Šiferio stogų keitimo programa – ar verta pradėti?

Albinas STAKAUSKAS

Pirmadienį, sausio 16 d., startavo Žemės ūkio ministerijos inicijuota senų šiferio stogų keitimo programa. Joje numatyta galimybė iš Europos Sąjungos lėšų skirti finansavimą gyvenamųjų namų asbestinių stogų dangai keisti (ūkinių pastatų stogų atnaujinimas nebus kompensuojamas). Rajono gyventojai, pageidaujantys pasinaudoti ES parama, paraiškas gali teikti Nacionalinės mokėjimo agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Teritorinio paramos administravimo skyriui (Kaunas, Donelaičio g. 33). Paraiškos priimamos nuo šių metų sausio 16 d. iki kovo 30 d.

Pareiškėjų laukia biurokratiniai barjerai

Žemės ūkio ministerija atkreipia dėmesį, kad paramos gali siekti kaimo gyventojai tik tų savivaldybių, kurios turi patvirtintą „Savivaldybės paramos asbesto turintiems gaminiams šalinti iš viešojo naudojimo ir gyvenamųjų pastatų programą“. Tokia programa mūsų Savivaldybėje pernai rugsėjo mėn. buvo patvirtinta. Dėl programos taisyklių paaiškinimo ir paraiškos pildymo kaimo gyventojai gali kreiptis į savo seniūniją, taip pat konsultacijas teikia rajono Savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vyr. specialistė Loreta Sirvidienė.

Gyventojas, pretenduojantis į ES paramą, agentūrai kartu su paraiška turės pateikti iš seniūnijos gautą pažymą apie deklaruojamą ir faktinę nuolatinę gyvenamąją vietą, Savivaldybės išduotą raštą – patvirtinimą, kad gyvenamasis namas, į
kurį investuojama, yra inventorizuotas pagal Asbesto turinčių gaminių inventorizacijos tvarkos aprašą, paprastojo remonto aprašą, dokumentus, užtikrinančius tinkamą projekto finansavimo šaltinį bei įrodančius pareiškėjo prioritetus (vaikų gimimo liudijimų kopijas, pažymas iš mokyklos, savo darbdavio, ūkininko ar įmonės pažymėjimą) ir t.t. Taigi pareiškėjų laukia nemaži biurokratiniai barjerai, kuriuos įveikus bus galima tikėtis paramos. Asbesto turinčių gaminių inventorizacijos ataskaitas padeda
užpildyti seniūnijų specialistai, tačiau tai toli gražu dar ne viskas. Žmogui, kuris nėra susidūręs su europiniais projektais, protingiausia būtų susirasti ir pasisamdyti specialistą, kuris parengtų tiek paprastojoremonto aprašą, tiek kitus dokumentus. Vieno svarbiausiųjų dokumentų – paprastojo remonto aprašo parengimas – gali kainuoti kelis šimtus litų.

