Lietuvą valdyti turi šviesuoliai ir išminčiai

Tokio ciniško požiūrio į kultūrą, kokį rodo valdžia, nesu patyrusi per visą savo gyvenimą. Labai pinga žmogus, jo orumas, garbė ir moralė. Turtingiausia pasaulio valstybe netapsime niekada, tačiau gyvensime čia save susieję su šalies kultūra ir suprasdami ją plačiąja prasme. Tiesa, gėris, grožis – tai ilgesio ir taurių svajonių styga, šaltinis, iš kurio semiamės įkvėpimo.
Kas sudaro kultūros pagrindą? Jį sudaro gabūs, talentingi šviesuoliai, kūrėjai, randantys kelius į žmonių protus ir širdis. Jokia išorinė jėga negali užgožti meilės ir pagarbos literatūros ir meno kūrėjams. Apie tai kalba saldus diemedžio kvapas, protėvių išminti gimtųjų namų, sodybų takai, apšviesti ne tik elektros žibintų, bet ir mūsų kūrėjų išminties, dvasinės energijos. Ir tik tai apvalo mūsų širdis nuo kasdienybės dulkių.
Kokie ateities daigai čia, mano Tėvynėje? Nebeliko kaime gilesnio, tauresnio dvasinio gyvenimo, tamsi gūduma pasiglemžė saulėtas dienas ir žavingas žvaigždėtas naktis. Prie namų užkaltais langais jau ir medeliams darosi šiurpu.
Tik prie Tėvynės aukuro yra visų mūsų lietuvių prasmė, tik Tėvynės virpesy mūsų visų meilė ir gyvenimo grožis. Šiandien savo gimtojoje žemėje kaip tauta esame ant išnykimo ribos, nes visa apimantis gerumas, meilė, pagarba kalbai, kultūrai pateko į chaosą – atsidūrė atsitiktinių, savimi besistengiančių pasirūpinti žmogėnų rankose. Pasipelnymas šiandien iškeltas aukščiau žmogiškumo, aukščiau tiesos, moralės ir sąžinės. Kultūrą būtina saugoti nuo pinigų galios. Pinigai nekelia dvasios, nestumia į nepasiekiamas aukštumas. Jie veda į tuštumą ir praradimus.
Turi augti dvasingumas ir humanizmas. Tai – viena pagrindinių Lietuvos išlikimo sąlygų. Visuomenės šviesuoliai, kūrėjai išeitį mato naujos filosofijos, ideologijos, naujų įstatymų kūrime, nes kitu atveju neišsijungs valstybės susinaikinimo programa. Ne laisva rinka, o specialistai turi valdyti valstybę ir lemti jos ateitį. Žmogus, neturintis perspektyvų ir negalintis savęs realizuoti Tėvynėje, renkasi emigraciją.
Mūsų nepriklausomybė, paskelbta prieš šimtmetį, buvo atimta. Bet ją atstačius, griovimo keliu sparčiai einama ir dabar. Nyksta vienkiemiai, kaimai, miesteliai… Ar išliks Lietuva kaip valstybė?

Danguolė Peckuvienė