Graži kasdienybė

Nijolė KAVALIAUSKIENĖ

Iš ryto rieškučiomis pasemiame dieną, o vakare apžiūrinėjame delnus – ieškome nusėdusių gėrio dulkelių, prasmės krislelio…

Įžengusi į UAB ,,Lietuvos spauda“ Vilniaus agentūrai priklausantį vienintelį Raseiniuose esantį spaudos kioską, pajutau čia dirbančių Reginos Juzikienės ir Irenos Būzienės dvasią. Kioske švaru, tvarkinga. Žurnalai sudėti pagal tematiką: moterims daug kulinarinių paslapčių, vyrams apie automobilius, žvejybą ir kitus pomėgius. Vaikai dažniausiai smaližiauja saldumynais, kramtomąja guma. Daug įvairiausių atvirukų, pašto ženklų. Galima atsigerti karštos kavos. Greitu laiku bus prekiaujama ledais. Yra kompiuteris, atsiskaityti galima banko kortelėmis.

Kioske dirbančios moterys kiekvieną klientą sutinka su šypsena, maloniai aptarnauja. Jos spinduliuoja savita energija, šiluma. Savo darbą Regina ir Irena myli, todėl kiekviena diena joms neša džiaugsmą, dovanoja daug naujų įspūdžių. Jų darbas – nuolatinis bendravimas su žmonėmis. ,,Geri raseiniškiai.

Juos visus iš veidų pažįstame. Jie kartais pasipasakoja savo problemas, pasiguodžia“,- džiaugiasi abi.

Tą vėjuotą pavasarišką dieną, kai lankiausi spaudos kioske, buvo atvykusi jų regiono vadovė Nijolė Bromikovskaja iš Klaipėdos. Moterų darbą ji apibūdino taip: ,,Abi nuostabios pardavėjos. Dirba profesionaliai: visada viskas tvarkoje, puikiai bendrauja su klientais. Darbe tvarkosi lyg savo namuose. Darbas kioske skiriasi nuo darbo parduotuvėje. Čia jos dirba savarankiškai, pačios už viską atsako. Dirba sąžiningai, nedaro pertraukėlių, niekada darbo metu nelaksto savo reikalais. Aš atvažiuoju tik kartą per mėnesį, dažniausiai bendraujame telefonu. Moterys dirba atsakingai.“

Regina ir Irena savo viršininkei irgi negaili šiltų žodžių : ,,Labai gera, daug gerų žodžių iš jos išgirstam“, – patenkintos giriasi.

Regina Juzikienė kilusi iš Girkalnio, ten ir vidurinę mokyklą baigė. Įgijo konditerės specialybę, bet pagal įgytą kvalifikaciją nedirbo. Net neprisimena, kaip keliai atvedė į šį darbą – spaudos pardavinėjimą. Pirmuosius įgūdžius suteikė a.a. Regina Skeiverienė.

Taip prabėgo jau trisdešimt metų, iš jų 24 metai – kioske. Dirbo spaudos skyriaus informuotoja, Girkalnio ryšių

skyriaus viršininke, o pastačius kioską Raseiniuose prie turgaus, dirbo jame. ,,Nuo ketvirtos valandos ryto skirstydavau spaudą, o aštuntą valandą eidavau dirbti į kioską. Dirbau kartu su 13 mėn. sūnumi. Mano vaikas užaugo kioske, bet pasirinko ne prekybininko duoną – Kaune įgijo nekilnojamojo turto vertintojo profesiją“, – pasakoja Regina. Nuo 1997 metų moteris dirba kartu su kolege Irena. Abi sutaria, bendradarbiauja.

Irena Būzienė yra kvalifikuota virėja. Nuo 1995 metų dirba kioske. Pradžia buvo prie Raseinių autobusų stoties buvusiame kioske, o dabar jau trylikti metai šiame kioske. Irena yra raseiniškė, baigė tuometinę Pirmąją vidurinę mokyklą (dabar „Kalno“). Užaugino dukrą, kuri jau baigė mokslus, ir sūnų, kuris yra dešimtokas. ,,Virėja dirbti nelabai patiko. Darbas kioske kur kas geresnis – atradau save“, – sako Irena.

Keletas klausimų pašnekovėms: (toliau N.K., Irena, Regina).

N.K.:- Kokia buvo Jūsų vaikystės svajonė?

Regina:- Norėjau dirbti saldainių fabrike. Labai mėgstu saldainius. Svajonė neišsipildė.

Irena:- Sukurti šeimą, turėti gerą vyrą, vaikus auginti. Svajonė išsipildė, džiaugiuosi savo šeima.

N.K:- Ar jūsų darbe jaučiasi ekominė krizė? Nesumažėjo spaudos perkamumas?

Regina:- Jaučiasi. Anksčiau daugiau pirko.

N.K.:- Kokius leidinius labiausiai perka?

Regina: ,,Pirmoje vietoje – ,,Alio, Raseiniai“, nemažai perka dienraščių ,,Respublika“, ,,Lietuvos rytas“, skaito ,,Šeimininkę“, ,,Akistatą“, populiarus žurnalas – ,,Žmonės“.

N.K.:- Jūs pačios daug skaitote?

Regina: -Būtinai perskaitome rajoninius laikraščius, susipažįstame su visa spauda, nes reikia kartais klientams

paaiškinti, kur galima rasti vieną ar kitą straipsnį, visų leidinių perskaityti nespėjame, jų labai daug.

N.K:- Koks nemaloniausias įvykis yra įvykęs Jūsų darbe?

Regina:- Tai atsitiko praeitais metais – to įvykio neužmiršiu visą gyvenimą.Garbus vyriškis pats neteisingai apskaičiavo elektros skaitiklio parodymus, nežiūrėjo į kvitą, o mane, girdint nemažai žmonių, apvagino. Grąsino teismu, skambino į agentūrą. Manęs po to net neatsiprašė. To įvykio nenoriu prisiminti, jaučiuosi labai įskaudinta, pažeminta.

Irena: - Pagyvenęs vyriškis pirko už 90 Lt telefonui ,,Bitės“ papildymą. Nemokėjo įvesti skaičių, todėl  paprašė, kad aš tai padaryčiau. Suvedžiau. O jis mane apvagino, šaukė, kad aš prakalbėjau jo pinigus. Neatsiprašė. Bet tai buvo senas žmogus, gal jam su sveikata blogai? Iškolioja ir jaunimas, kai neparduodame cigarečių.

N.K.:- O maloniausias atsitikimas?

Regina:- Kai pasako šiltą, gerą žodį, kai pasikalbam. Kiekviena diena maloni.

N.K.:- Kokios problemos?

Regina:- Darbo sąlygos labai geros. Viskuo esame aprūpintos. Algos galėtų būti kiek didesnės.

N.K.:- Ačiū už pokalbį. Geros dienos! Sėkmės darbe ir gyvenime!