Parama skiriama ne visiems

„Alio, Raseiniai“ paprašė vyr. specialistės L. Sirvidienės pakomentuoti, kaip bus įgyvendinama ši programa. „Joje gali dalyvauti kaimų, miestelių ir miestų gyventojai, tačiau miesto gyventojų skaičius negali viršyti 6 tūkst. Taigi, Ariogala į programą patenka, o Raseiniai jau nebe, nors miestelėnai ja aktyviai domisi. Asbestinių stogų dangų keitimui visoje Lietuvoje iš programos planuojama skirti 60 mln. Lt. Niekas nežino, kiek agentūra surinks paraiškų. Jeigu jų bus daugiau pateikta nei numatyta finansuoti, tuomet susidarys tam tikra konkurencija, kurios metu bus vertinami prioritetai. Numatyta kompensuoti 50 proc. projekto išlaidų, likusią dalį turėtų prisidėti pats gyventojas. Tačiau parama teikiama ne visoms išlaidoms padengti. Pavyzdžiui, lėšos skiriamos statybinėms medžiagoms, bet ne visoms. Pagal ministerijos patvirtintas taisykles, statybinių (stogo keitimo) medžiagų įsigijimui priskirtos šios medžiagos: izoliacinis sluoksnis, stogo danga (beasbestis šiferis, čerpės, skarda), kraigas, vėjalentės, karnizai – laštakiai, lietaus nuvedimo sistema, sniego užtvara. Paraiškų teikėjai turėtų atkreipti dėmesį, kad nebus finansuojamas stogo karkasas, šiltinimo medžiagos, vinys, varžtai ir taip toliau. Todėl, prieš planuojant darbus, reikia gerai paskaičiuoti. Iš programos lėšų galima kompensuoti senojo šiferio utilizavimo, t.y. transportavimo ir pridavimo išlaidas. Jis turės būti pristatytas į Zabieliškių atliekų surinkimo punktą, kur gyventojas gaus pažymą, kad senas šiferis priduotas. Už ją taip pat reikės sumokėti. Priduoti 1 toną šiferio atliekų kainuoja 59 litai su trupučiu. Griežtai uždrausta atlikusius senus šiferio lapus panaudoti kitoms reikmėms“, – aiškino L. Sirvidienė.

UAB „Raseinių komunalinės paslaugos“ darbuotojas Vladas Milašius „Alio, Raseinius“ patikino, kad pagal sudarytą sutartį įmonė į Zabieliškius 1 toną šiferio atliekų nugabena už 142 litus. „Ten dar sumokame vadinamąjį vartų mokestį (minėtus 59 litus su trupučiu), taigi iš viso susidaro šiek tiek daugiau nei 200. Tačiau žmogus gali ir pats nugabenti tą šiferio laužą į atliekų surinkimo punktą, specialaus transporto tam nereikia“, – dėstė V. Milašius.

Atliktų darbų nefinansuos

Pagal Žemės ūkio ministerijos patvirtintas taisykles statybos darbai nebus finansuojami (nei atliekami ūkio, nei rangos ar mišriu būdu). Jeigu bus surinkta daugiau paraiškų nei už skirtą 60 mln. Lt sumą, bus atliekamas pirmumo vertinimas remiantis šiais kriterijais: pareiškėjas nėra gavęs ES investicinės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai (pagal BPD ir Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programą); pareiškėjas yra kaimo gyventojas, turintis daugiavaikę šeimą; pareiškėjas yra kaimo gyventojas,
turintis mažamečių ir (arba) kaimo mokyklą lankančių vaikų; pareiškėjas vykdo ekonominę ir (ar) profesinę veiklą kaimo vietovėje ne mažiau kaip dvejus pastaruosius metus iki paraiškos pateikimo; pareiškėjas yra grįžęs iš emigracijos.

Pasak L. Sirvidienės, neturi reikšmės, ar stogą dengs pats savininkas, ar jis samdys statybos darbus atliekančią firmą, ar privačiai dirbančius stogdengius, tų darbų nereikės deklaruoti, kadangi jie nebus kompensuojami. Tačiau, norint gauti kompensaciją, įsigytomis statybinėmis medžiagomis reikės nieko nelaukus uždengti stogą, o ne kažkur jas sandėliuoti. Atlikęs darbus, pareiškėjas turės nuvežti mokėjimo prašymą su visais papildomais dokumentais, tuomet maždaug po savaitės bus patikrinta, ar
tikrai tas stogas uždengtas. Agentūros atstovai matuos ir tikrins, ar atlikti darbai atitinka reikalavimus, kurie buvo numatyti apraše, ir tik tuomet bus grąžinama pusė atitinkamų išlaidų. Niekas iškart pinigų neduoda, todėl žmonės turi kruopščiai pasiskaičiuoti. Beje, šioje programoje gali dalyvauti ne tik individualių, bet ir daugiabučių namų savininkai. Šiuo atveju gyventojai turi pasirašyti jungtinės veiklos sutartį, kurioje numatomi įsipareigojimai, kokiomis dalimis kiekvienas prisideda prie planuojamų darbų. Taip pat išrenkamas vienas asmuo, kuris atstovaus teikiant paraišką (įgaliojamas pareiškėjas).

