seniūnijų informaciją apie nelegaliai dirbančius žmones – tiek įmonėse, tiek fizinius asmenis. Mus domina ne tik pašalpas gaunantys nelegaliai dirbantys asmenys, bet ir tie, kurie negauna. Čia nebūtų jokios problemos. Mes operatyviai atvykstame į vietą, patikriname, surašome protokolus. Deja, yra tokia problema, kad Raseiniuose mažai nustatoma nelegaliai dirbančių asmenų. Tiesiog
trūksta informacijos. Todėl galime atsiųsti sąrašus su duomenimis tiek Socialinės paramos skyriui, tiek Darbo biržai apie nustatytus nelegaliai dirbančius asmenis. Juos pasitikslinsite dėl teikiamų pašalpų“, – aiškino Valstybinės darbo inspekcijos atstovė I. Brundzienė. Susitikime dalyvavę seniūnijų atstovai paprašė dalyvaujančių Valstybinės darbo inspekcijos atstovų paskelbti numerį. Dėl pastebėtų nelegalaus darbo atvejų galima kreiptis tel. 8-618 66023, o taip pat ir elektroniniu paštu -kaunas@vdi.lt.

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas G. Muznikas šiame susitikime paminėjo keletą problemų, kurias reikia spręsti, bendraujant su Savivaldybe dėl socialinių išmokų. Pirmiausia – informacijos pateikimas dėl asmenų, kurie turi verslo liudijimus ir vykdo individualią veiklą. Pasak viršininko, Savivaldybė pageidauja duomenis gauti kas ketvirtį, tačiau vienintelis informacijos šaltinis yra metinė pajamų deklaracija. Visi asmenys, kurie vykdo individualią veiklą, privalo ją pildyti
ir joje matosi visos pajamos. Tačiau tie smulkieji verslininkai, kurių darbui nėra būtini kasos aparatai, nėra taip gerai kontroliuojami. Todėl dažnai tokiuose individualios veiklos žurnaluose pildomos pajamos tiek, kiek sąžinė leidžia. Mokesčių inspekcija patikrina apie 50-60 % asmenų, dėl kurių veiklos gaunami pranešimai. „Nėra didelės problemos, jeigu Savivaldybė tą ketvirtį išmokėtų pašalpas pagal turimus duomenis, kuriuos tas asmuo parodė. Pateikus metinę pajamų deklaraciją, galime sugrįžti į pradinę būklę ir įvertinti skaičius, ar jie skiriasi nuo duomenų, pateiktų Savivaldybei arba pildomame žurnale. Galbūt kai kuriais atvejais su tais asmenimis turėtume padirbėti atskirai“, – tvirtino G. Muznikas.

Socialinės paramos skyriaus specialistai bei socialiniai darbuotojai mokesčių inspekcijos pareigūnams uždavė ne vieną konkretų klausimą. Pavyzdžiui, išsiperka verslo liudijimą pensinio amžiaus žmogus, o dirba jo šeimos narys. Tas žmogus neturi net verslo liudijimo, bet visi žino, kad jis dirba. Kaip tokiu atveju pasielgti? Išklausęs šį klausimą Mokesčių inspekcijos viršininkas atsakė: „Pastaruoju metu tvarka yra kiek sugriežtinta, tačiau tebelieka galimybė įsirašyti į verslo liudijimą šeimos narius, kuri suteikia dirvą piktnaudžiavimui. Tokiu atveju verslo liudijimą perka žmogus, turintis lengvatų. Pajamos yra to žmogaus, kuris įsigijo verslo liudijimą, o ne įrašytojo. Tokia šiandien tvarka ir tai reglamentuota Vyriausybės nutarimais. Ji leidžia įrašyti vieną šeimos narį“. Meras pažymėjo, kad esant daugiau tokių atvejų, šiuos klausimus reikės kelti Vyriausybėje. Susirinkusieji vėlgi sutiko, kad daugelį klausimų ateityje dar teks spręsti tarpinstitucinio bendradarbiavimo būdais.

Susirinkime aktyviai klausimus kėlė seniūnai ir socialiniai darbuotojai, buvo svarstomi įvairiausi atvejai dėl asmenų, išvykusių į užsienį ar nelegaliai darbuotis į kitus miestus. Daugybę piktnaudžiavimo faktų nėra lengva įrodyti, taigi būsimų komisijų, socialinių ir kitų darbuotojų laukia nelengvas darbas. „Didžiausią dalį socialinių pašalpų sudaro nenustatyta tėvystė, nepriteisti alimentai. Viduklėje tokių – 45 %. Rajone taip pat daug nustatyta slaugų ir priežiūrų gavėjų – apie 30 %. Tuo tarpu pašalpos dėl dirbančių – tik 20 %. 5 metams likus iki pensijos, žmogus turi teisę stoti į Darbo biržą ir gauti pašalpą. Visi žinome, kaip žmonės sunkiai gyvena – lieka 5 m., ir jie stoja į biržą. Nelegalaus darbo taip pat yra. Na, o merginos teismo keliu galėtų nusistatyti tėvystę“, – dėstė Viduklės seniūnijos specialistė Gerda Visockienė. Pasak specialistų, seniūnijų komisijos turėtų išanalizuoti šiuos atvejus ir priimti sprendimus. Be abejonės, asmenys turėtų būti griežčiau registruojami seniūnijose, tokiu atveju būtų išvengta atvejų dėl nelegalaus darbo užsienyje. Darbo birža taip pat turi teisę nutraukti bedarbio registraciją, jeigu jis neatvyksta pagal iškvietimą. Socialinės paramos teikimo apraše yra numatytos ir nuostatos dėl visuomenei naudingų darbų atlikimo.

Pasitarimo metu Savivaldybės meras išreiškė nuostatą, kad tokie susitikimai turi būti organizuojami kas mėnesį. Be abejonės, juose dalyvaujančių atsakingų asmenų sudėtis kažkiek keisis. Pasitarimuose bus analizuojama situacija, skaičiuojama, kiek paramos išmokėta, lyginama su buvusių metų faktiniais išmokėjimais. Tuo tarpu seniūnijose pašalpų mokėjimo tikslingumą kontroliuos komisijos. Prireikus savivaldybėms talkins Valstybinė mokesčių inspekcija ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Į paramos teikimo procesą bus įtrauktos ir vietos bendruomenės, seniūnai, seniūnaičiai. Būtent jie geriausiai žino savo teritorijoje gyvenančių šeimų gyvenimo sąlygas, materialinę situaciją ir tai, kam labiausiai tokia parama reikalinga.