Prisiminus vasario 16-ąją

Partizanų atminimo ir laisvės kovų istorijos puoselėjimo iniciatorė Žaiginio Pranciškaus Šivickio mokykloje-daugiafunkciame centre yra tikybos mokytoja s. Regina Teresiutė, aktyvi pasipriešinimo Lietuvos okupacijai sovietmečiu kovų dalyvė, už nuopelnus Lietuvai Respublikos prezidento apdovanota Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiumi.
Šiemet mokytoja kartu su mokiniais savanoriais parengė keletą parodų, skirtų Vasario 16-ajai ir Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio deklaracijos 70-mečiui. Kadangi mokytoja pati yra aistringa pasipriešinimo kovų istorijos reliktų kolekcionierė, apie kiek­vieną eksponatą gali pasakoti intriguojančias jų atsiradimo istorijas, parodos sulaukia įkvėpto susidomėjimo, yra aktyviai aptarinėjamos, prie eksponatų sustojama pertraukų metu, stiklas, po kuriuo sudėti eksponatai, nuolat nučiupinėjamas mokinukų pirštų. Septynių partizanų vadų, kurie bunkeryje Radviliškio rajone, Minaičių kaime, 1949 m. vasarį pasirašė Deklaraciją, fotografijos. (Vyresni Žaiginio žmonės atmena, kad Jonas Žemaitis-Vytautas į Minaičius keliavo pro vienkiemį, buvusį visai šalia Žaiginio, užsukęs pas atmenančiojo tėvus). Medaliai, proginiai medaliai, išleisti nepriklausomybės datoms atminti, greta – popiežiaus Pranciškaus vizito Lietuvoje proginis medalis.
Mokyklos antro aukšto koridoriuje puikuojasi skulptoriaus ir kryždirbio Kazimiero Martinaičio su didžiuliu pasitikėjimu mokyklai paskolinta paroda iš medžio „Signatarų portretai“. Saugome, kad meno kūriniai judriame koridoriuje nenukentėtų.
Pačios mokytojos s. Reginos nuotaikingais, kartais juokingų nutikimų kupinais pasakojimais iliustruojama paroda apie lietuvių pasipriešinimą okupacinei valdžiai sovietmečiu yra ypač aktyviai lankoma. Juk pati mokytoja su draugais vienminčiais jaunystėje, kada to daryti nebuvo galima, kėlė trispalves pačiose netikėčiausiose vietose: virš fabriko kamino pačiame Kauno centre, virš valdžios administracinių pastatų, beveik milicininkų akyse, ant kokio neblogai matomo kalniuko įkasdavo kryžius, spausdino ir platino „Bažnyčios kroniką“, lėkė nuo milicininkų, buvo tardoma…
Į renginį, skirtą Vasario 16-osios paminėjimui mokykloje, atvyko disidentas, pogrindžio spaudos platintojas, buvęs Šiaulių miesto karių savanorių vadas Albertas Špokas, mūsų tikybos mokytojos s. Reginos pasipriešinimo kovų bendražygis. Jis pasidalijo su mokiniais patirtais pokario meto išgyvenimais, pasidžiaugė mokyklos jaunųjų šaulių veikla, kvietė jaunus žmones džiaugtis laisve. Tiesiog atsakingai džiaugtis, primindamas, kad daugybė pasaulio vaikų šiandien neturi nei namų, nei tėvynės.
Vasario 14-ąją būrys mokinių iškeliavo į jau devintą kartą organizuotą šv. Valentino dieną KITAIP išgirsti, kaip žmonės dalijasi tikrųjų, amžinųjų vertybių atradimais.
Vasario 15-ąją mokyklos jaunieji šauliai šventė Minaičiuose kartu su mūsų valstybės vadovais, su mokytoja s. Regina –
gyvąja laisvės kovų liudininke. Tačiau tai jau kita istorija, kurios prasmė, tikimės, jauniesiems žmonėms kaip kruopelė atguls į širdį, kad iškiltų, kai reikės patiems nuspręsti, apsispręsti, pasiryžti, atsakyti, gal net aukotis.

