Vargo palydovės Raseinių krašto neaplenkia

Albinas STAKAUSKAS

„Utėlės – vargo palydovės“, – sakė Petro Cvirkos romano „Žemė maitintoja“ personažas Juras Tarutis. Kažin kas galėtų atsakyti – vargas čia kaltas ar netvarkingumas? Moksliškai utėlėtumas arba užsikrėtimas utėlėmis vadinamas kiek įmantriau – pedikuliozė. Vienaip ar kitaip pavadinta ši bėda, regis, vienu metu beveik išnykusi, dabar vis dažniau pasireiškia mūsų krašte. Toną šiai temai davė skaitytojas, pastebėjęs, kad jo vaikelis užsikrėtė minėtu parazitu, ir pranešęs žurnalistams. Jo nuomone, vaikas buvo užkrėstas darželyje.

Pedikuliozė – ugdymo įstaigoms ne naujiena

Tokie vaikų patikrinimai, kokie būdavo sovietmečiu, dabartiniu metu nedaromi. Vaikų ugdymo įstaigose dirbantys specialistai be tėvų sutikimo nesiryžta tikrinti vaikų, nes tai prieštarauja Paciento teisių ir žalos atlyginimo įstatymui. Vaikų darželių higienos normų dokumentuose įrašyta, kad tėvai privalo atvesti vaiką švarų, apvilktą tvarkingais drabužėliais, vienu žodžiu, tėvai už savo atžalas visiškai turi atsakyti. Tačiau puikiai žinome, kad kai kuriems suaugusiesiems gyvenime nebuvo lemta gerai įvaldyti socialinių įgūdžių, taigi ir jų vaikai dėl to patiria skriaudą.

Dėl pedikuliozės plitimo kreipėmės į vieną iš ikimokyklinių ugdymo įstaigų. Neturėjome tikslo konkrečiai aiškintis dėl minėto atvejo, tiesiog pasidomėjome, kaip tokiais atvejais elgiasi šių institucijų darbuotojai ir kokias vykdo prevencines priemones. Taigi ikimokyklinio ugdymo įstaigos vadovė šiuos atvejus pakomentavo. „Kuomet iškyla tokia problema, svarbiausia nepažeisti vaiko teisių ir jo nesumenkinti. Nesvarbu, iš kokios šeimos jis bebūtų. Puikiai žinome, kad panašių atvejų pasitaiko visoje Lietuvoje, ne tik mūsų rajone, todėl savo pedagogus mes esame informavę, kad jie į tai atkreiptų dėmesį, kai vaikus šukuoja, kai padeda apsirengti ir panašiai. Pedagogas turi tokioje situacijoje savotiškai sužaisti taip, kad vaikas nepastebėtų apžiūrimas, o jeigu toks atvejis užfiksuojamas, nedelsiant skambinti tėvams. Tai labai konfidencialu, nes tėvai nori sužinoti, pas ką surado ir panašiai. Tokia bėda gali atsitikti bet kuriam žmogui – niekas neapdraustas. Reikia labai subtiliai į tuos dalykus atsižvelgti. Sudėtingiau būna, kai kartojasi tokie atvejai pas tą patį vaiką. Yra taip buvę. Tuomet mums labai padėjo socialiniai pedagogai. Tiesiog teko pasiūlyti to vaikelio tėvams jį nukirpti, nes pažeidimas buvo gilesnis. Buvo atvejis, kai tėvai vaiką nusivežė
į giminių laidotuves kaime, jis ten bendravo su kitais vaikas ir užsikrėtė. Vaikas iš tvarkingos šeimos, jokiu būdu ne iš asocialios. Taigi, kaip sakiau, būtina vaiko nepažeminti prieš kitus vaikus, čia jau reikalingas pedagogo kūrybiškumas, kad tą vaiką patikrinti. Jokiu būdu negalima išsiduoti, kad kiti vaikai nesuprastų, nes jie dažnai būna pikti, gali dėl drabužėlio rankos nepaduoti, o čia jau pradėtų tyčiotis. Labai svarbu neįžeisti tėvų ir, kaip minėjau, visų pirma – konfidencialumas“, – sakė įstaigos vadovė. Pedagogas – tėvas – įstaigos vadovė – socialinis pedagogas – tokia, paprastai keturių asmenų pasikeitimo informacija sistema pakankamai suveikia ir bėda pašalinama, o žinios be reikalo nepasklinda. Pasak įstaigos vadovės, masiškų reiškinių pastaraisiais metais nėra fiksuota, paprastai tai būna pavieniai atvejai, todėl specialių sveikatingumo programų šia linkme nekuriama. Pažymėtina tai, kad utėlių ar jų glindų kartais randama net tvarkingiausių šeimų vaikų galvose, nes jos bendraujant lengvai perropoja nuo vieno žmogaus ant kito ir pradeda daugintis. Atskirai kažkokių specialių sanitarinių priemonių dėl pedikuliozės taip pat nesiimama. Būna įprasti generaliniai patalpų valymai, laiku keičiama patalynė ir panašiai, tačiau pastebėjus užkrėtimo atvejį, visa tai nieko nelaukiant atliekama, taip pat plaunami minkšti žaislai bei kiti daiktai.

