Buvome laimingos

Atrasti savo laimę ir padėti kitiems būti laimingiems – pats svarbiausias žmogaus siekis.

Respublikinės dainų šventės folkloro dieną „Laimužės lemta“ apie šešis tūkstančius dalyvių Katedros aikštės, Gedimino kalno ir papėdės, Bernardinų sodo scenose, aikštėse, kiemeliuose koncertais, mokymais, pokalbiais, žaidimais žiūrovams bandė padėti atpažinti įvairius laimės pavidalus. Sekdami senosiomis baltų deivėmis Laima ir Laime, Vilniaus širdyje radome „Laimės dvarą“, kur šokome, dainavome, dalijomės išmintimi ir namų laimę įkūnijančia duona. Tiek laimės per visą savo dainų švenčių dalyvių praktiką Raseinių kultūros centro folkloro ansambliui „Degulė“ neteko patirti. Visą dieną mus lydėjo sėkmė. Puikiai atvykome į Vilnių, šventę pradėjome Katedros aikštėje nešdami raseinietiškos duonos kepalėlį ant Laimos stalo, dainavome Gedimino kalno papėdėje. Su mumis nusifotografuoti sutiko kultūros ministras Šarūnas Birutis, o ansamblietė Aldutė dar ilgai vieno skruosto žadėjo neprausti (mat ministras pabučiavo).

„Degulei“ ši dainų šventė buvo jau penktoji, bet labai laiminga, nes pirmą kartą mus aplankė Raseinių rajono valdžia: mero pavaduotoja Gitana Rašimienė ir Švietimo ir socialinių reikalų departamento direktorė Jolita Jablonskienė, kurios koncerto vietoje kolektyvui padėkojo, apkabino, apdovanojo.

Oras irgi buvo toks – tik būti laimingiems. Klausėmės dainų šventės dalyvių koncertų, sutikome be galo daug draugų, bendravome su tautodailininkais. Plaukėme luotu ant Vilnelės kranto, pūtėme kalvio dumples, lipdėme iš molio, avėjome klumpes, lankėme muziejus, nes dauguma jų šventės dalyviams buvo nemokami. Vieni kopė į Gedimino kalną, kiti – į katedros varpinės bokštą.

Pabaigtuvių koncerte visi dainavome, šokome, lingavome, dalinomės duona ir, kol kojelės dar klausė, bandėme surasti autobusą, kuris laimingai parvežė namo.

Asta Nikžentaitienė, Raseinių rajono kultūros centro folkloro ansamblio vadovė