Rita Šilvienė,
Žaiginio Pranciškaus Šivickio
mokyklos-daugiafunkcio centro direktorė
*****************

Raseinių rajono bendrojo ugdymo mokyklų pradinių klasių mokiniai ir priešmokyklinio ugdymo grupių vaikai dalyvavo konkurse ,,Atvirukas Lietuvai“. Šio konkurso tikslas buvo skatinti priešmokyklinio ugdymo grupių vaikus ir 1–4 klasių mokinius domėtis šalies istorija ir ją gerbti bei perteikti savo šalies grožį kuriant atviruką.
Šiais metais konkursui buvo pristatyti 292 atvirukai iš 10 rajono ugdymo įstaigų. Vasario 14 d. Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešosios bibliotekos salėje apdovanoti gražiausių atvirukų autoriai. Komisija išrinko 20 laureatų. Vasario 16 d. Viktoro Petkaus pagrindinės mokyklos 4 c klasės mokiniai išdalijo atvirukus šv. Mišių dalyviams Raseinių bažnyčioje ir sveikino raseiniškius mieste. Konkurso laureatų atvirukai ir dar apie 30 atvirukų bus eksponuojami viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriaus fojė. Paroda veiks iki kovo 11 d.
Dėkojame rėmėjams ir pagalbininkamas, padėjusiems sukurti konkurso ,,Atvirukas Lietuvai“ apdovanojimų šventę. Renginį rėmė Seimo narys A.Nekrošius ir jo padėjėjas K.Užemeckas, Marcelijaus Martinaičio viešoji biblio­teka, Raseinių rajono švietimo pagalbos tarnybos metodininkė S.Sitavičienė, Viktoro Petkaus pagrindinės mokyklos ir Šaltinio progimnazijos administracija. Už sveikinimus, pastebėjimus, padrąsinimą dėkojame Raseinių rajono savivaldybės administracijos  Švietimo, kultūros ir ugdymo skyriaus vyriausiajai specialistei A.Pagarauskaitei.
Mūsų laisvei jau daugiau nei 100 metų! Tad jauskimės laisvi, dalykimės džiaugsmu ir pasiekimais, tikėkime ir būkime įkvėpti ateities! Kurkime ateities atvirukus Lietuvai.

L.Baltrušaitienė, D.Užemeckienė, R.Simonavičienė,
konkurso organizatorės, mokytojos
************

Tarp daugybės svarbių dienų kiekvienam lietuviui ypač svarbi Vasario 16-oji. Tai Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Ji tapo Lietuvoje ir visur laisvajame pasaulyje gyvenančių lietuvių tautine švente. Kalnujų seniūnijos gyventojai ir svečiai taip pat džiaugsmingai sutiko šią šventę. Renginys prasidėjo Lietuvos Respublikos himnu, Kalnujų seniūnijos seniūnės Reginos Čepurnovienės sveikinimu. Pašaltuonio bendruomenės jaunimo atstovė Rusnė Barčaitė pasidžiaugė galimybe jaunimui mokytis, keliauti, įgyvendinti savo svajones, kartu nepamirštant savo šaknų, gimtojo krašto.
Renginyje buvo prisiminta kraštietė Janina Survilaitė, dabar gyvenanti Šveicarijoje. Kalnujų jaunosios skaitovės skaitė jos kūrybos eilėraščius apie Palendrių, Davainio ąžuolus, knygnešį senelį. RMMV bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė Asta Kriščiokaitienė pristatė J.Survilaitės šeimos fotografijų parodą, kurioje įamžintos svarbiausios jos šeimos gyvenimo akimirkos. Papasakojo apie jos kūrybą, paskaitė ištraukų iš knygos „Likimo užkodavimas“.
Savo džiaugsmą išreikšti galime šimtais būdų, tačiau šiai šventei labiausiai tinkamas yra daina. Scenoje koncertinę programą atliko instrumentinis vokalinis ansamblis „Kalnuja“ ir jos vadovas Kęstutis Klikna. Liejosi dainos apie brangiausią žemę, Nemuno vingį, aukštą klevą ir tėvų namus. O koks gi gimtadienis be polkos ir valso!
Šiandien galime džiaugtis ir dėkoti vieni kitiems už laisvę, kurią turime, už galimybes, kuriomis naudojamės, ir už žmones, kurie padėjo šią laisvę pasiekti.
Laimutė Banienė,
kultūrinių renginių organizatorė Kalnujuose

