Raseinių rajono savivaldybės piniginėje – daug skylių
Arūnas DAMBRAUSKAS 
Rajono tarybos posėdyje paaiškėjo, kad kai kurios skylės tokios plačios, jog pro jas galėtų iškristi net tris milijonus litų viršijančios sumos.
Lėšų surinkta mažiau
Apie Raseinių piniginės turinį ir skyles praėjusio ketvirtadienio tarybos posėdyje kalbėjo savivaldybės administracijos direktorius Dainius Baltrušaitis.
2009 metų planuotos biudžeto pajamos kartu su valstybės biudžeto dotacijomis – 95 milijonai litų.
Biudžeto pajamų planas įvykdytas 95 procentais, arba gauta 90 milijonų pajamų, iš kurių apie 50 procentų sudarė valdybės biudžeto dotacijos.
Pagrindinis rajono savivaldybės biudžeto pajamų šaltinis yra gyventojų pajamų mokestis (PVM),
- jis sudaro beveik 90 procentų savivaldybės surenkamos biudžeto dalies. Lyginant su 2008 metais,
įplaukos iš gyventojų PVM buvo devyniais milijonais litų mažesnės. Priežastis – nedarbo augimas ir darbo užmokesčio mažėjimas.
Kitos biudžeto pajamos: turto mokestis davė 1 milijoną 800 šimtus tūkstančių litų.
Vienas ryškiausių tokių patyčių pavyzdžių – pastarosiomis dienomis kilęs skandalas dėl Ignalinos atominės elektrinės (IAE) eksploatacijos nutraukimo fondo (ENF) lėšų.
Energetikos ministerijos duomenimis, praėjusių metų gruodžio 1 dieną fonde buvo 234 mln. litų, o kitų metų sausio 1 – ąją – 224 mln. litų, tai yra lygiai dešimčia milijonų litų mažiau nei prieš mėnesį. Tačiau niekas iš ministerijos atstovų negalėjo paaiškinti, kur yra ar kaip buvo panaudoti tie dešimt milijonų litų.
Ar tai ne pasityčiojimas?
Beje, panašus rebusas, tik dėl trijų milijonų litų, buvo nagrinėjams ir Raseinių rajono savivaldybės posėdyje (plačiau apie tai galite paskaityti posėdžiui skirtoje šio numerio ,,Alio, Raseiniai“ publikacijoje).
Kai aplinkui tiek daug pasityčiojimo apraiškų, nenuostabu, kad visuomenėje kyla tam tikra psichozė: žmonėms ima atrodyti, kad iš jų tyčiojasi visi – ne tik valdžia, bet ir pardavėja prekybos centre, automobilį aplenkęs vairuotojas, gatvėje neaiškiu žvilgsniu pažiūrėjęs praeivis, eteryje nuolat brukama reklama. Kai nuotaika visiškai bloga, patyčių požymių galima įžvelgti netgi subjurusiame ore.
Pasityčiojimai ar tik įsivaizdavimas, kad iš tavęs tyčiojamasi, sukelia vieną labiausiai kankinančių ligų – depresiją. Žmogus pradeda matyti tik blogį, nuolat niurzga ir dejuoja, kelia aplinkiniams įtampą, reikalauja gailesčio sau.
Kas nėra girdėjęs pasakymo, kad iš žmonių pasityčiojo bankai, įkalbėję juos pasiimti ilgalaikęs paskolas. ,,Dabar mes ketvirtį amžiaus vergausime švedams (tai yra švedų bankams, autoriaus pastaba), kol išsipirksime iš vergijos. O tie, kurie neišsipirks, bus visiškai nuskurdinti ir sutrypti su žemėmis“, – teko girdėti skundą išsilavinusio žmogaus, kuris yra įsitikinęs, kad finansininkai iš jo pasityčiojo.
Tokie žmonės net į bankininkus linkę žvelgti kaip į bestijas su dailiais kostiumais. Patyčias visur įžvelgiančiam įtaruoliui įtikti neįmanoma. Tai amžini burnotojai. Jie bet kuriuo atveju niurzgės. Kiek tokių žmonių yra Lietuvoje?
Tyrimų duomenimis, su psichikos sveikata susijusių sunkumų turi beveik 42 procentai mokyklinio amžiaus vaikų. Žinant, kad psichikos ligų gydymas Lietuvoje žengia, galima sakyti, tik pirmuosius žingsnius, galima spėti, kad beveik pusė visuomenės psichologiškai yra labai sudirgusi, daug kur linkusi įžvelgti klastas, sąmokslus, neteisybes ir panašiai.
O kiek yra šunsnukių, kurie iš pasityčiojimo pasidaro sau smagumą? Ir kur tie šunsnukiai gyvena? Remiantis minėtu memorandumu ,,Vaikystė be patyčių“, šunsnukiai gyvena ir minta mokyklose. Gyvenimas be šunsnukių ir be patyčių? Gražu. Bet ar įmanoma, kai patyčios klesti ne tik mokyklose?
