Kolumbariumas bus ir Raseiniuose?

Stanislava TIJŪNAITIENĖ

Baltų kraštuose ir Lietuvoje palaikų deginimas paplito I tūkstantmečio iki m. e. viduryje. Mirusieji buvo laidojami sudeginti. Vakarų Lietuvoje – kapus įrengiant krosnyse, molinėse urnose ar duobutėse, kitoje Lietuvos dalyje mirusieji laidoti kapinynuose. I-II a. mirusiuosius imta laidoti nedegintus. V-IX a. vėl plito mirusiųjų deginimo paprotys. Tik žiemgaliai ir žemaičiai mirusiuosius laidojo nedegintus. Bet X-XII a. palaikų deginimo paprotys įsigalėjo ir iki XIII- XIV a. gyvavo visoje dabartinės Lietuvos teritorijoje. Rytų, Pietryčių Lietuvoje gyvenę lietuviai ir jotvingiai sudegintus mirusiuosius laidojo pilkapiuose, kitoje Lietuvos dalyje – kapinynuose. Palaikai buvo suberiami į duobutę arba išbarstomi kapo duobėje. Greta sudegintų mirusiųjų kapų aptinkama apeiginių laužaviečių.

Kolumbariumai Lietuvoje

Kolumbariumas – urnų su mirusiojo palaikais laikymo patalpa, statinys ar salė. Dažniausiai statomas prie krematoriumų ir kapinėse. Pastogėse su arkomis aplink kapines yra paminklinės lentelės. Lietuvoje kolumbariumai veikia Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje. Prieš penkerius metus Klaipėdoje, Lėbartų kapinėse, savivaldybės lėšomis pastatytas pirmasis kolumbariumas jau po pusantrų metų buvo užpildytas. Kelios sienutės, kuriose įrengtos 168 vietos urnoms su mirusiųjų palaikais, tuo metu buvo
naujovė Lietuvoje. Tai buvo tarsi bandomasis projektas šalyje. Iš savivaldybės lėšų buvo pastatytas kolumbariumas, o žmonėms vietos buvo dalijamos nemokamai. Netrukus vietų nebeliko. Kol valdininkai svarsto apie naujo kolumbariumo statybas, privati kompanija jau pastatė kolumbariumą prie pat Joniškės kapinių tvoros. Už vienos vietos priežiūrą per mėnesį reikės mokėti 30 Lt. Pernai 450 vietų kolumbariumas įrengtas Kretingos rajono Baltkalnio kaime. Tokį statinį turi ir Rokiškio rajono Obelių gyvenvietė. Neringos savivaldybė taip pat yra paskelbusi apie planus statyti kolumbariumą. Šiaulių valdininkai irgi panoro kapinių žemę taupyti statydami kolumbariumus. Manoma, kad kolumbariumų daugiau bus pradėta statyti po to, kai gruodį šalia Kėdainių pradėjo veikti pirmasis krematoriumas Lietuvoje. 2007-aisiais statytas kolumbariumas Lėbartuose miestui kainavo 320 tūkst. Lt. Dabar viena vieta gali kainuoti 2 – 3 tūkst. Lt.

Palengvėja kapų priežiūra

Lietuvių kultūrai palaikų deginimas nėra svetimas. Žmonėms tampa sudėtinga prižiūrėti kapavietes, kurioms reikia skirti nemažai laiko ir dėmesio: gėles sodinti, laistyti ir t. t. Kolumbariumai šiandien žmogų palieka be rūpesčių – reikia tik ateiti, žvakelę uždegti, gėlių padėti. Tai ypač aktualu artimųjų nebeturintiems žmonėms arba tiems, kurių artimieji gyvena užsienyje.

Kolumbariume vienoje kriptoje galima laikyti kelias urnas – tai tarsi šeimos kapavietė. Klaipėdos kolumbariume atsirado ir norinčiųjų urnas laikyti kolumbariumuose tik kurį laiką. Yra žmonių, kurie persikraustę į kitą miestą ar šalį indą su pelenais nori išsivežti kartu. Lietuvoje palaikų kremavimo tradicijos vis labiau įsigali, tačiau dar negali konkuruoti su įprastu laidojimo būdu, kai karstai su veliono palaikais užkasami į žemę. Kiekvienas nusprendžia pasitaręs šeimose. Nusistovėjusios tradicijos taip greitai nesikeičia.