*******************

Vasario 17 d. Gervinėje vyko literatūrinė valanda „Lietuva – žemėj žodis švenčiausias“, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti. Per ją prisiminėme mūsų valstybės, tėvynės, mūsų Lietuvos kelią ir svarbiausias datas iki jos atkūrimo.
Susirinkusieji buvo pakviesti į kelionę istorijos laiku ir trumpomis inscenizacijomis, jas atliko S.Mockutė, R.Urbonaitė ir N.Rudytė. Prisiminėme 1009 m., kai pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose buvo paminėtas Lietuvos vardas.
Istorijos kelionę tęsėme ir sustojome 1253 m.: prisiminėme, kodėl kasmet liepos 6-ąją švenčiame pirmojo suvienytos Lietuvos valstybės valdovo, kunigaikščio Mindaugo vainikavimo karaliumi šventę – Valstybės dieną. Paminėjome karalių Mindaugą – asmenybę, pranokusią savo epochą politine strategija, mentalitetu, dvasine jėga. Buvo inscenizuota žiupsnelis kontraversiškų Lietuvos istorijos nuotrupų.
Keliaujant Lietuvos istorijos keliu, negalima nepaminėti datos, kai atsirado pirmas parašytas lietuviškas žodis – pirma lietuviška knyga – M.Mažvydo „Katekizmas“. 1547 m. šios knygos atsiradimas pradėjo naują etapą lietuvių kalbos istorijoje – ėmė kurtis ir plėtotis lietuvių literatūrinė kalba, reikšminga lietuvių tautos kultūrinio gyvenimo priemonė.
1886–1889 metai – taip pat be galo svarbūs mums… Tuo metu reikėjo sužadinti visuomenėje tautinį susipratimą, reikėjo ne tik gyvo žodžio, bet ir spaudos. Pirmasis „Aušros“ laikraščio redaktorius ir leidėjas Jonas Basanavičius nešė visiems Lietuvos balso žinią.
Greitai bėgdami istorijos keliu, prisiminėme 1918-uosius metus… Vasario 16-oji – viena svarbiausių Lietuvai datų. Pasirašytas svarbiausias dokumentas mūsų istorijoje, todėl šiandien mes nepriklausomi, mes Lietuva.
Netradiciškai paminėję Vasario 16-ąją, giedodami Lietuvos himną, kiekvienas iš mūsų tyliai dėkojome už tai, ką turime šiandien.

