Gimęs vasario 16 – ąją

Liudvikas BAKAS

Atrodo, garbės piliečio vardo suteikimas tampa įprastu reiškiniu. Kartais susimąstome, ar žmogus, gerai arba labai gerai atliekantis savo tiesiogines pareigas, gali pretenduoti į šį titulą? Tačiau to negalima sakyti apie šviesios atminties

Adolfą Juodką. Jis – politikas, kūrėjas, pedagogas, visuomenininkas, organizatorius, miesto patriotas, burmistras arba tiesiog miesto legenda. Apie jį rašė L.Pečkaitienė, A.Kazlauskienė, norisi ir man parašyti kelis sakinius.

Jis gimė 1897m. Aukštaitijoje daugiavaikėje šeimoje. Mėgo muziką, knygas. Šeimoje nuo mažens buvo diegiama lietuvybė. Toliau mokslus tęsė Kronštate, vėliau čia ir dirbo. Nuo šios vietos reikėtų chronologiškai pateikti svarbiausius jo biografijos faktus. O jie tokie:

1. 1914m. organizavo lietuvių pabėgėlių chorą, įsteigė Petrapilio lietuvių draugijos skyrių ir lietuvių kalbos vakarinius kursus suaugusiems, organizavo dramos būrelį, pats režisavo.

2.1916m. Petrapilyje buvo išrinktas į Lietuvos Seimą, kaip krikščionių demokratų atstovas.

3.1918m. atgavus Nepriklausomybę, buvo paskirtas į Raseinius. Pradžioje buvo valdininkas, vėliau policijos vadas. Būdamas šiose pareigose pasižymėjo sąžiningumu ir principingumu. Tuometinis Raseinių burmistras norėjo jį apšmeižti,tačiau A.Juodka ryžtingai pasipriešino, pelnydamas vietinių politikų ir gyventojų simpatijas.

4.1926m. išrinktas burmistru, šias pareigas ėjo iki rusų okupacijos. Iš M.Liudgino, D.Zolino fotografijų matome, kaip buvo puoselėjamas miesto parkas, vyko miesto šventės. Tik per stebuklą išvengęs Sibiro, vis dėlto neišvengė kalėjimo.

Už tai, kad ūkininkai nepakluso okupacinei vokiečių valdžiai, burmistras apie mėnesį kalėjo Kaune.

5.1927m. tampa Raseinių miesto savivaldybės kūrimosi istorijos komisijos pirmininku.

6.1944m. priverstinis Juodkų šeimos pasitraukimas į Vokietiją.

7.1949m. tolimesnė emigracija į  JAV.

8.1984m. A.Juodkos mirtis Čikagoje.

Kitas jo veiklos puslapis – tai burmistro kūrėjo pasiekimai. Pažymėtini iškiliausieji darbai:

1.1928m. pastatyta elektrinė.

2.Pagal 1808m. Ž. Pusjė projektą

1930m. rytinėje miesto pusėje iškilo Raseinių „arešto namų“ ansamblis. Du administracinio – ūkinio pastato fligeliai ir pats kalėjimo pastatas iš raudonų plytų. Vėliau, 1932m., kalėjimo korpusas buvo praplėstas.

3.1933m. iškilo – vieno žymiausių Lietuvos architekto, pedagogo M. Songailos projektuotas bankas. Tai tarpukario architektūros pavyzdys periferijoje. Bankas tapo svarbiausias ir reprezentatyviausias pastatas Raseiniuose.

4.1934m. miesto centre pagal inžinieriaus K.Dušausko – Duž projektą pastatytas paštas. Autorius – žinoma figūra tarpukario Lietuvos architektūros pasaulyje. Jo pastatų yra Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje. Pastato vertę sustiprino puikaus skulptoriaus J.Zikaro bareljefai.

5.1934m. iškilo V.Grybo skulptūra „Žemaitis“. Iškilmėse dalyvavo pats Lietuvos prezidentas Antanas Smetona, arkivyskupas metropolitas J.Skvireckas, vidaus reikalų ministras, pulkininkas Rusteika, generolas-leitenantas Sutkus,

Šaulių sąjungos prezidiumo narys A. Žmuidzinavičius, pulkininkas leitenantas Kalmanas, daug kitų aukštų karo ir civilinės valdžios atstovų.

6.1937 metais nutiestas Žemaičių  plentas.

7. Lietuvos Nepriklausomybės dvidešimtmečiui buvo skirta 1938m. statyta ligoninė.

8.1939 metais pagal architekto Adolfo Lukošaičio projektą iškyla nauji gimnazijos rūmai.

A.Juodka sėkmingai sprendė ir miesto tvarkybos reikalus. 1940m. miesto biudžetui buvo skirta 337000 Lt, kurie buvo numatyti skirstyti tokioms reikmėms:

1.  Vandens tvenkinių sutvarkymui:

2.  Žemės tvarkymo reikalams;

3.  Naujos ugniagesių stoginės įrangai;

4.  Turgavietės iškėlimui iš miesto centro;

5.  Miesto kanalizacijos pravedimui;

6.  Naujų pradžios mokyklos rūmų statybai;

7. Sklypų išmatavimui ir sutvarkymui.

Tačiau 1940m. sovietizacija neleido užbaigti daugelį numatytų darbų.