Kolumbariumo projektas Raseiniams

2012 m. vasario 13 d. pasitarime pas Raseinių rajono savivaldybės merą Remigijų Ačą dėl kolumbariumo projektavimo dalyvavo administracijos direktorė Aurelija Ložytė, miesto seniūnas Jonas Elzbergas, Raseinių komunalinio ūkio direktorius Jonas Kiaušas, savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vyr. specialistas Rytis Radavičius ir Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas Armandas Mockus. Projekto vadovas Rytis Radavičius pristatė preliminarų kolumbariumo projektą: tam tikslui yra parinktas apie 17 arų žemės sklypas, esantis Raseinių miesto kapinėse. Šiuo metu yra rengiamos konkurso sąlygos techniniam projektui pirkti ir tikimasi, kad projektavimo darbai bus baigti iki šių metų rugsėjo mėnesio. Pasak specialisto, reikėtų apsispręsti dėl pradinio vietų skaičiaus žiūrint į perspektyvą, galbūt iki 500 vietų. Teritorijoje, kur bus projektuojamas kolumbariumas, planuojama įrengti apšvietimo sistemą, takus, gėlynus ir pan. Pasitarime dalyvavęs Raseinių miesto seniūnas Jonas Elzbergas papasakojo, kad gyventojai šia tema domisi, juolab dabar, kai jau atsidarė Kėdainių krematoriumas. Raseinių rajono savivaldybės meras mano, kad iš principo reikėtų apsispręsti dėl to, ar kolumbariumą statyti Savivaldybės lėšomis, ar kviesti privatų sektorių. Taip pat, mero teigimu, reikia nuspręsti, kiek laiko bus saugojamos urnos su palaikais, kokiomis sąlygomis ir kiek Savivaldybė galėtų turėti įtakos privataus sektoriaus nustatomoms saugojimo, vietų išpirkimo ir kitoms kainoms. Pasitarimo dalyviai svarstė, kad kolumbariumas turėtų būti bent 3 aukštų, tačiau visa tai apspręs projektuotojas. Seniūnas Jonas Elzbergas teigė, kad būtinai reikėtų aptarti, kokiam laiko tarpui bus išnuomojamos vietos urnoms, kur jos bus dedamos po to, kai baigsis apmokėtas laikas. Mero teigimu, labai reikėtų pagalvoti, ar tikrai reikia pasitelkti šiam projektui privatų sektorių, nes į privačias rankas atidavus, Savivaldybė negalės daryti įtakos nei kainoms, nei urnų laikymo sąlygoms – taip gali būti apiplėšinėjami gyventojai. Miesto seniūnas sako, kad urnos su palaikais, kai jais jau niekas nesirūpins, galėtų būti talpinamos kapinių koplyčios rūsyje. Dabar per metus miršta apie du šimtus žmonių. Manant, kad bent kas penktas norės pasinaudoti kolumbariumo paslaugomis, per metus reikėtų apie 40 vietų. Administracijos direktorė Aurelija Ložytė mano, kad kolumbariumas labai reikalingas Raseiniams, nes visur, kur jie buvo pastatyti, labai greitai buvo užpildyti.
Galbūt pradžioje reikėtų statyti mažesnį, bet palikti galimybę jį praplėsti. Direktorė taip pat mano, kad kolumbariumas turėtų būti statomas ir administruojamas Savivaldybės lėšomis. Pasitarimo dalyviai nusprendė, kad kolumbariumas turėtų būti projektuojamas, statomas ir administruojamas Savivaldybės lėšomis, o Raseinių rajono savivaldybės meras Remigijus Ačas pavedė atsakingiems specialistams išanalizuoti kitų rajonų patirtį ir rengti dokumentus techniniam projektui pirkti. O visus rajono gyventojus kviečiame išsakyti savo nuomonę ir pastabas dėl šio projekto tiesiogiai miesto seniūnui Jonui Elzbergui arba projekto vadovui Ryčiui Radavičiui el.p. rytis.radavicius@raseiniai.lt