Žaneta Vaištarienė,
kultūrinių renginių organizatorė Gervinėje

*************

Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjimas Šiluvoje prasidėjo tradiciškai: Lietuvos valstybės vėliavos pakėlimu, šv. Mišiomis Šiluvos Švč. M. Marijos Gimimo bazilikoje už Lietuvos laisvės kovotojus, iškilmingu minėjimu RRKC Šiluvoje salėje. Džiaugdamiesi savo krašto žmonių, šiluviškių, kūrybine veikla, šventinį minėjimą skyrėme menui ir kultūrai, jos puoselėtojams. Turėjome ypatingą progą pasidžiaugti Valdo Mikolaičio kūrybos vaisiais: respublikiniu įvertinimu 2018 m., jam įteikta P.Abukevičiaus premija už geriausią  filmą apie gamtą „Vorų ratilinis“. Laureatas pristatė ir parodė filmą, jis nepaliko nė vieno abejingo. Po filmo prisiminėme šaulių veiklą Šiluvoje, jų vykdomą krašto kultūrinimo programą, paminėjome LŠS 100-mečio sukaktuves.
Šventę papuošė Šiluvos gimnazijos jaunieji šauliai. Na, o puikų ir nuoširdų koncertą dovanojo Betygalos ir Paliepių mėgėjų meno kolektyvai (meno vadovė Vaida Aputytė). Abejingų nebuvo ir mažosios Elizos dainavimui. Koncertinę programą žiūrovams pristatė vedėjai Šiluvos gimnazijos mokiniai – gimnazijos prezidentė Austėja Mažeikaitė ir jaunasis šaulys Airidas Kundrotas. Po koncerto neskubėjome skirstytis į namus. Rinkomės į bendruomenės patalpas puodelio arbatos ir suneštinių vaišių, o svarbiausia – nuoširdžiai pabendrauti vieniems su kitais, o ypač su V.Mikolaičiu, jis atskleidė dar daugiau įvairių vingrybių apie filmo kūrimą.
Dėkojame visiems šventinio minėjimo programos dalyviams: jauniesiems šauliams ir būrio vadei Laimai Maraulienei, Betygalos ir Paliepių kolektyvams, renginio vedėjams, V.Mikolaičiui ir visiems susirinkusiems žiūrovams. Nuoširdžiai ačiū tariame ir Raseinių rajono kultūros centro direktorei Ingai Šatkauskienei už padėkas Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga kiekvienam Šiluvos mėgėjų meno kolektyvų nariui už Šiluvos garsinimą programoje „Mažoji Lietuvos kultūros sostinė  Šiluva 2018“ ir už aktyvią veiklą Šiluvos kultūriniame gyvenime. Pernai šiluviškiai Šiluvos vardą nešė penkiasdešimt vienoje išvykoje įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose. Na, o pačiuose Šiluvos kultūros namuose vyko trisdešimt du renginiai miestelėnams ir miestelio svečiams.

Birutė Greicienė,
kultūrinių renginių organizatorė

******************

Girkalnio gyventojai taip pat nuoširdžiai įsiliejo į Valstybės atkūrimo dienos šventę. Sekmadienį 11 val. buvo laikomos šv. Mišios Girkalnio Šv. Jurgio bažnyčioje. Po jų uždegtos žvakutės prie Šv. Jurgio bažnyčios esančio paminklo žuvusiesiems už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę atminti. 12.30 val. šventės dalyviai susirinko į Girkalnio kaimų bendruomenės namuose vykusį šventinį minėjimą ir koncertą. Istorinę medžiagą apie Lietuvos valstybingumo kelią pateikė kultūrinių renginių organizatorius Girkalnyje Kęstutis Klikna. Sveikinimo žodžius tarė ir šventės dalyviams išradingą trispalvę dovaną įteikė Girkalnio seniūnijos seniūnė Justina Šaulienė. Nuotaikingai koncertą pradėjo Girkalnio liaudiškos muzikos kapela ,,Gojus“ (vad. Sigita ir Antanas Vaitiekūnai). Puikiai individualias dainas atliko ir armonika griežė Jonas Bajorinas. Jausmingai savo kūrybos eiles skaitė Sigita Vaitiekūnienė. Nuoširdžiai žiūrovus sužavėjo Sujainių mišrus vokalinis ansamblis „Šypsena“ (vad. Ligita Matelienė). Koncerto staigmena – trys minėto ansamblio atlikti kūriniai, muzikuojant liaudiškos muzikos kapelai ,,Gojus“. Jaunatviškos nuotaikos suteikė Girkalnio pagrindinės mokyklos mokinių Vytautės ir Kamilės Vasiliauskaičių šokis. Šventės programą užbaigė Kęstutis ir Modestas Kliknos, atlikdami šventės tematiką atspindinčias dainas. Įspūdingas jausmas visus užliejo dainuojant dainą ,,Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos“. Ją dainavo visi sustoję ir susikabinę rankomis kaip istorinėje Baltijos kelio akcijoje.
Nuoširdžiai dėkoju už bendradarbiavimą Girkalnio Šv. Jurgio parapijos klebonui Juozui Kaknevičiui, Girkalnio seniūnijos seniūnei J.Šaulienei, Girkalnio kaimų bendruomenės pirmininkui Klemensui Šauliui, Girkalnio pagrindinės mokyklos dailės mokytojai Kristinai  Budrikienei, Girkalnio miestelio gyventojai Jūratei Utakienei, visiems šventės dalyviams.

