ZIGMAS JANUŠAITIS

Liudvikas BAKAS

Dažnai apie šalia gyvenantį žmogų ir jo nuveiktus darbus mes pradedam kalbėti tik jo netekus. Neretai pagyrimai jam skamba nenuoširdžiai, geriausiu atveju pavėluotai.

Zigmas Janušaitis gimė 1926-01-01 Raseinių rajone, Gabšių kaime, bežemio valstiečio šeimoje. Jis buvo šeštas vaikas. Anksti neteko mamos. Kad tėvui būtų lengviau, auginti Zigmą pasiėmė dėdė. Nuo šešerių metų pats pradėjo pelnytis duoną.

Kelias į meną prasidėjo jau tada. Beganydamas gyvulius, iš molio ar medžio dirbdavo pypkes, švilpynes, lazdeles, šiaip žaislus. Mokslo siekti nepavyko. Nuo 13 metų  Zigmas Janušaitis parsisamdė už pusbernį, nežiūrint to, dirbti reikėjo labai daug.

1944m. Z.Janušaitis pašaukiamas į sovietinę armiją. Teko dalyvauti net Berlyno mūšiuose. Apdovanotas dviem medaliais.

Grižęs dirbo darbininku kelių statyboje. Sukūręs šeimą, iki 1969m. dirbo Raseinių rajono „Naujo kelio“ (Girkalnis) kolūkyje. Sodyboje yra jo skaptuotas stogastulpis „Mano gyvenimas“, kuriame pakopomis pavaizduotas jo gyvenimiškas kelias.

Zigmo Janušaičio didžiausia svajonė buvo tapti meno kūrėju. Nuo 1969m. dirbo Kauno „Dailės“ kombinate. LTSR Liaudies meno draugijos Žemaitijos skyrius vertino Z.Janušaitį kaip jautrų, sąžiningą narį. Jo darbai pabuvojo respublikinėse, buvusiose sąjunginėse ir užsienio parodose. Jis mėgo dirbti grupines skulptūras. Dalyvavo visose Raseinių liaudies meno parodose, o 1984m. Raseinių liaudies meno šventėje kartu su savo sūnumi architektu A.Janušaičiu.

Tautodailininko mėgiamiausios temos buvo buitinės kompozicijos, kurioms siužetus diktavo vaikystės kaimo prisiminimai. 1997 metais kartu su Raseinių menininkais dalyvavo parodoje Miulhausene (Vokietija). Vokiečiai negalėjo atitraukti akių nuo jo drožtų arklių su vežimais ir žmonių figūromis, girdami jo neeilinį savamokslio talentą ir profesionalumą. Dar viena Z.Janušaičio išskirtina tema buvo raganų kaukės. Kartais prie vientisos medienos tautodailininkas mėgdavo montuoti medžių ataugas, žievę ir panašiai. Kai kuriuos drožinius tonuodavo. Be tėvo ir sūnaus drožyboje jėgas mėgino ir jo žmona. Menininkas yra mėginęs jėgas didesnių stogastulpių gamyboje, tačiau mielesnė jam buvo smulkioji drožyba.

Z.Janušaitis gyveno prie Teisėjų tvenkinio ir labai rūpinosi savo sodybos aplinka. Joje buvo įrengta nedidelė parodinė klėtelė, baublys. Tuometinė miesto valdžia veždavo bent kiek garbingesnį svečią aplankyti tautodailininką ir pasigrožėti jo drožiniais. Sodyboje, medyje, akmenyse puikavosi iškaltos ir išskaptuotos įvairios mitinės būtybės. Z.Janušaitis namo rūsyje buvo sumanęs įrengti svetainę, kurioje siekė surinkti Raseinių rajono menininkų kūrinius. Jis jau turėjo

Br.Bernotaičio, J.Saurazos, Z.Ličkutės ir V.Vitkaus akvarelės ir aliejinės tapybos darbų. Sieninę tapybą būsimajai svetainei atliko J.Sauraza, užuolaidas iš pakulinių virvių surišo Irena Vitkuvienė.

2003 metais Zigmas Janušaitis mirė, palaidotas Raseinių kapinėse.