Kai siela šviesi – gražus ir žmogus

Nijolė KAVALIAUSKIENĖ

Būti žmogumi – tai reiškia būti atsakingam. Didžiuotis kiekviena savo draugų pasiekta pergale. Jausti, kad kiekviena tavoji plyta taip pat prisideda prie pasaulio statybos.

Antuanas de Sent – Egziuperi

Šiltas, gražus vasaros vakaras. Su lopšelio-darželio ,,Saulutė“ logopede Asta Kavaliauskiene kalbamės jos jaukiame kabinete. Čia daug įvairių priemonių vaikams. ,,Stengiuosi nusipirkti naujausią literatūrą: dalinamąją medžiagą, metodinę. Perku gražias, ryškias, vaikams patrauklias priemones. Daug priemonių piešiu kompiuteriu. Turime skaidrių, didaktinių kompiuterinių žaidimų, aprobuotų Švietimo ministerijos. Žaidimai yra skirti mokymui“, – pasakoja Asta.

Asta rodo UAB ,,Gudragalvio“ priemones kalbos lavinimui, lėlių teatrą, kurį vaikai labai mėgsta – vaidina pasakas, jas improvizuoja. Knygos dienai pažymėti kabinete ji įkūrė bibliotekėlę. Vaikai išsineša mėgiamas knygeles į namus paskaityti, jas saugo, neplėšo, nes žino, kad reikės grąžinti, kad jomis džiaugsis ir kiti vaikučiai.

Asta Kavaliauskienė raseiniškė. Čia gyveno jos seneliai, proseneliai. Ji mokėsi I-oje vidurinėje mokykloje (dabar ,,Kalno“), po to įstojo į tuometinį Šiaulių pedagoginį institutą, Logopedijos ir specialiosios pedagogės išsilavinimą, vėliau Šiaulių universitete baigė perkvalifikavimo studijas, įgijo socialinės pedagogikos specialybę.

Dirbo lopšelyje-darželyje ,,Liepaitė“, ,,Kalno“ vidurinėje mokykloje, bet ne logopedės darbą. Dabar jau keleri metai ,,Saulutėje“ ji dirba pagal savo profesiją. Tapti logopede Astai pasiūlė bendraklasės mama, dirbanti Švietimo skyriuje. ,,Pabandžiau, įstojau. Labai įdomi profesija. Džiaugiuosi ir myliu savo darbą. Patinka dirbti su vaikais. Jie viskuo tiki, žiūri šviesiomis spalvomis į įvairius reiškinius, noriai mokosi. Man patinka, kad galiu padėti jiems. Tai labai žavu ir įdomu“,- džiugiai kalba Asta.

Su Asta malonu bendrauti. Jos kalba gaivi, gyva, jausminga. Tai žmogus, suradęs savo pašaukimą, turintis tikslą ir siekius. Ji pasitiki savimi, yra šviesios sielos, todėl visuomet atrodo elegantiškai ir grakščiai, dažnai besišypsanti, su rudais žiburėliais akyse. Asta laiminga moteris: ,,Turiu nuostabią šeimą. Visi puikiai sutariame.“ Jos vyras Aidas – sporto klubo ,,Legionas“ pirmininkas, kūno kultūros mokytojas. Sūnus Mantas abiturientas. Dukrytei Ugnei devyneri metai.

Keletas klausimų A. Kavaliauskienei (toliau N.K. ir Asta).

N.K.: – Kiek darželyje yra vaikų su kalbos defektais? Kaip su jais dirbate?

Asta: – Yra apie 30 vaikų. Jų amžius įvairus – nuo keturmečių iki ikimokyklinukų. Dirbu individualiai su kiekvienu vaiku ir pogrupiais. Pogrupyje daugiausiai gali būti iki 4 vaikų. Laikas, kurį skiriu veiklai su vaikais, priklauso nuo jų amžiaus. Su mažesniais vaikais dirbu apie 15 minučių, su didesniais – apie 25 minutes. Sukūriau jiems taisykles.

N.K.: – Kokios tai taisyklės?

Asta: – Reikia stengtis. Už pastangas vaikai gauna teisę kompiuteriu pažaisti didaktinius žaidimus. Stengiasi, visi to labai nori, nors žaidžia trumpai – apie 5 minutes. Kita labai svarbi taisyklė – kalbėti po vieną. Sunkiai sekasi, ypač mažiukams. Ikimokyklinukai jau išmoko. Nemažiau svarbi taisyklė gerbti draugą, jį išklausyti. Dar viena svarbi taisyklė išmokti tarti žodį ,,logopedė“. Jie žino, ką reiškia šis žodis. Kitos taisyklės ne tokios svarbios.

N.K.: – Su kokiomis problemomis susiduriate savo darbe?

Asta: - Norėčiau daugiau pagalbos iš tėvelių, kad jie daugiau dirbtų su vaikais namuose.

N.K.:  – Kaip sekasi bendradarbiauti su auklėtojomis, kolegėmis?

Asta: - Bendradarbiauju su tėveliais, auklėtojomis, judesių korekcijos pedagoge, muzikinio ugdymo pedagoge. Stebiu, kaip vaikai juda. Turint kalbos sutrikimų, dažniausiai pasireiškia ir koordinacijos sutrikimai. Su muzikos vadove aptariame daineles, kuriose kartojasi garsai, tarkim, ,,s“, „š“, „k“, „g“. Auklėtojos pačios dirba papildomai su šiais vaikais, padeda susisiekti su tėvais.

N.K.: – Ar daugėja vaikų su kalbos sutrikimais?

Asta:- Daugėja su sunkiais kalbos sutrikimais.

N.K.:- Kokie Jūsų pomėgiai?

Asta:- Siuvu rūbus, dažniausiai vaikams, mezgu, labai daug skaitau.

N.K.:- Kokias knygas mėgstate?

Asta:- Įvairias, pagal nuotaiką.

N.K.:- Kokia dabartinė svajonė?

Asta:- Kad sūnus įsitvirtintų gyvenime.

N.K.:- Kokios mėgstamiausios spalvos?

Asta:- Šviesios, šiltos.

N.K.:- Pirma mintis – kaip nupieštumėte savo gyvenimą?

Asta:- Su saule. Laimingą.

N.K.:- Ar jaučiate finansinę, ekonominę krizę?

Asta:- Žinoma, jaučiu. Labai aukštos kainos.

N.K.:- Ką manote apie mūsų Vyriausybę?

Asta:- Vyriausybėje esantys žmonės užmiršo, kas juos išrinko į valdžią. Užmiršo savo praeitį. Žmonės jiems nerūpi.

N.K.:- Ačiū už pokalbį. Jūs savo darbu prisidedate prie pasaulio statybos, nes vaikai – mūsų ateitis. Sėkmės, neblėstančio entuziazmo.