Kęstutis Klikna,
kultūrinių renginių organizatorius Girkalnyje

*******************

Lietuva – mums mielas, savas kraštas, kur ir saulė atrodo šviesesnė, ir žolė žalesnė, ir lietuviškas žodis toks aiškus, skambus, suprantamas. Čia galime pasidžiaugti gražia gamta, vieni kitų pasiekimais, galime vieni kitiems pasakyti gerą žodį, nusišypsoti, padėti.
Vasario 13 d. į Raseinių neįgaliųjų dienos užimtumo centrą lankytojai rinkosi paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo dienos. Minėjimas buvo pradėtas visiems kartu giedant Lietuvos himną.
Renginyje svečiavosi Raseinių krašto istorijos muziejaus muziejininkė Lina Kantautienė. Ji pristatė paskaitą tema „Vienas tikslas – Lietuva. Žydų indėlis atkuriant Lietuvos valstybę“. Savo pasisakyme viešnia paminėjo daug įdomių faktų apie Lietuvos žydus, apie jų veiklą, nuopelnus, jų istoriją Raseinių krašte.
Nuostabiai Lietuva buvo apdainuota LASS Raseinių rajono filialo vokalinio ansamblio „Svaja“. Skambiose dainose ir eiliuotuose tekstuose buvo sudėti gražiausi žodžiai tėvynei, apibūdintas gamtos grožis, išsakyta meilė gimtajam kraštui ir jo žmonėms.
Po renginio visi galėjo pasigrožėti Raseinių rajono žmonių su negalia sąjungos užimtumo amatais organizatorės Danguolės Jocienės ir veiklos lankytojų suorganizuota rankdarbių su tautine atributika parodėle.
Nusišypsoję vienas kitam, šiltai pabendravę, padėkoję renginio svečiams ir ansambliui „Svaja“ visi su gera nuotaika skirstėsi į namus.
Rolandas Baltrušaitis,
Raseinių neįgaliųjų dienos užimtumo centro
direktoriaus pavaduotojas socialiniams reikalams
******************

Minėdama Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną VšĮ „Atrask Raseinius“ komanda kartu su Šaltinio progimnazijos 7A klasės mokiniais paminėjo ypatingai – iškėlė tris 7 metrų ilgio Lietuvos trispalves ant Raseinių stačiatikių Švč. Trejybės cerkvės. Vėliavas specialiai šiai akcijai pasiuvo progimnazijos technologijų mokytoja Rasa Turskienė.
Raseinių stačiatikių parapijos popas Nikolajus Murašovas mielai sutiko taip iškilmingai paminėti Vasario 16-ąją, primindamas, kad Lietuvos Respublika pripažįsta devynias Lietuvos istorinio, dvasinio bei socialinio palikimo dalį sudarančias tradicines religines bendruomenes, tarp jų yra ir ortodoksų (stačiatikių).
Cerkvė stovi aukščiausioje Raseinių miesto vietoje, dabartiniame Maironio parke, įkurtame buvusio pijorų vienuolyno ir bažnyčios vietoje. Tai yra vienas seniausių miesto pastatų, išlikusių po Raseinius beveik visiškai sugriovusių pasaulinių karų.

