Makaronai ir milijonai
Nijolė PETROŠIŪTĖ
Apie, labai švelniai tariant, mūsų rajono valdančiųjų „nesusiprati-mą“, kai prieš pat nosį buvo užtrenktos durys ES lėšoms, kurios mūsų rajonui būtų palikusios kempingą prie Dubysos, mes jau rašėme. Tačiau pernelyg didelis yra šis valdančiųjų akibrokštas ir visiems mums jis yra pernelyg skaudus, kad prie šios temos nesugrįžtume dar kartą.
Projektas buvo palaimintas
Svajoti apie kempingą prie Dubysos buvo pradėta dar 2006 m. Pačios Savivaldybės užsakymu buvo atliktas tyrimas apie Dubysos apylinkių panaudojimo galimybes ir buvo prieita išvada, jog labai reikėtų poilsiavietės Kalniškių rekreacinėje zonoje, nacionalinės Dubysos vandens turizmo trasos ir nacionalinio lygmens autoturizmo trasos „Jono Pauliaus II piligrimų kelias“ sankirtoje. Jau 2007 m. ši teritorija buvo įtraukta į rajono teritorijos bendrąjį planą kaip būsima poilsiavietė. Ši svajonė atsirado ir Nacionalinių vandens turizmo trasų specialiajame plane bei kituose teritorijų planavimo dokumentuose. Planą patvirtino tuometinis Savivaldybės administratorius Darius Ulickas. Buvo suformuotas ir 5,6 ha žemės sklypas, skirtas rekreacinės teritorijos trumpalaikio poilsio statinių statybai bei gyventojų poilsio zonos organizavimui. Tuo metu net neabejota, kad tam pasirinkta itin tinkama vieta: čia būtų labai patogu pradėti ir baigti keliones baidarėmis, stovyklauti, nes kol kas pasiūlyti galima tik apžėlusias ir netvarkingas Dubysos pakrantes. Būtina akcentuoti ir tai, kad Dubysos regioniniame parke kempingų visai nėra, artimiausi – už 80-90 kilometrų. O ir tie patys nė iš tolo nebūtų prilygę šiam, nes vienas yra be vandens telkinio (Kurtuvėnų dvaro sodyboje), kitas – urbanizuotoje teritorijoje prie autostrados.
Šiame projekte Dubysos regioninis parkas buvo numatęs įrengti kemperiams aikštelę su galimybe prisijungti prie elektros ir geriamojo vandens, pastatyti pastatą su dušais, tualetais, virtuve, kur būtų galima ruošti maistą, būtų skalbimo patalpa su skalbyklėmis ir t. t. Planuota įrengti teritoriją palapinėms statyti, žaidimų aikšteles ir kt. Kempingu naudotis būtų galėję ir automobiliais keliaujantieji, ir Dubysa plaukiantieji.
Kad šio projekto įgyvendinimui kas nors galėtų pakišti koją, nebuvo nė minties, nes pati Savivaldybė savo strateginiame plane yra įrašiusi, jog jų vizija – „modernus Rytų ir Vidurio Europos piligrimystės centras, patogus ir saugus gyventi, viliojantis svečiuotis, patrauklus investuoti.“ Regioninio parko direkcija kaip tik ir norėjo prisidėti, kad vizija taptų tikrove, nes Dubysa yra vienas iš labiausiai turistus traukiančių objektų mūsų rajone. Kasmet ja praplaukia apie 5 tūkst. vandens turistų, pro šalį keliauja piligrimai į Šiluvą, tad už tokį modernų objektą dėkotų ne tik kempinge apsistojantieji, bet jis suteiktų rajonui ir „svorio“. Toks objektas padėtų ir gamtą saugoti: turistai jau nebesikurtų kur pakliuvo, nebetrikdytų gyvūnijos gyvenimo, neniokotų augalijos ir pan.
Netgi 2010 m. pastatytame informaciniame stende poilsiavietei numatytas sklypas buvo pažymėtas kaip turizmui pritaikyta aikštelė.
Politikai apsigalvojo
Ir tuomet, kai atrodė, kad nebėra nė mažiausių trukdžių projektui virsti tikrove, t. y. praeitą rugsėjį, Dubysos regioninio parko direktorius Vygantas Kilčauskas atkulniavo į rajono Tarybos posėdį, kuriame pristatė Regioninio parko paruoštą projektą, ūkio ministro įsakymu jau įtrauktą į finansuoti numatytų projektų sąrašą – kempingo Dubysos regioninio parko teritorijoje įrengimą. Projektas, priminė politikams direktorius V. Kilčauskas, 100 proc. būtų finansuojamas ES struktūrinių fondų lėšomis ir tam būtų skirta 1,5 mln. litų.
Deja… Rajoną valdantieji politi-kai nubalsavo, kad minėtoje vietoje kempingo nereikia, nors Savivaldybės administracija prie projekto įgyvendinimo būtų turėjusi prisidėti tik įnašu natūra, t.y. minėtu žemės sklypu, ir taptų projekto partnere. Ir kempingo išlaikymas nebūtų Savivaldybei ar Parko direkcijai našta, nes čia teikiamos paslaugos būtų mokamos. Bet politikai vis tiek surado „argumentų“ nepritarti tokio objekto atsiradimui: girdi, ar tikrai užteks lėšų, kas administruos, kas prižiūrės aplinką ir t. t. Galop išlindo ir tikrosios nepritarimo priežastys – ogi būsianti konkurencija„Pakalnės“ sodybai. Mero R. Ačo teigimu, „tokiu sprendimu būtų suduotas skaudus smūgis mūsų rajono verslininkams“.
