Spaudos odis
Viktoras VITKUS
Spaudos laisv? viena pagrindini? pilie?i? teisi?. Gegu?s 3d. – Pasaulin? spaudos laisv?s diena, o gegu?s 7-?j? min?sime Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dien?. Trumpai dirstel?kime ? tuos brangius lietuviams laikotarpius.
Lietuvikojo odio spausdinimo draudimas galiojo 1864 1904 metais ir buvo siejamas su 1863 met? sukilimu. Ta?iau ir po 1904 met? tikroji odio laisv? pilna apimtimi nebuvo atgauta, daugelis leidini? Lietuv? pasiekdavo i Til?s, Peterburgo bei kit? usienio miest?.
1909 metais Vinco Kudirkos ratuose, ileistuose Til?je, apvelgiama lietuvi? k?ryba, lietuvik? laikra?i? publikacijos, spaudos draudimo pasekm?s bei kita. Tuomet jis ra?: (…) Jau 30 met? su virum ken?iame t? Maskoli? neteisyb?. Per t? vis? laik? priversti esame savo apsivietimui gabenti lietuvikus ratus slaptomis i urubeio…
Matote, Maskoli? valdia, ivydusi, kad lietuviai bunda skaitydami savo ratus ir spr?sta i sumaskolinimo ir pravoslavijos nag?, ?m? su neipasakyta smarkybe persekioti ir lietuvikus ratus, ir mones juos skaitan?ius. ymiai v?liau,1927 metais, Kaune Aurinink? organizacijos leidinyje Nr. 6 buvo spausdintas V.Kudirkos straipsnis Cenz?ros klausimas, kurio anr? autorius pavadino pasaka, nepasaka.Leid?jai pastaboje paym?jo, kad straipsnis perspausdintas i V.Kudirkos rat? I tomo ir kalba iek tiek taisyta.
1883 metais Til?je i?jo pirmasis lietuvikas laikratis Aura, skirtas Rusijoje gyvenantiems lietuviams. iame laikratyje buvo skiriama daug d?mesio lietuvi? sulenk?jimui, buvo stengiamasi atkurti tautikumo samprat?. Tam tikslui tarnavo ir i Pr?sijos bei Amerikos gabenamos knygos bei kiti leidiniai. Laikratyje Lietuva Nr.4 1897m. raoma : (…) Lietuvos viesuoliai pirmiausi prad?jo darb? pak?limui lietuvi?, bet jau matoma, pradeda ilsti. Europoje atsirado pirmutinis lietuvikas tautikas laikratis Aura, jai umigus, perl?k? kaip meteorai kiti, iki neatsirado Varpas ir paskui ?kininkas. Varpas, kaipo senesnis, jau usn?do… Kieno ?ia kalt?, mes nesprendiame, bet negalime neitarti, kad li?dni atsitikimai maina moni? pasitik?jim?, savo tautikas priderystes. Juk ant negalin?i? nieko tvirto sutverti, tauta negali remti savo ateities….. Varpo 1897m. Nr.1 yra ir kit?, svarbesni? lietuvik? laikra?i? apvalga.
Vienyb?s laikratyje Nr. 3 kalbama apie iemken?io nor? Til?je steigti pirm? lietuvik? spaustuv?. Buvo raoma, kad Til?je lietuvikos knygos spausdinamos jau seniai, bet darbinink?, mokan?i? lietuvi? kalb?, n?ra.
Laikra?io Darbininkas Nr. 19 spausdinamas ikilaus visuomen?s veik?jo J.liupo straipsnis Inkvizitoriai 19 imtme?io, kuriame nuvie?iamas Mintaujos gimnazijos rusifikavimas. .
T? pa?i? tem? gvildena ir T?vyn?s Sargas Nr. 1. Raoma, kad 34 t?vai pareik? protest? prie agresyv? ir eminant? rusifikavim?. Ta?iau apie 30 atsirado niek?, sutikusi? maskolikai melstis. .
Laikratis Garsas Nr. 52 aprao gin?? Simne tarp lietuvi? ir lenk? d?l banytini? giesmi?, pasibaigus? skundu policijai d?l lietuvi? saugomos nelegalios literat?ros.