VšĮ „Atrask Raseinius“ informacija
***************

Vasario šešioliktoji Ariogalos mieste buvo ypač graži ir maloni. Jau nuo pat ryto šilti saulės spinduliai glostė atbundančią žemę, o giedras dangus pranašavo puikią dieną. Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjimas prasidėjo šv. Mišiomis Ariogalos Šv. arkangelo Mykolo parapijos bažnyčioje. Jas aukojo klebonas kunigas Gintautas Jankauskas. Tikinčiųjų į bažnyčią susirinko daug, kai kurie buvo pasipuošę Lietuvos tautine atributika. Klebonas nuoširdžiai pasveikino susirinkusiuosius, palinkėjo visada mylėti savo Tėvynę Lietuvą, joje gyvenančius žmones ir vienas kitą. Jis pasakė iškilmingą pamokslą. Visi meldėmės už didvyrius, kritusius už Lietuvos laisvę. Po šv. Mišių sugiedojome Lietuvos himną.
Po pietų ariogališkiai ir miesto svečiai rinkosi į RRKC Ariogaloje, kur vyko iškilmingas šventinis Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjimas su įdomia menine programa. Šventėje dalyvavo šaulių 209 kuopos vadas mokytojas Andrius Bautronis, jis ir pradėjo iškilmingą šventinį minėjimą įsakydamas jauniesiems šauliams įnešti Lietuvos Respublikos vėliavą. Šventėje taip pat dalyvavo rajono Tarybos narys Jonas Vazgys.
Šventę vedė renginių organizatorė Rasa Sadauskienė, vilkėjo tautiniais rūbais, tai suteikė daugiau iškilmingumo. Iš jos lūpų liejosi gražiausios eilės Lietuvai. Nuostabaus balso savininkė moksleivė Evelina Dubauskaitė dainavo dainas „Viešpaties lelija“ ir „Skrydis“. Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga šaulių 209 kuopos vadas A.Bautronis įteikė diplomus jauniesiems šauliams.
Šventę vainikavo Kultūros centro mėgėjų teatras „Braižas“ su spektakliu „Tautos atsilukštinimas“ (scenarijaus autorė ir režisierė Jolanta Šimaitienė). Visi dvylika aktorių segėjo Lietuvos tautinę atributiką. O svarbiausia – jie vaidino taip nuoširdžiai, kad klausytojams net ašaros ištryško. Žiūrovus sužavėjo neįprastas spektaklio turinys, buvo pasakojama apie garsiausius Betygalos krašto žmones – poetą Maironį ir mokytoją Antaną Jušką. Aktoriai dainavo, šoko ir pasakojo. Rankose laikomi paukščiai teikė tyrą nuoširdumą ir neregėtą grožį. Aktoriai sakė: „Paukščio širdy yra maži žmonės.“
Nuoširdžiai ačiū šventės organizatoriams, Tarybos nariams, klebonui, solistei ir aktoriams. Mes, žiūrovai, jautėme didelę meilę, kurią perdavėte mums.

Teresė Plisienė
*************************

Lietuvai – 101-eri! Visai šaliai minint šį gražų gimtadienį, vidukliškiai neliko nuošalyje. Gausus būrys vėliavomis nešinų miestelio gyventojų žygiavo jau antrąkart S.Stanevičiaus gimnazijos bendruomenės organizuotoje eisenoje miestelio gatvėmis. Joje dalyvavo Viduklės savanoriai, S.Stanevičiaus gimnazijos jaunieji šauliai, gimnazistai, jų mokytojai ir tėvai, maži, jauni ir pagyvenę vidukliškiai. Skambant patriotinėms dainoms, kolona pražygiavo per visą miestelį ir sugužėjo į Viduklės šv. Kryžiaus bažnyčią, ten buvo aukojamos  šv. Mišios už Lietuvos laisvę. Joms pasibaigus, visi sutartinai sugiedojome tautišką giesmę. Šventinis koncertas prasidėjo LR Seimo narės Vidos Ačienės sveikinimu, jį perskaitė jos padėjėja Vaida Trumpiūtė, taip pat sveikinimo žodį tarė Viduklės seniūnė Daiva Ulinskienė. Žiūrovų širdis suvirpino mažosios Dinos Alarbied padeklamuotas eilėraštis „Lietuvėlė“, o jos draugai Viduklės darželio auklėtiniai sušokę lietuvių liaudies šokį „Želmenėlis“ parodė, kad jie, nors ir maži, myli gimtinę. Koncerto vedėjos Aivos Gailienės skaitomas eiles keitė S.Stanevičiaus gimnazijos, Raseinių meno mokyklos Viduklės skyriaus moksleivių ir Viduklės saviveiklininkių atliekami kūriniai. Regis, net ore tvyrojo šventinė nuotaika, kurią kūrė atlikėjai. Džiugu buvo matyti, kad dainuojama, grojama, šokama buvo iš širdies, iš meilės savam kraštui.
Gerda Lapinskaitė,
mėgėjų meno kolektyvų vadovė Viduklėje
***********************