Ar apsimoka?

Viešojoje erdvėje skelbiama, kad maksimali paramos suma vienam projektui įgyvendinti (vienam stogui) – 10 tūkst. litų. Tačiau jeigu namo stogas nėra labai didelis, nėra galimybės susigrąžinti tokios sumos, kadangi Žemės ūkio ministerija patvirtino didžiausius įkainius. Pavyzdžiui, stogo dangos rūšys, įskaičiuojant izoliacines ir kitas kompensuojamas medžiagas, įvertintos tokiais įkainiais: beasbestis šiferis – 1 m2/48 Lt, bituminių čerpių danga – 1 m2/53 Lt, plieninių čerpių danga – 1 m2/60 Lt, keraminių čerpių danga – 1 m2/85 Lt, bituminių lakštų danga – 1 m2/45 Lt, plieninių čerpių imitacijos danga -1 m2/60 Lt, plieninių profiliuotų lakštų danga – 1 m2/60 Lt. Taigi, jei stogo plotas 100 m2, dengiant beasbesčiu šiferiu maksimaliai medžiagos būtų įkainotos 4 800 Lt, o kompensacijos gyventojas gautų tik 2 400 Lt.

Pasak Savivaldybės administracijos specialistų, dažniausiai žmonės domisi, kokios būtų kompensavimo sąlygos atnaujinant stogą būtent beasbesčiu šiferiu. Jis yra pigesnis, įprastas ir atsparus. Tiesa, niekas neneigia, kad keraminės čerpės atrodo gražiausiai ir yra patvariausios, tačiau, statybininkų teigimu, joms reikalingas ir tvirtesnis stogo karkasas. Kai kurie gyventojai pasikonsultavę vis dėlto nuleidžia rankas – kompensuojama pinigų suma nėra didelė, neįvertinami darbai, reikia samdyti specialistą, važinėti į Kauną. Beje, statybines medžiagas pretendentai galės pirkti tik pateikę paraiškas – atgaline data prekių sąskaitos negalioja. Daugelį nuvilia ir tai, kad lėšos skiriamos ne iš anksto, o tik įvykdžius darbus.

Raseiniškis Rimas Petruškevičius papasakojo, kaip prieš dvejus metus keitė stogo dangą – 250 m2. Jam tai kainavę 24 tūkst. litų, tiesa, jis keitė ir gegnes. Meistrams už darbą vyriškis mokėjo 30 Lt už kvadratinį dangos metrą, įskaitant ir skardinimo darbus. Tačiau jų įkainiai gali labai skirtis, nelygu, ką samdysi – kaimyną, patentininkus ar firmą (Lietuvoje kaina gali siekti net 60 Lt/m2). Rimas stogą dengė skarda. Tai viena pigiausių stogo dangų – jos kaina svyruoja nuo 18 iki 28 Lt už kvadratinį metrą. Įvairių gamintojų šiferio kvadratinio metro kaina šiandien svyruoja nuo 19,5 iki 33 Lt. Taigi bet kokiu atveju reikia turėti savų santaupų.

Pabaigai moralas, jeigu susidomėjote

Asbesto dulkės labai kenkia žmonių sveikatai, sukelia vėžinius susirgimus. Senas asbesto stogas virš galvos, nors nejudinamas ir nekelia didelio pavojaus, vis tiek ilgainiui ima dūlėti, o užkliudžius – ir skilinėti. Jis klastingas tuo, kad dažniausiai kenksmingas asbesto poveikis pasireiškia po 20–30 metų. Žmogus, jei tik piniginė leidžia, nelaukia, kol valstybės kišenėje atsiras paramos lėšų, ir perdengia stogą už savus. Bet jei pinigų kažkiek trūksta, prisidurti iš šios paramos tikrai pravartu. Specialistai sako, kad raštingam žmogui neturėtų būti sudėtinga pačiam parengti dokumentus. Galų gale net samdant specialistą tai vis viena atsipirktų.