V. Kudirka rasdavo laiko dom?tis ir lietuvi? literat?ros jaun?j? k?r?j? darbais. Taip jo akiratin pateko girkalnikio Aleksandro Fromo Guu?io drama Ponas ir Muikai, ileista Til?je 1893 metais. Joje apraomas Lietuvos gyvenimas 1853-1859. Apie ? k?rin? V.Kudirka ra?: (…) Nevisai pasisek? Guu?iui i drama, gali b?ti d?l t? pa?i? prieas?i?, kaip paprastai pradia. Vienok, jeigu Guutis nor?s toliau lavinti savo dovan? prie dramos dalyk?, kuri? turime jam pripainti, ir nepating?s remti j? ant artimesnio ?sii?r?jimo ? gyvenim?, tikim?si sulauksi? tikros literat?ros kvietkos. .
Lietuvi? laikratis 1904-10-02 tapo pirmuoju legaliu periodiniu leidiniu, i?jusiu po spaudos lotynikais ramenimis draudimo panaikinimo. ? laikrat? nuo 1904 iki 1906 met? redagavo Antanas Smilga (gim.1864m.), remiamas Peterburgo Lietuvi? ir emai?i? labdaryb?s draugijos ir Dvasin?s akademijos profesori?. Reikia pasakyti, kad nuomoni? apie ? laikrat? b?ta ?vairi?. Vieni tyrin?tojai teig?, kad jame vyravo konservatyvi kriok?ionika kryptis, kiti – kad jis neatspind?jo realaus Lietuvos visuomen?s gyvenimo, treti tyrin?tojai man?, kad laikratis netur?jo aikios politin?s krypties ar religinio nusistatymo. Minimas ir paties leid?jo ir redaktoriaus A.Smilgos nesugeb?jimas finansikai tvarkytis. Skolos, ?sigyjant savo spaustuv?, ?takojo laikra?io leidyb?, nors teigiama, kad prenumeratori? nestigo. Nemaa kritikos gavo leid?jas d?l savotiko keliaklups?iavimo prie caro reim?. Nepaisant to, leidinys pasiym?jo gera poligrafine kokybe, kiti kritikai akcentavo jo informatyvum?, lietuvyb?s propogavim?, kokybikai pietus ikili? lietuvi? veik?j? dr. J.Basanavi?iaus, vyskupo M.Valan?iaus, T?vo A.Rudamino, kunigaik?io, emaitijos vyskupo M.Giedrai?io ir LDK kunigaik?i? portretus.
Nemaa diskusij? sulauk? redaktori? vaidmens nustatymas. Oficialiuoju redaktoriumi ( Nr. 1-3 ) pasirain?jo K. Narutavi?ius. Tik nuo Nr. 4 ivystame A.Smilgos pavard?. J.Tamoi?nas teigia, kad faktikuoju redaktoriumi buvo K.Vairas Ra?kauskas.
N.Smalstys gi mano, kad faktikuoju redaktoriumi buvo ikilusis m?s? emietis Jonas Ma?iulis Maironis. Beje, 1894 1909 m. Maironis buvo Peterburgo Dvasin?s akademijos inspektoriumi. Tyrin?tojas R.Adomavi?ius teigia, kad 1905 metais Peterburge Lietuvi? laikra?io katais ileidiami Maironio Pavasario balsai. Tais pa?iais metais skelbiamas straipsnis Apie lietuviko lieuvio iguldymus po m?s? mokyklas ir Par skausmus ? garb?, 1906 metais Lietuvos istorija. Gal b?t pirmasis Maronio straipsnis, i?j?s 1904m. iame laikratyje, buvo Lietuvik?j? raidi? klausimas.
Reikia sutikti su Arvydu Surbliu, kad Lietuvi? laikratis buvo progresyvus reikinys lietuvi? periodikos raidoje, sektinas pavyzdys kitiems periodiniams leidiniams. Be Maironio laikratyje savo laiku dirbo kun. J.Balvo?ius Gerutis, J.Basanavi?ius, kun. R.B??ys, F.Bugailikis, kun. Bl. ?esnys, L. Gira, Jovaras, Vaigantas, S.Kymantait?, M.Y?as, K.Sakalauskas Vanag?lis ir kt.
A.Smilga mir? 1920m., palaidotas su mona Jadvyga Dausinaite Smilgiene Raseini? kapin?se. 1991-11-11 jo kapas ?raytas ? Iaikinam?j? istorijos ir kult?ros paminkl? s?ra? (paminklo vert? istorin?). A.Smilgos biografija dom?josi inomas kratotyrininkas, mokytojas T.Globys.
P.S. Citat? ir laikra?i? itrauk? tekstai netaisyti.
