Ar Raseinius vadinsime Reizgiais?

Jonas BRIGYS,
Raseinių Marcelijaus Martinaičio
viešosios bibliotekos bibliotekininkas
Lietuva jau seniai pergyveno tautų kraustymosi epochą, o gal ankstyvaisiais viduramžiais Europos žemėlapį perbraižę klajokliai hunai čia neužklydo. Bet kuriuo atveju mūsų ežerų ir upelių vardai mena senąją baltų praeitį, daugelis jų savo pavadinimus „paskolino“ greta įsikūrusiems kaimams, miestams ir miesteliams. Kalbininkų nuomone, taip atsitiko ir su Raseiniais, kuriems vardą suteikė per senojo miesto vidurį tekėjęs kuklus Rasupio, nuo XIX a. surusinus jo pavadinimą vadinamo Raseika, upeliukas. Šis upelis mieste suformavo net kelis kraštovaizdį puošiančius tvenkinius, kurių didžiausias dar vadinamas Dominikonų.
Raseinių vietovardis minimas nuo 1253 m. ir šiemet galime džiaugtis to įvykio 765 m. sukaktimi. Kita vertus, gal atėjo laikas atsinaujinti ir pakeisti „atgyvena“ tapusį pavadinimą – pagal naujausią kartografinę medžiagą (pvz., Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastras https://uetk.am.lt/portal/startPageForm.action arba Raseinių rajono savivaldybės tinklapyje prieinama svetainė REGIA – specialiai savivaldybėms sukurta regionų geoinformacinės aplinkos paslauga ir įrankis http://www.regia.lt/map/raseiniu_r) iš priešais Raseinių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią banguojančio tvenkinio išteka… Reizgupio upelis. Tokią informaciją rasime ir Raseiniuose, Žemaičio aikštėje stovinčiame informaciniame stende įdėtame žemėlapyje. O Raseika sruvena kažkur pro Stonus (tik neaišku, iš kur ten atsirado Reizgupio ar Raizgupio sodininkų bendrija). Taigi reikėtų ištaisyti „istorinę klaidą“ ir pagal seną tradiciją miestui suteikti artimiausio vandenvardžio neįkyriai siūlomą pavadinimą – senąją Žemaitijos sostinę vadinti Reizgiais (galite siūlyti savo variantus).
Prisipažįstu esąs kaltas – per Žemaičio aikštę einu gana dažnai ir tą stendą mačiau jau seniai. O už „ne vietoje“ įbrėžto Reizgupio užkliuvau tik tada, kai pabandžiau pasitikslinti, kur išleidžiamos Raseinių vandens valymo įrenginių išvalytos nuotekos. Šia tema giliau pasidomėti teko todėl, kad Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešoji biblioteka šiemet planuoja išleisti kultūrinį-istorinį žurnalą „Rasupis“ ir jam reikia straipsnio apie žurnalo (Raseinių miesto taip pat) „krikštatėvį“ Rasupio / Raseikos upeliuką.
Remiantis kartografine medžiaga iš Dominikonų tvenkinio ištekanti Raseika ten panyra į žemės gelmes (1972–1974 m. ji kanalizuota) ir dienos šviesą išvysta tik užmiestyje. Ten ir stovi vandens valymo įrenginiai. Tačiau iš vyr. inžinieriaus Algirdo Kumpikevičiaus sužinojau, kad pagal įmonės dokumentus nuotekos išleidžiamos į Reizgupio upelį! Tai įrodo ir Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro žemėlapis. Reikia manyti, kad jis sudarytas pagal oficialią kartografinę medžiagą ir yra teisingas. Taigi kaip yra iš tikrųjų?
Jei atsiversime tarpukaryje sudarytą Raseinių miesto planą, kurį 1935 m. nubraižė inžinierius A.Adamonis, pamatysime, kad per Dominikonų tvenkinį teka Raseikos upelis ir toliau srovena link miesto ribos.
Panašią padėtį aprašė ir 1935 m. Lietuvos žemės vardynui medžiagą rinkę žmonės. Pagal Lietuvių kalbos institute saugomas Lietuvos žemės vardyno anketas galima sudaryti tokį apibendrinantį Raseikos ir Reizgupio aprašymą.
Reĩzgupis (Réizgupis) upelis, tekantis per Raseinių valsčiaus Stonų, Polimų ir Pareizgupio kaimus, Raseikos tęsinys. Įteka į Šlyną ties Pašlynio kaimu. Pradžioje jis turi Raseikos vardą, nes pradžią ima iš [Raseinių] Dominikonų prūdo. Toliau Raseika teka pro skerdyklą, kuri rusiškai vadinama reźnia, tai jis ir įgavo vardą Reizgupis. Polimų kaimo anketoje rašoma, kad upelio vagoje dabar (1935 m.) iškastas griovys. Upelis teka šiaurine Sirpiškių dalimi. Lietui palijus ištvinsta, vasarą kartais išdžiūsta. Dugnas priemolio.
Pridursime, kad kalbininkai Reizgupio pavadinimą kildina ne iš greta stovėjusios skerdyklos, o iš lietuviško žodžio „raizgyti“ (draikyti, painioti) ar „regzti“ (pinti, megzti).
Įprastoje vietoje buvusią Raseiką užfiksavo ir 1937 m. išleistas Lietuvos topografinis žemėlapis.
Taigi kyla klausimas – kaip ir kada Raseika ir Reizgupis susikeitė vietomis? Mūsų manymu, tam lemiamos įtakos turėjo sovietinių karinių kartografų darbas. Sovietmečiu detalūs topografiniai žemėlapiai buvo įslaptinti, jie spausdinti su grifu „slapta“. Tokiame SSRS Generalinio štabo apie 1972 m. išleistame žemėlapyje (mastelis 1:1000 000, sudarytas pagal 1949 m. fotografavimo duomenis ir atnaujintas 1970 m. – pvz., jame įbrėžta tuo metu dar tik statoma autostrada) randame ne 1935–1937 m. užfiksuotą padėtį, o, mūsų manymu, klaidingą informaciją, kurią XXI a. pradžioje įteisino Lietuvos kartografai (matyt, nekritiškai naudotasi sovietmečio palikimu).
Straipsnio pradžioje siūlėme keisti Raseinių pavadinimą. Aišku, tai tik humoras, tačiau klaidinančią informaciją pateikiantys žemėlapiai verčia sunerimti. Gal nėra didelio skirtumo, kur – į Rasupį ar Reizgupį – nuteka išvalyti Raseinių vandenys (svarbiausia, kad jie neterštų aplinkos), tačiau tokie iškraipymai yra pamirštas sovietmečio reliktas. Čia nereiškiame jokių pretenzijų informacinio stendo Žemaičio aikštėje statytojams – ten pateikta oficiali (suprask, teisinga) informacija. Kyla klausimas, ar tokių „neapsižiūrėjimų“ nėra daugiau, ar Raseiniai tokie unikalūs Lietuvoje. Ir dar vienas klausimas – ar reikia tyliai susitaikyti su tokiu istorinės tiesos iškraipymu, kad ir atsiradusiu ne iš piktos valios, ar kreipti į LR kompetentingas institucijas dėl klaidos (?) ištaisymo. O gal jau vėlu – žemėlapis tai perbraižytas…