Vasario 15 d. Nemakščių seniūnijos bendruomenė paminėjo Lietuvos valstybės atkūrimo 101-ąsias metines. Renginį pradėjome iškilminga eisena „Laisvės gatve į Lietuvos gimtadienio šventę“. Tądien susirinkusieji jautė susikaupimą ir rimtį, pagarbą šalies istorijai. Kultūrinių renginių organizatorei Linai Andrulienei pasveikinus šventės dalyvius, eisena pajudėjo Laisvės gatve gimnazijos link. Vasario 16-oji – išskirtinė diena, kai jaučiama ypatinga žmonių vienybė, kai vienas kitam tampame broliu, seserimi. Džiugu matyti, kad Nepriklausomybę mini kelios nemakštiškių kartos ir gyva žmonių grandine apjuosia šventiškai išpuoštą Laisvės gatvę.
Po eisenos šventės dalyviai susibūrė Nemakščių Martyno Mažvydo gimnazijos kiemelyje pasigrožėti moksleivių paruošta menine programa. Seniūnijos gyventojus sveikino gimnazijos direktorė I.Jankevičienė, klebonas A.Bladžius, Raseinių r. sav. tarybos nariai A.O.Radčenko ir V.Šimaitis, seniūno pavaduotoja D.Visockienė, darželio direktorė D.Mačiulaitienė.
Pasibaigus koncertui direktorė I.Jankevičienė visus pakvietė į šventiškai papuoštą gimnaziją šiltai pabendrauti, puodelio arbatos, paragauti bendruomenės šeimininkių (D.Žyvatkauskienės ir S.Lušienės) iškeptų gardžiųjų trispalvių keksiukų, cinamoninių sausainiukų, gimnazijos administracijos paruoštų vaišių, Balčių kaimo bendruomenės pirmininkės A.Zubrickienės dovanotų vaisių.
Nuoširdžiai dėkojame Nemakščių seniūnijos gyventojams, dalyvavusiems šventinėje eisenoje. Ačiū tariame gausiam būriui pagalbininkų, geranoriškai prisidėjusių organizuojant šventę: Nemakščių Martyno Mažvydo gimnazijos direktorei I.Jankevičienei, direktorės pavaduotojai ugdymui I.Griškienei, mokytojoms I.Stankuvienei, V.Baltrušaitienei ir I.Kliknienei, Pašešuvio kaimo bendruomenės tarybos narei L.Lušienei, Nemakščių darželio direktorei D.Mačiulaitienei, Nemakščių filialo vyr. bibliotekininkei A.Užmedzkienei, Nemakščių seniūnijos kaimų bendruomenių pirmininkams: A.Zubrickienei, V.Šimaičiui, I.Petrauskienei, G.Kybartui. Nemakščių seniūnijos seniūnaitijų seniūnaičiams: V.Masiuliui, L.Jodeikienei, S.Lušai, Ž.Vitkauskui.
Lina Andrulienė,
kultūrinių renginių organizatorė

**********************

Vasario 16-osios išvakarėse Šiluvos mėgėjų meno kolektyvai: ansamblis „Šilo aidai“, moterų vokalinis ansamblis „Harmonija“, bardų duetas ir vedėja Dalia išvyko pas kaimynus į Radviliškio rajono Šiaulėnų kultūros namus. Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga šiluviškiai kaimynams padovanojo koncertą. Kiekvieno kolektyvo pasirodymą žiūrovai palydėjo gausiais plojimais, o pasibaigus meninei programai atsistoję karštai plojo, dėkojo, nenorėjo skirstytis.
Dėkojame Šiaulėnų seniūnei, kultūros namų vadovui, žiūrovams už šiltą priėmimą ir dovanas. Į ilgą draugų sąrašą įrašėme dar vienus naujus draugus – Šiaulėnų kultūros namus. Tęsdami kultūrinių mainų tradicijas laukiame į Šiluvą atvykstant Šiaulėnų kultūros namų mėgėjų meno kolektyvų, keisimės kolektyvų programomis, dalysimės gerąja patirtimi.

Dalia Valantinienė