Alfonasas Čeplauskas

Viktoras VITKUS

Nejučiom  stebime, kaip Raseinių krašto istorijos muziejus tampa profesionaliosios  dailės ekspozicijų vieta. Dažnai laukiame, kuomet vėl galėsime gėrėtis įvairių žanrų pripažintų meistrų bei pradedančio reikštis meno erdvėje jaunimo darbais. Dar maloniau, kuomet tie lūkesčiai išsipildo…

Rugsėjo antroje pusėje Raseinių krašto muziejuje atsidarė Alfonso Čepausko grafikos ir skulptūros paroda. Šis produktyvus ir įvairiapusiškas autorius (surengė per 50 personalinių parodų, dalyvavo per 250 grupinėse parodose) gerai žinomas Raseinių profesionalaus meno gerbėjams. Dar anksčiau (2007 – 2008m.) raseiniškiai galėjo susipažinti su A.Čepausko asambliažo darbais. Tuomet jis stebino sintetinių medžiagų naudojimu savo kūriniuose. Kartais darbų idėjos primena Valentino Antanavičiaus abstrakčių formų susipynimus, spalvinius konfliktus. A.Čepausko darbuose daugiau matėme geometrines formas,  skaidytas linijomis bei atskirai netikėtais elementais (CD diskais, lėlėmis, metalinėmis dėtalėmis ir pan.). Paminėtinas darbų ciklas „Intervalas“.

Alfonsas Čepauskas gimė 1929 – 03 – 18 netoli Skaudvilės, Gedgaudiškės kaime. Keletą metų gyveno Tauragėje. A. Čepauskas apie gimtąjį kaimą rašė: „( …) nedidelis dešimties vienkiemių kaimelis prie ištemptos Šiauliai – Tilžė plento stygos. Tik trejetas šimtų žingsnių nuo plento buvo Onos ir Petro Čepauskų sodyba. Čia aš pirmą kartą išvydau žemišką šviesą…“ Nuo 1956m. jis apsigyveno Kaune, kur 1962m. baigė taikomosios dailės technikumo poligrafijos skyrių. Persikėlė į Vilnių ir iki 1999m. dirbo meniniu redaktoriumi įvairių žurnalų redakcijose. 1968m. tapo Žurnalistų sąjungos nariu, po 10 metų – Dailininkų sąjungos nariu. Žinoma, kūryboje nemažą dėmesį skyrė savo gimtinės istorijai, ten gyvenusiems žmonėms, paveldui. Taip gimė darbai „Gimtinės iškarpos. Gedgaudiškės trijulė“  (2007. Mišri technika. 35 x 26,5 ), ciklas „Karšuvos poringė“ (2005. Autorinė technika. 43.5 x 29,5), ciklas „Trapėnų kronikos“ (2008. Autorinė technika.31,5 x 31), „M.Mažvydo vidurinė mokykla. Lm –600. Tauragė“. A.Čepauskas aktyviai dalyvavo parodose ir renginiuose, skirtuose gimtajam kraštui:  2006m. Skaudvilės herbo eskizų parodoje Žemaičių kultūros centre Vilniuje, Tarptautiniame ekslibrisų konkurse „Tauragė – 500“.

Dailėtyrininkė Albina Mingėlaitė rašė:“ (…) Alfonso Čepausko kūrybiniai ieškojimai aukštai vertinami Lietuvoje, užsienyje…“ Tačiau daugelis dailėtyrininkų pastebi, kad svarbiausia A.Čepausko kūryboje buvo, yra ir, matyt, išliks – ekslibrisas. Vytenis Rimkus mano:“(…) A.Čepauskas pasiekė ir įtvirtino savąjį braižą ir net stilių, kaip tam tikrą lietuviško ekslibriso raidos atšaką.“ Jam antrina ir kita dailėtyrininkė Danutė Zovienė:“(…) Vis aktyviau dalyvaudamas parodose, pradėjo gilintis į ekslibriso specifiką ir greitai suformavo savitą požiūrį į šį mažą, bet emociškai ir prasmiškai labai talpų popieriaus lapelį…“ Jo gebėjimai ekslibriso srityje buvo tinkamai įvertinti. Jis tampa Lietuvos ekslibrisų sąjungos Garbės pirmininku.

Šioje parodoje pirmuoju smuiku griežia  didžiosios formos, grafika atlikta  oforto, mišriąja ir autorine technika. Ganėtinai plati temų įvairovė nuo simbolizmo iki istorinių interpretacijų. Filosofiniais apmąstymais išsiskiria kūriniai „Alfa“, „Beta“, „Gama“, „Omega“.

Dailėtyrininkė Nijolė Nevčesauskienė rašo:“(…) A. Čepausko skulptūros – pirmapradės, naiviosios kultūros pavidalai. Nuo jautrių, gamtos formoms artimų nešlifuotų akmenų čia matome kultūrines jungtis – modernizmo atrastos primityviosios skulptūros plastikos formos dera su tautiniais personažais, siurrealistinė įtaiga su ironija ir šmaikštumu.“ Jo skulptūros tarsi altitudėje – nuo tradicinės apvaliosios iki pjaustinių kompozicijos. A.Čepauskas tradiciškai dalyvauja Pasaulio žemaičių dailės parodose. Turėjau garbės ir aš dalyvauti su šiuo menininku 5 – oje parodoje Plungėje. Nežiūrint į savo 80 metų amžių, jis tartum meno garvežio mašinistas ragina neužsibūti vienoje stotelėje, o riedėti į kitus atradimus. Gaila, kad nekurie taip ir liko sustojime „tautodailė“.