Socialiniai darbuotojai atliko didžiulį darbą

Raseinių socialinių paslaugų centras pernai įgyvendino projektą „Pedikuliozės prevencija socialinės rizikos šeimose Raseinių rajone“, kuris buvo finansuotas iš rajono Savivaldybės 2011 m. visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos. Jo įgyvendinimo metu medikamentinėmis priemonėmis nuo pedikuliozės bei dezinfekcinėmis priemonėmis buvo aprūpintos socialinės rizikos šeimos. Projektas sudarė papildomas galimybes dar aktyviau ugdyti higienos ir švaros įgūdžius socialinės rizikos šeimose, užkirsti kelią infekcinių ligų plitimui, kurių nešiotojais dažnai tampa namų kenkėjai.

Socialinių paslaugų centro specialistės Rasa Mockevičienė ir Ginta-rė Karpaitė papasakojo „Alio, Raseiniams“ apie vykdytą akciją. Jos metu per seniūnijų socialinius darbuotojus buvo išdalintos 11 rūšių 588 įvairios purškiamos priemonės buičiai ir pačiam asmeniui (tirpalai, losjonai, elektroninės šukos). Pradinėje projekto paraiškoje buvo numatyta dezinfekuoti socialinių rizikos šeimų būstus samdant specialistus. Vėliau, atsižvelgus į sezoniškumą, buvo atsisakyta samdyti firmą dezinfekcijos paslaugoms atlikti ir įsigyti priemonių dezinfekcijai nuo ropojančių vabzdžių, kadangi tai ne tik ugdo šeimų įgūdžius, bet ir skatina pačias rūpintis namų švara ir higiena. Anot Socialinių paslaugų centro darbuotojų, rajone pedikuliozės atvejai užfiksuojami tam
tikrais pertrūkiais – atsinaujina ir vėl kuriam laikui dingsta. Ypatingai jie pasireiškia rudens – žiemos sezonu, kai orai atvėsta ir visi daugiau laiko praleidžia namuose. Tokie atvejai pastebėti tiek Raseinių mieste, tiek seniūnijose.

Kaip kovoti su utėlėmis?

Pasak Kauno visuomenės sveikatos centro Raseinių skyriaus vedėjos Violetos Užringienės, sveikatos priežiūra ikimokyklinio ugdymo įstaigose bei prevencija pedikuliozei reglamentuota sveikatos apsaugos ministro įsakymais. Yra patvirtinti aprašai, rekomendacijos. Tuo tarpu sveikatos centras fiksuoja tik stacionariose gydymo įstaigose pastebėtus pedikuliozės atvejus. Pernai tokių buvo 3, šiemet – 1.

Medikai teigia, kad utėlė negali gyventi pas kitus gyvūnus, todėl žmonės nuo jų užsikrėsti negali. Galvinės utėlės plinta tik tarp žmonių. Užsikrėsti galima, jei utėlėto žmogaus plaukai tiesiogiai susilietė su sveiko žmogaus plaukais. Taip pat utėlės gali būti perduodamos su daiktais: dalinantis ausinėmis, kepurėmis, šalikais. Labai dažnai utėlėtumo plitimo priežastimi tampa šukos, ypač vaikų kolektyvuose darželiuose ar mokyklose. Užsikrečiama dažniausiai tada, kai kontaktas su utėlėtu asmeniu trunka apie
minutę ar ilgiau (jei dalinamasi utėlėtumu sergančio asmens šukomis, beveik nėra abejonių, kad užsikrėtimas įvyks). Todėl, siekiant sustabdyti utėlėtumo plitimą, būtina informuoti artimus žmones bei draugus dėl galimo užkrato plitimo bei imtis tiek prevencinių, tiek gydymo priemonių.

Mūsų vaistinėse galima įsigyti preparatų, kurie naudojami naikinti utėlėms, tačiau ne visi jie vienodai efektyvūs. Štai ir straipsnio pradžioje minėtu atveju tėvas išnaikino vaikeliui utėles tik iš antro karto panaudojęs efektyvesnį preparatą. Mat vieni jų naikina tik pačius vabzdžius, kiti – ir kiaušinėlius. Kiekvienu atveju geriau pasitarti su vaistininku ar gydytoju. Beje, vaistininkai sako, kad šiuo metu preparatai kaip tik labai perkami – matyt, kad dabar pats vargo palydovių lankymosi mūsų krašte bumas. Taigi verta būti atidesniems, ypatingai savo atžalų atžvilgiu.