O paskui, tarsi gelbėjantis nuo itin neigiamos visuomenės reakcijos, prasidėjo kaltės it karštos bulvės mėtymas, netgi bandyta kaltę suversti pačiai Regioninio parko direkcijai, kuri, girdi, pamiršusi atsiklausti Savivaldybės… Kaip labai taikliai pastebėjo kolegė Aušra – „niekas nekaltas – kalta aplinka“. Tik Ūkio ministerijai, palaiminusiai šį projektą, viskas tiko ir patiko.
Ieškojo kitos vietos
Kiek vėliau, vaidindami, kad gelbsti padėtį, sudarė komisiją, kuri turėjo parinkti kitą vietą kempingui. Išrinko ją Lakštingalų slėnyje bet,deja, ji pasirodė esanti netinkama, nes net detaliajame plane tai nebuvo numatyta. Pasigyrė, kad tą pasirinkimą jie pateikė Ūkio ministerijai ir dabar laukia atsakymo. Kai tuo klausimu pernelyg ilgai užsibuvo mirtina tyla, viename Tarybos posėdyje Vaidas Kuzmarskis nebeiškentęs paklausė: o kaip su tuo projektu? Meras R. Ačas klausimą lakoniškai permetė Indrei Antanaitienei, Ekonomikos ir ūkio departamento vadovei. Ši atsakė, jog siūlymas yra pateiktas Ūkio ministerijai.Bet V. Kuzmarskis neatlyžo ir klausė toliau: „Tai gautas atsakymas, ar ne?“, „Gautas.“, „Koks?“, „Neigiamas…“. Va taip, vargais negalais buvo išpešta tiesa apie į rajoną neįsileistus 1,5 mln. Lt.
Galop spaudoje pasirodė ir Tado Misevičiaus pasamprotavimai apie kažkokią poilsiavietę prie Ariogalos. Skaitytojas galėjo suprasti, kad į Kalniškius neužsukę milijonai, galbūt, nusės prie Ariogalos? Deja…
„Tegul jiems sekasi“
Šio mėnesio 20 d. rajono Taryba patvirtino sprendimo projektą ,,Dėl sutikimo perimti valstybės turtą Raseinių rajone“. Juo numatyta ieškoti galimybių sutvarkyti teritoriją bei sudaryti geresnes prielaidas pažintiniam turizmui plėtoti Ariogalos sen., Plembergo k., o ateityje įrengti kempingą, pasinaudojant ES struktūrinių fondų lėšomis. Patvirtintame dokumente akcentuojama, kad tai viena iš labiausiai žmogaus veiklos pažeistų rajono vietų ir kad teritoriją būtina sutvarkyti ir rekultivuoti, kadangi ji yra aplinkosauginiu ir rekreaciniu požiūriu labai svarbioje teritorijoje – Dubysos regioniniame parke.
Dubysos regioninio parko direktorius Vygantas Kilčauskas, paklaustas apie galimą poilsiavietę prie Ariogalos, nuoširdžiai nudžiugo: „Tegul tik jiems sekasi. Tegul tik jie įgyvendina savo planus, nes jų niekada nebus per daug. Bet ketinimai žvyro karjeruose prie Ariogalos kažką rengti neturi nieko bendro su atsisakytuoju planu Kalniškiuose. Tų pinigų jie prie Ariogalos ar kur nors kitur tikrai neperkels.
O jei ras kitą finansavimą, tai, kaip sakoma, tegul jiems padeda Dievas.“
Nereikia Raseiniams – pasinaudos kitas regionas
Verslo paramos agentūros teigimu, projektas buvo visomis prasmėmis geras ir reikalingas, už tai jo atsisakymas nei suprantamas, nei pateisinamas. „Situacija šiuo klausimu yra labai aiški: jei nereikia lėšų Raseiniams, tai jų reikės kitam regionui. Per prievartą pinigų tikrai niekas nesiūlys. Čia ne toks atvejis, kai prievarta maitina žąsis. Rajono savivaldybės administracijos, gal dar vietos politikų reikalas apsispręsti, reikia jiems ES finansuojamo objekto ar nereikia. Jei jie nežino, ką daryti, jei mano, kad nesusidoros su užduotimi, kitam regione gal kiti susidoros“, – kalbėjo Verslo
ir paramos agentūros Komunikacijų skyriaus vedėja Daiva Vilkelytė. O kas dėl baimės, jog kempingas pakenktų jau esamam verslui, D. Vilkelytė sakė: „Konkurencijos baimė – vienas baisesnių tarybinių reliktų. Konkurencija tik padeda verslui, skatina pasitempti, užaugina raumenis. Tas verslas, kuris bijo konkurencijos, negali būti gyvybingas. Konkurencingumas – pamatinis paramos principas.“
