TAU studentų viešnagė Taujėnų dvare
Didelis būrys Trečiojo amžiaus universiteto studentų dalyvavo edukacinėje pažintinėje išvykoje į Ukmergės rajoną, kur aplankė Taujėnų dvarą. Taujėnų dvare mus pasitiko pats davro šeimininkas Konstantinas Radvila, pasipuošęs bajorišku apsiaustu, bajoriška kepure, papuošta povo plunksnomis. Papasakojo dvaro atsiradimo istoriją, iškalbingai, sarkastiškai – šiurpą keliančias istorijas iš dvaro praeities.
Jau XVI a. Taujėnai minimi kaip dvaras ir kaimas. Taujėnų dvaro valdos įvairiais laikotarpiais priklausė įvairiems didikams – Norhartams, Masalskiams, Pacams ir kt.
XVIII a. antroje pusėje dvaras atiteko Radviloms. Dabartinius dvaro rūmus XVIII a. pabaigoje pastatė grafas Benediktas Morikonis, gavęs Taujėnus kaip savo žmonos Marijos Radvilaitės kraitį. Rūmus projektavo italų architektas Pjeras de Rosis. Mirus grafui B.Morikoniui dvaras vėl sugrįžo Radviloms iš Nasvyžiaus. Kunigaikštis Radvila ir jo sūnus Konstantinas toliau gražino dvarą. K.Radvila, gimęs Taujėnuose, studijavo miškininkystę Vokietijoje. Grįžęs į Taujėnus užsiėmė ūkiu. Vedė Janą Holinską iš Mogiliovo, susilaukė sūnaus ir dviejų dukterų.
Dvaro rūmų pastatas vienaaukštis, tik su paaukštinta centrine dalimi. Pastatas išsitęsęs apie 450 metrų, vidų sudaro kelios dešimtys kambarių. K.Radvila anksti liko našlys. Konstantinas mėgo medžioklę, laikė daug šunų. Per tarpukario Lietuvos žemės reformą dvaro valdos buvo apkarpytos nuo 8 tūkst. hektarų iki 1 tūkst. K.Radvila Taujėnuose gyveno iki sovietmečio.
1941 m. ištremtas į Sovietų Sąjungos gilumą, ten mirė. Jo duktė Sofija spėjo pasitraukti į Angliją, kita duktė Marija liko Lietuvoje. Pasakojama, kad gyvendama Vilniuje sovietmečiu slapta atvažiuodavo į tėviškę. Sūnus Konstantinas pasitraukė į Lenkiją, dirbo inžinieriumi.
Dvaras sovietmečiu buvo perduotas tarybiniam ūkiui. Per tą laiką buvo visiškai sunaikintas rūmų interjeras, dingo Radvilų sukaupti paveikslai, giminės portretai, didelė biblioteka. Nuo 1994 m. dvaras priklauso naujiems šeimininkams – brolių Stockevičių šeimoms. Naujieji savininkai apleistą dvarą per kelerius metus atnaujino, paruošė naujam gyvenimui ir toliau puoselėjo dvaro sodybą. Fasadas iš parko pusės praturtėjo erdvia terasa. Sutvarkytas parkas, išvalyti tvenkiniai, juose plaukioja žuvys, pakrantėmis vingiuoja takeliai, vedantys pro klombas, parką puošia skulptūros. Atstatyta parko rotonda (pučiamųjų instrumentų orkestro estrada), Lurdo Švč. Mergelės Marijos koplytėlė, sutvarkytos Mūšos pakrantės.
O svarbiausia – dvaro vartai neuždaryti geranoriškam smalsiam pakeleiviui, kiekvienas gali užsukti ir pasigrožėti, įvertinti dvaro sodybos pokyčius. Dvaro rūmai nuomojami įvairiomis progomis: vestuvėms, jubiliejams, krikštynoms ir kitiems renginiams.
Povilas Lupeikis,
TAU klausytojas
